Search Results for: "galvos skausmas"
Su kiekviena minute nenumaldomai artėja krepšinio šventė, kurios Lietuva nematė nuo 1939 metų. Rugpjūčio 31 dieną mūsų šalyje prasidės Europos krepšinio čempionatas, kuris svarbus ne tik tuo, kad vyksta Lietuvoje. Būtina nepamiršti fakto, kad jo metu rinktinės kovoja ir dėl kelialapių į Londoną, kur kitais metais vyks vasaros olimpinės žaidynės.
Būtent čia ir kyla dilema, kuri gali tapti vyriausiojo Lietuvos krepšinio rinktinės trenerio Kęstučio Kemzūros galvos skausmu. Kurie žaidėjai šiemet turėtų atstovauti rinktinei, į kurią rudens pradžioje nukryps visų lietuvių akys? K.Kemzūra atsidūrė kryžkelėje. Pernai lietuviai įspūdingai pasirodė Pasaulio krepšinio čempionate, į kurį rinktinė pateko tik su vardiniu kvietimu. Visgi šis faktas nemažina pergalės svarbos. Pernai Lietuvos krepšininkai Turkijoje pasidabino bronzos spalvos medaliais, į priekį praleisdami tik turnyro šeimininkus turkus bei Pasaulio čempionais tapusius amerikiečius. Viskas puiku, tačiau pernykštė sėkmė K.Kemzūrai gali itin apsunkinti šios vasaros darbus. Kodėl? Pernai Lietuvos rinktinės garbę gynė jauni, pergalių ištroškę krepšininkai – Linas Kleiza, Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis ir kiti, kurie vilkėdami rinktinės marškinėlius nebuvo iškovoję didesnių pergalių. Tuo tarpu šiemet į rinktinę grįžo būrys veteranų: Šarūnas Jasikevičius, Rimantas Kaukėnas, Darius Songaila, broliai Lavrinovičiai. Kad ir ką bekalbėtų krepšininkai ar treneriai, akivaizdu, jog rinktinėje susidūrė skirtingų kartų žaidėjai, o K.Kemzūros uždavinys – suburti iš jų komandą, kuri pateisintų visų lietuvių lūkesčius ir sėkmingai pasirodytų Europos krepšinio čempionato metu.
Ką pasirinks K.Kemzūra? Pirmąjį žingsnį treneris jau žengė. Po pirmosios treniruočių stovyklos Druskininkuose, rinktinės strategas atsisakė Mindaugo Kuzminsko, Deivydo Gailiaus bei Artūro Jomanto paslaugų. Vis dėlto, šis sprendimas nebuvo itin netikėtas ir to buvo galima laukti. Nustebinti gali nebent faktas, jog visi trys žaidėjai gali žaisti lengvojo krašto pozicijoje, kurioje dabar iš likusių žaidėjų visada žaidžia tik Simas Jasaitis. Čia galima daryti išvadą, jog šis krepšininkas dėl savo vietos komandoje gali būti gana ramus. Kas bus toliau? Čia ir galima dėti didžiausią klaustuką. Ką pasirinks K.Kemzūra? Ar remsis senais, patyrusiais vilkais, ar pasitikės jaunimu, ištroškusiu pergalių. Visgi greičiausiai treneris mėgins ieškoti aukso vidurio – lipdyti komandą tiek iš jaunesnių žaidėjų, tiek iš veteranų. Neabejoju, kad rinktinėje matysime Š.Jasikevičių bei Mantą Kalnietį, taip pat aukštaūgius – Robertą Javtoką bei Paulių Jankūną. Kiti žaidėjai dėl vietos rinktinėje dar negali būti visiškai ramūs.
Galimi įvairūs variantai
Daugiausia klaustukų kyla kalbant apie aukštaūgių liniją. Smarkiai visas kortas sumaišė Jonas Valančiūnas. Lietuvos krepšinio ateitimi jau dabar vadinamas vidurio puolėjas savo akcijas smarkiai pakėlė po NBA naujokų biržos, kur jį penktuoju šaukimo pakvietė Toronto „Raptors“ ekipa, bei Pasaulio jaunimo U-19 čempionato, kur Lietuvos krepšininkai pasidabino aukso medaliais, o J.Valančiūnas ne tik vedė rinktinę į pergales, bet ir tapo naudingiausiu turnyro žaidėju. Po tokios sėkmingos vasaros, net garsiausias Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis prabilo apie tai, kad J.Valančiūnas vyrų rinktinės duris turėtų praverti jau šiemet. Logikos tame yra, kadangi jaunasis Lietuvos talentas tobulėja itin sparčiai, tačiau ar tikrai K.Kemzūra ryšis imti J.Valančiūną į rinktinės sudėtį, taip už borto paliekant kitą aukštaūgį Marijoną Petravičių, kurį pastarojo sezono metu itin dažnai persekiojo traumos. Šis variantas gana realus, kadangi jau kitąmet J.Valančiūnas galėtų tapti rimta paspirtimi Londono olimpiadoje, su sąlyga, jog Lietuvos rinktinė sugebės ten patekti.
Situacija kur kas keblesnė, kai kalbame apie sunkiojo krašto poziciją. Čia turime P.Jankūną, D.Songailą, Kšyštofą ir Darjušą Lavrinovičius bei Donatą Motiejūną. Pastarasis pernai į rinktinę nepateko, tačiau šiemet situacija gali keistis. Donatas šiemet žaidė Italijoje, o NBA naujokų biržoje jį 20-ju šaukimu pasirinko Hiustono „Rockets“ ekipa. Šis faktas neabejotinai stiprina jaunojo talento šansus patekti į rinktinės sudėtį. Visgi, dar daugiau neaiškumų dėl rinktinė sudėties sukėlė D.Songailos sprendimas prisidėti prie rinktinės kandidatų. Praėjusiame sezone etatinio atsarginio vaidmenį Filadelfijos „76ers“ klube atlikę aukštaūgis yra tapęs ne vienos rinktinės pergalės kalviu. Nagrinėjant situaciją, manau, kad sunkiojo krašto poziciją rinktinėje turėtų užimti P.Jankūnas, vienas iš brolių Lavrinovičių bei D.Motiejūnas arba D.Songaila. P.Jankūnas garsėja savo stabilumu bei universalumu, taip pat turėjo gerą sezoną atstovaudamas „Žalgiriui“. Tuo tarpu imti tiek Darjušą, tiek Kšyštofą K.Kemzūrai gali būti per didelė prabanga. Dvynių žaidimo stilius panašus, tad galbūt naudingiau komandoje turėti skirtingo žaidimo stiliaus krepšininkus, nei remtis panašiai žaidžiančiais broliais.
Gynėjų grandyje situacija taip pat neaiški. Jeigu M.Kalnietis ir Š.Jasikevičius yra vieninteliai tikri įžaidėjai ir dėl vietos dvyliktuke gali būti gana ramūs, tai tarp likusių rinktinės kandidatų verda didelė konkurencija. Visgi, čia prasčiausi šansai – Mindaugo Lukauskio pusėje. Nors praėjęs sezonas gynėjui Vokietijoje buvo tikrai neblogas, likę konkurentai atrodo solidžiau, o ir jų atstovaujami klubai yra pajėgesni. Geriausias pozicijas patekti tarp 12 žaidėjų, ginsiančių Lietuvos garbę Europos čempionate, turi Rimantas Kaukėnas bei Martynas Pocius. Pastarasis žibėjo praėjusių metų Pasaulio čempionate, o R.Kaukėnas – veteranas, kurio patirtis gali labai praversti ir tai K.Kemzūra greičiausiai mėgins išnaudoti. Likę gynėjai – Martynas Gecevičius, Tomas Delininkaitis ir Renaldas Seibutis. Neabejojama, jog vieno krepšininko iš šios trijulės čempionate neišvysime, tačiau kas taps tuo nelaimėliu atspėti yra nelengva ir viskas priklausys nuo kontrolinių rungtynių ciklo bei K.Kemzūros kuriamos rinktinės vizijos.
Iki čempionato liko mažiau nei mėnuo ir su kiekviena diena padidinamasis stiklas prie Lietuvos rinktinės tik artės. Aišku viena, nepaisant daugybės klaustukų, kurie kyla kalbant apie galutinį rinktinės dvyliktuką, šaliai atstovaus 12 tuo metu pajėgiausių jos krepšininkų.
2010 m. atliktoje Vilniaus gyventojų apklausoje miestelėnai pačia opiausia problema įvardijo susisiekimą. Nesunku nuspėti, kad labiausiai vilniečius erzina transporto spūstys ir vis nesibaigiantys transporto infrastruktūros plėtros projektai. Transporto kamščių mūsų keliuose tik daugėja, nors, regis, apie tai jau seniai kalbama ir diegiamos neva pačios efektyviausios priemonės, tačiau kol kas nuo tramvajaus projekto ir svaičiojimo apie gondolas pernelyg nenutolta. Transporto kamščiuose pasaulyje kasmet sudeginama per 34 mlrd. litrų degalų, o kur dar laiko bei nervų ląstelių nuostoliai.
Žinoma, nepadės jokios techninės priemonės, jei tiek vairuotojai, tiek pėstieji nebus kultūringi ir tolerantiški vienas kitam kelyje. Įžūlumas arba eismo taisyklių nesilaikymas, automobilio parkavimas bet kur, bet kaip padidina transporto spūstis ypač piko metu, todėl turime belstis į eismo dalyvių asmeninę kultūrą bei juos mokyti.
Aišku, vien to nepakanka. Kaip besvarstytume, labiausiai transporto spūstis gali sumažinti visuomeninio transporto plėtra. Vilniuje troleibusų linijos gerai išvystytos, o autobusai gana neblogai padengia visą miestą. Tereikia profesionaliai įvertinti linijų tinklą, peržiūrėti tvarkaraščius, ten kur trūksta, padidinti maršrutų skaičių. Miesto transportas turi būti patogus, pigesnis nei naudojimasis nuosavu automobiliu bei estetiškas, tuomet jis taps patrauklus miestelėnams. Gerinant susisiekimą viešuoju transportu, reikėtų įdiegti greitojo eismo maršrutinį tinklą, įvesti papildomus maršrutus naujai urbanizuojamuose miesto rajonuose. Reikėtų intensyviau atnaujinti viešojo transporto parkus naujomis ekologiškomis, pritaikytomis neįgaliųjų pervežimui transporto priemonėmis.
Vietoje to, kad perimtume teigiamus užsienio pavyzdžius transporto kamščiams sumažinti, išradinėjame savo „dviratį“ ir – ne visuomet sėkmingai. Pavyzdžiui, Švedijos sostinėje Stokholme įrengtos specialios automobilių stovėjimo aikštelės prieš įvažiuojant į sostinės centrą, kuriose iš miegamųjų rajonų į darbą miesto centre vykstantys gyventojai palieka mašinas, o darbą pasiekia persėdę į visuomeninį transportą. Pastarasis jiems patrauklesnis dar ir tuo, kad įvažiavimas į Stokholmo centrą labai brangus netgi švedams.
Skandinavai, olandai, jei atsiranda problema keliauti automobiliu, sėda ant dviračio arba važiuoja visuomeniniu transportu. Dviračių takai pas mus neišvystyti, o ir pažymėtose vietose į juos mažai kreipia dėmesio tiek dviratininkai, tiek pėstieji. Todėl reikėtų sukurti palankesnes sąlygas dviratininkams. Pagal patvirtintą dviračių trasų schemą reikėtų baigti tarptautinę dviračių trasą „Eurovelo“ ir kitas numatytas dviračių trasas. Reikėtų sudaryti sąlygas dviračių parkams kurtis, kuriuose būtų galima palikti savo dviratį, taip pat būtų teikiamos jų remonto, nuomos paslaugos.
Prieš gerą dvidešimtmetį Vilniuje tam tikrose gatvėse buvo suformuotas vienos krypties eismas ir pasielgta racionaliai. Šiuo metu transporto srautai reguliuojami chaotiškai, visiškai nesuvokiant prioritetų. Kartais netgi susidaro įspūdis, kad tarnaujama prekybos centrams nei iš šio, nei iš to magistralinėse gatvėse leidžiant sukti į kairę, į prekybos centrą, taip sustabdant visą automobilių srautą. Naudos bendrai eismo struktūrai neduoda ir ypač judriose gatvėse įrengiamos pėsčiųjų perėjos be šviesoforo ir be estakadų. Jos ne tik stabdo mašinų srautus, bet ir kelia pavojų patiems pėstiesiems.
Sostinėje įgyvendintas „Žaliosios bangos“ projektas atsiėjo apie 100 milijonų litų. Ten, kur ši sistema veikia, nedavė tokio efekto, kokio tikėtasi. Pavyzdžiui, šviesoforai Antakalnio žiede, arba neveikia, arba labiausiai pasitarnauja pėstiesiems. Važiavimas žiedu racionaliau ir veiksmingiau paskirsto srautus nei šviesoforas.
Automobilių spūstims mažinti pirmiausia reikia inžinerinių priemonių. Todėl prioritetine tvarka reikėtų baigti Vakarinę eismo gatvę nuo Oslo g. iki Ukmergės pl. su skirtingo lygio sankryžomis ir perėjomis; baigti Lazdynų tilto rekonstrukciją, rekonstruoti Oslo ir Gariūnų gatves, įrengti skirtingų lygių Gariūnų–Jočionių g. sankryžą transporto ir pėsčiųjų eismui; suprojektuoti ir nutiesti Šiaurinę gatvę nuo Vakarinio greitkelio iki Kareivių–Žirmūnų g. sankryžos; suprojektuoti ir nutiesti Mykolo Lietuvio g. ir rekonstruoti Mokslininkų g. tarp Ukmergės pl. ir Molėtų pl.; rekonstruoti Geležinio Vilko g. atkarpą tarp Pietario g. ir Gerosios Vilties g.; nutiesti Pietinį miesto aplinkkelį nuo Kauno pl. iki planuojamo Vaidotų regioninio logistikos centro (Kirtimų g. rekonstrukcija), nutiesti jungtį su Graičiūno g.; rekonstruoti Nemenčinės pl. nuo Kairėnų g. iki Antavilių gyvenvietės iki 4 eismo juostų; inicijuoti transporto jungties tarp Pilaitės rajono ir magistralinio kelio A1 specialųjį planą trasos parinkimui; užbaigti Vilniaus g. (A1 kelio) rekonstrukciją Grigiškėse; parengti šiaurinio transporto koridoriaus projektinę dokumentaciją (Žaliųjų ežerų g. rekonstrukcijos techninį projektą ir jungties tarp Balsių ir Nemenčinės pl. jungties detalųjį planą).
Savivaldybė neatidėliotinai turėtų imtis Kernavės g. ir transporto tilto statybos tarp Žalgirio g. ir A. Goštauto g.; įrengti Kernavės–Ozo g. dviejų lygių transporto mazgą; rekonstruoti Žalgirio g. iki 6 eismo juostų su skirtingo lygio sankryža su Geležinio Vilko g.; sujungti Pietinį senamiesčio aplinkkelį su Panerių g.; sujungti Ozo g. su Laisvės pr.; sujungti Gineitiškių g. su Zamenhofo g.; rekonstruoti Lukšio g. atkarpą tarp Ulonų g. ir Kalvarijų g. iki 4 eismo juostų; rekonstruoti Kudirkos-Pamėnkalnio g. sankryžą; rekonstruoti Dariaus ir Girėno g. atkarpą tarp Žirnių g. ir Eišiškių pl. iki 6 eismo juostų; rekonstruoti Olandų-Antakalnio-T.Kosciuškos g. Sankryžą. Mes matome, kad tai neatidėliotini darbai miesto transporto infrastruktūrai gerinti, kurių turėtų imtis Vilniaus miesto vadovai.
Švedai įdiegė ir dar vieną naujovę. Stokholmo eismo apmokestinimo sistema apima 18 taškų prie įvažiavimų į centrinę miesto dalį. Tuose taškuose yra specialūs signalų imtuvai ir kameros, identifikuojantys automobilius. Signalų imtuvai užfiksuoja automobiliuose esančių specialių daviklių signalus. Visiems automobiliams, įvažiuojantiems į atitinkamą Stokholmo dalį, yra skiriamas mokestis. Skirtingu dienos metu mokestis skiriasi – didžiausias yra piko valandomis. Ši įvažiavimo rinkliava yra valstybės nustatytas mokestis ir visos pajamos investuotos į Stokholmo viešojo transporto infrastruktūros plėtrą bei optimizavimą. Šią sistemą švedams sukūrė mūsų „IBM Lietuva“. Įdiegus sistemą transporto kamščių Stokholme sumažėjo 18 proc., vadinamų „žaliųjų“ ir neapmokestinamų automobilių kiekis padidėjo 9 proc.
Tikriausiai daugelis yra patyrę staigų galvos skausmą tais momentais, kai tenka greitai suvalgyti ledus arba išgerti ledinio šaltumo pieno kokteilį. Laimei, šis skausmas praeina palyginti greitai. Tačiau ar gali toks šaltis sukelti ilgalaikius galvos smegenų pažeidimus?
Nuspręsti, kaip ir kur paminėti gimtadienį, dažnai yra tikras galvos skausmas. Tačiau artimiausi jubiliato draugai gali padėti suplanuodami jam ar jai šventę-siurprizą. Specialistai planuojantiems pataria ne tik įvertinti draugo pomėgius, bet ir pasidomėti naujausiomis šventimo madomis bei nebijoti netikėtų sprendimų.
Kiekviena vasara prasideda didžiuliu vestuvių antplūdžiu. Jaunieji paskendę svarbiausios savo gyvenime šventės rūpesčiuose, o svečiai tuo tarpu, su dideliu entuziazmu pradeda planuoti savo garderobą. Ne paslaptis, kad vestuvių viešnioms tai didelis iššūkis. Vienoms tai maloni dilema, kitoms – galvos skausmas, kaip „neprašauti pro šalį“. Vestuvės tai ypatinga ir iškilminga meilės priesaikos šventė, todėl vestuvių viešnios apranga turi būti nepaprastai puošni, derėti prie šventės aplinkos, tematikos ir netgi nuotakos suknelės.
Išsausėję plaukai – tikras galvos skausmas daugeliui moterų. Nors plaukų išsausėjimą sukelia daug skirtingų veiksnių, vis dėl to, neretai dėl to kalti ir netinkami plaukų priežiūros įpročiai. Kaip tinkamai prižiūrėti sausus plaukus, pataria „Dove“ plaukų priežiūros produktų kategorijos vadovė Marit Soha.
Vestuvių planavimas – didžiulis darbas ir galvos skausmas, kurio tikrai nesinorėtų patirti dusyk. Tad, kad viskas pavyktų iš pirmo karto (juk labai realu, kad šanso pasitaisyti nebeturėsite), paruošėme jums trumpą pasiruošimo vestuvėms atmintinę. Geriau mokytis iš svetimų, o ne savų klaidų…
Rudeniui įsibėgėjus, pasikeitė ir mūsų pramogų įpročiai: aktyvų poilsį gamtoje, festivalius pakeitė vakarėliai pas draugus ar baruose. Galvos skausmas, pykinimas, besisukanti galva, bendras organizmo silpnumas – dažni dienos po gero vakarėlio palydovai. Pagirios – labai nemalonus dalykas, tačiau egzistuoja veiksmingi kovos su jomis metodai. Vienas iš paprasčiausių būdų palengvinti pagirias – tiesiog žinoti, kokį maistą vartoti ir ką gerti ryte.
Kankina galvos skausmas kokia dovana vaikinui patiktų? Patarimai labai paprasti:
Jei kankina nenumaldomas noras valgyti saldumynus ar, priešingai, labai sūrų, kartų maistą, jei nuotaika bloga, viskas erzina, o pamatę mažą vaikelį apsiverkiate iš susijaudinimo, o dar skauda galvą ir pučia pilvą, nereta moteris susimąsto ir savęs paklausia: „Kada turėtų prasidėti mėnesinės?“. Jeigu iki jų pradžios liko apie 5–14 dienų, greičiausiai jus vargina priešmenstruacinis sindromas (PMS). PMS simptomų yra apie 200, ir manoma, kad bent vieną iš jų patiria net apie 80 proc. moterų.
Kodėl vienoms PMS praeina beveik nepastebimai, kitas jis kankina nesunkiai, o trečioms šis periodas tiesiog būna išbrauktas iš gyvenimo? Komentuoja medicinos centro „MaxMeda“ gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Keršulytė.
Norma ar patologija?
PMS žinomas nuo seno. Dar Hipokratas jį aprašė kaip priešmenstruacinę būseną, kai moteriai gali kilti minčių apie savižudybę ir kitų sunkių emocinių ir fiziologinių simptomų. Tiesa, anksčiau PMS nebuvo skiriama daug dėmesio, veikiausia dėl to, kad šis sindromas susijęs su mėnesinėmis, t.y. normaliais natūraliais fiziologiniais pokyčiais moters organizme. Todėl ir PMS keliami negalavimai buvo laikomi norma, o ne patologija, ir juos reikėjo tiesiog iškentėti. Tik 1931 m. Robert Frank įvedė terminą „priešmenstruacinė įtampa“. Dar maždaug po dvidešimties metų Katarina Dalton apibendrino duomenis ir pavadino problemą „priešmenstruaciniu sindromu“.
Taigi šiuo metu požiūris į PMS visiškai kitoks. Be abejo, jeigu jo simptomai nedaro įtakos moters gyvenimo kokybei, į medikus kreiptis nereikia. Tačiau jeigu PMS trukdo dirbti ir gyventi, susitaikyti su tuo nereikėtų, juolab kad padėti galima.
Klasifikacija pagal simptomus
Anot gydytojos, specialios PMS simptomų klasifikacijos nėra, o dažniausi jų – pilvo, galvos skausmas, krūtų jautrumas ir pabrinkimas, padidėjęs kūno svoris, pykinimas, galūnių patinimas, nemiga, seksualiniai ir apetito pokyčiai, depresija, dirglumas, nuotaikų kaita, nerimas, padidėjęs jautrumas, vienišumo jausmas. Medikai išskiria PMS ir sunkų PMS. Manoma, kad sunkus PMS kamuoja apie 8 proc. moterų. Jo metu moterį kankina ne 1–2, o daugiau minėtų simptomų: ji išgyvena gilią depresiją, smarkų nuotaikų svyravimą, vargina labai skausmingos mėnesinės ir kt.
Priežastis – hormonai
Nuo ko priklauso PMS sunkumas? Anot gydytojos, tai lemia labai daug dalykų. Tačiau nustatyta, kad labiau PMS vargina tas moteris, kurių nervų sistema labilesnė, todėl jos į ciklinius hormoninius organizmo pokyčius reaguoja jautriau. Manoma, kad hormono progesterono, kiaušidžių gaminamo iš karto po ovuliacijos, aktyvumas gali daryti įtaką PMS atsiradimui ir simptomų sunkumui. Be to, didelę įtaką daro įtampa, stresai.
Tiesioginio ryšio tarp PMS ir paveldimumo nėra. Kita vertus, polinkį sirgti tam tikromis ligomis gauname iš tėvų. Tad jeigu mamą kamavo skausmingos mėnesinės, kurios, beje, yra vienas iš PMS simptomų, tikimybė, kad tos pačios bėdos vargins ir dukrą, išlieka.
Labiau vargina jaunesnes
Ar moters amžius turi ryšį su PMS: galbūt jaunesniems pasireiškia rečiau, o metams bėgant sindromo kamuojamų moterų skaičius didėja? Anot gydytojos, priešingai, labiau PMS skundžiasi jaunesnio amžiaus moterys (20–35 metų), beje, joms ir sulaukus menopauzės šie simptomai gali pasunkėti. Kita vertus, teigiamos įtakos PMS gali turėti nėštumas, gimdymas, žindymas, gyvenimo būdas. „Praktika rodo, kad daugeliui moterų po gimdymo PMS simptomai sušvelnėja arba net visiškai išnyksta. Tai aiškinama nėštumo metu moters organizme vyksiančiais hormoniniais pokyčiais“, – pažymi D.Keršulytė.
Ar metams bėgant PMS gali sunkėti? Anot gydytojos, kadangi metams bėgant keičiasi hormoninis fonas, o ir nervų sistema gali tapti labilesnė, tad ir PMS simptomai gali paaštrėti.
Dvi savaitės išbrauktos iš gyvenimo
Kiek laiko gali tęstis PMS sukeltos kančios? Vienos moterys teigia, kad prieš prasidedant mėnesinėms simptomai trunka 5–6 dienas, kitos – net 14 dienų.
Kaip jau minėjome, vienos moterys juos pakelia ramiai, kitos – labai audringai, tačiau visais atvejais šie simptomai prasideda 5–14 dieną iki mėnesinių ir baigiasi joms prasidėjus arba pasibaigus. Todėl PMS diagnozuoti nėra sunku, tai gali pastebėti ir pati moteris, tereikia keletą mėnesių vesti dienyną. Tuomet paaiškės, kad kūno svorio padidėjimas, krūtų jautrumas, nuotaikų svyravimai ir kiti simptomai kartojasi cikliškai.
„PMS diagnostika nėra sudėtinga – užtenka apklausti pacientę. Paprastai prasidėjus mėnesinėms simptomai susilpnėja, o joms pasibaigus visai išnyksta. Su kitomis ligomis PMS supainioti neįmanoma. Jeigu negalavimai kamuoja moterį ir po mėnesinių, vadinasi, tai nėra PMS. Tuomet reikėtų ieškoti kitų rimtų hormoninių sutrikimų priežasčių“, – aiškina gydytoja.
PMS ir ligos
Ligos PMS įtakos praktiškai neturi, galbūt išskyrus skydliaukės patologijas. Pastebėta, kad sergančiąsias skydliaukės ligomis labiau vargina ir PMS, tačiau nebūtinai
PMS ir maistas
Prieš PMS rekomenduojamas lengvas neriebus maistas. Nemažai moterų skundžiasi, kad prieš mėnesines priauga kone porą kilogramų, o tokį svorio padidėjimą kaip tik ir lemia organizme susikaupę skysčiai. Tad valgydamos aštriai, sūriai, vartodamos daug prieskonių, druskos, gerdamos stiprią kavą ar labai koncentruotą arbatą, dar labiau skatinsime skysčių kaupimąsi, neišvengsime tinimo.
Kaip sau padėti?
Kaip palengvinti PMS? Ar visoms moterims tinka tie patys būdai? „Kai minėjau, didelę įtaką daro stresas, įtampa, nuovargis. Todėl PMS gali pasireikšti tam tikrais gyvenimo tarpsniais ir nebūtinai varginti nuolat. Būtent streso hormonai provokuoja hormono prolaktino, kuris, manoma, ir kelia PMS simptomus, išsiskyrimą. Neseniai teko dalyvauti pasauliniame ginekologinės endokrinologijos kongrese Florencijoje (Italija) ir klausyti garsaus profesoriaus Wolfgang Wuttke (Vokietija) paskaitos, kurioje jis pažymėjo, kad pirmaeiliu preparatu išlieka tikrasis skaistminys, nes įrodyta, kad šis augalas tiesiogiai mažina prolaktino kiekį ir taip padeda organizmui. Tačiau reikia nepamiršti, kad, norint pasiekti efektą, preparato reikia vartoti ne mažiau nei 6 mėnesius“, – teigia ginekologė. Esant sunkiam PMS, skiriama kontraceptikų, kai kartu diagnozuojama depresija, – antidepresantų.
Ar įmanoma PMS profilaktika – juk mėnesinės būna kiekvieną mėnesį? Anot gydytojos, simptomams palengvinti padės gyvenimo būdo pokyčiai: subalansuota mityba, sportas, psichologinės treniruotės.
„Jei PMS ne epizodinis ir ne susijęs su tam tikrais išgyvenimais, o vargina moterį nuolat, vien su piliule neapsieisime. Iš moters reikalaujame didelio darbo: sureguliuoti mitybą, atsisakyti alkoholio, būtinai sportuoti“, – pabrėžia D.Keršulytė.
Naujausi mokslo tyrimai
Naujausi mokslininkų tyrimai skelbia, kad PMS simptomus sukelia ir jų stiprumą lemia hormonas alopregnanolonas (praneša meddaily.ru). Šis hormonas išsiskiria po ovuliacijos, per nėštumą ir esant menstruacinio ciklo pokyčiams.
Dauguma moterų jautriau reaguoja į alopregnanoloną iš karto po menstruacijų, o iki jų – mažiau, todėl tokios moterys nesiskundžia ir dėl PMS. Užtat moterys, kurios jautriau reaguoja į šį hormoną prieš menstruacijas, labiau kenčia ir nuo PMS. Tai paaiškėjo po eksperimento, kurio dalyvėms leido hormono tokiomis dozėmis, kokios įprastai būna nėščiųjų kraujyje.