Search Results for: "fizinis kruvis"
Visas pasaulis pamišo dėl sveiko gyvenimo būdo. Žmonės pažįsta naujas metodikas, perprogramuoja ne tik savo treniruočių, fizinių krūvių, mitybos režimus, bet ir keičia savo kvėpavimą ir minčių eigą.
Nesakau, kad tai yra blogai, bet dauguma iki šiol nežino pačių paprasčiausių draudimų. Taigi, ko negalima daryti treniruočių metu?
1. Bėgioti rytais
Bėgimas rytais
Skirtingai nuo kitų punktų, šis, greičiausiai, yra rekomendacinio pobūdžio. Tikite Jūs savo bioenergetika ar ne, bet šis mokslas aiškiai teigia: išnagrinėjus žmonių bioritmus buvo nustatyta, kad sveikiausia bėgioti yra 20:00 – 22:00 val. tarpe, praėjus maždaug valandai po vakarienės. Po “pasilakstymo” valgyti patariama ne anksčiau kaip po 40 minučių.
2. Bėgioti asfaltu
Bėgimas asfaltu
Asfaltas blogas tuo, kad praktiškai nesugeria smūgių, sukeliamų bėgiojant. Tai gresia jūsų blauzdiniams pėdų sąnariams, kelių ir dubens sąnariams ir netgi juosmeniui. Todėl, jeigu nėra galimybės bėgioti specialią dangą turinčiais bėgimo takais, bėgiokite parkuose, kur yra lygių takelių.
3. Bėgioti šaligatviais šalia kelio
Bėgimas šaligatviais kenkia sveikatai
Bėgimo metu suintensyvėja kvėpavimas ir pagreitėja medžiagų apykaita. Jeigu įkvepiate švarų orą, jūsų organizmas valosi ir rūpinasi tuo, kad kiekviena ląstelė gautų maksimalų leistiną deguonies kiekį. Užterštas automobilių išmetamosiomis dujomis oras užteršia organizmą, bėgimo metu veikiantį “dulkių siurblio” režimu.
4. Treniruotis “skuduruose”
Treniruočių batai
Tai reiškia, kad bėgimui turite išsirinkti ne senus marškinėlius, kurių “negaila išmesti” bei šortus, užsilikusius spintoje nuo 9-os klasės. Neverta pirkti sportinio kostiumo iš 100% medvilnės: ji greitai sugeria prakaitą, limpa prie odos ir trikdo kvėpavimo procesą. Geriausia rinktis aprangą, kurios sudėtyje yra likros, poliesterio, elastano arba neilono. Tik tokia sportinė apranga gerai išsisaugos ir neišsitampys po mėnesio intensyvių treniruočių.
5. Sportuoti basomis
Sportas be batų
Sportuodami basomis, su kojinėmis ar netgi avėdami sportbačius plokščiu padu jūs didinate krūvi savo stuburui ir praktiškai garso greičiu verčiate dilti trapius slankstelius. Toks sportas ypač kenksmingas tiems, kurie turi problemų su kraujagyslėmis, kadangi minėtu atveju jos patiria dvigubai didesnį krūvį.
6. Gerti tada “kai norisi”
vanduo
Apie tai, kad treniruočių metu gerti skysčius yra tiesiog būtina, žino visi. Tačiau tai netrukdo mums gerti “tik panorėjus”, o tai, labai intensyviai sportuojant, gresia dehidratacija (organizmas netenka skysčių). Jeigu Jūsų tokia perspektyva netenkina, įsiklausykite į profesionalių fiziologų patarimą ir padarykite 2-3 gurkšnius vandens kas 20 minučių. Net jei dar nemirštate nuo troškulio.
7. Naudotis antiperspirantu
Prakaitas
Treniruočių metu žmogus stipriai prakaituoja – kūnas tokiu būdu aušinasi ir šalina šlakus. Antiperspirantai labai sėkmingai trikdo minėtą procesą, ko pasekoje organizmas nesugeba vykdyti savo funkcijų.
8. Klausytis grotuvų (pvz. MP3)
Bėgiojimas ir muzikos klausymasis
Kyla klausimas: “O kaip gi kitaip?”. Bent jau sumažinkite garsą. Kanadietis Viljamas Chodžetsas iš Albertos Universiteto išsiaiškino, kad fiziniai krūviai derinyje su garsia muzika anksčiau ar vėliau gali sukelti visišką klausos netekimą. Įvyksta tai, beje, netikėtai, o ne palaipsniui.
9. Blaškytis ir būti blogos nuotaikos
Nusiteikimas sportuoti
Iš dalies šis punktas panašus į 8-tą. Jeigu tu kalbiesi, žiūri TV arba mąstai apie pašalinius dalykus, tu blaškai (neleidi sportuoti) patį svarbiausią kontrolės organą – smegenis. Tokiu atveju smegenys “nestebi” raumenų veiklos, jos pradeda “chaltūrinti” ir treniruotės efektyvumas nukrenta praktiškai iki NULIO. Būtent todėl profesionalūs instruktoriai rekomenduoja treniruočių metu stebėti savo veiksmus ir pojūčius, “užmegzti su savo kūnu psichologinį kontaktą”.
10. Sportuoti pavargus
Sportas pavargus
Jeigu neišsimiegojote arba esate pervargę, fizinis krūvis nesuteiks jokių pozityvių rezultatų. JOKIŲ! Viskas, ką galite gauti tokiu atveju – tai tik streso hormonų “išmetimo” į kraują…
Būkite sveiki!
Siekdami sustiprėti po žiemos ar atgauti buvusias formas, gyventojai kartais persistengia, pastebi vaistininkai ir gydytojai. Jų teigimu, paprastai taip nutinka, kai vitaminai vartojami neatsižvelgus į individualius organizmo signalus, nepamatuotai padidinamas fizinis krūvis ar drastiškai pakeičiami mitybos įpročiai. Specialistai pažymi, kad rūpinantis sveikata svarbiausia yra saikas ir reguliarumas.
Lietuvių pomėgis slidinėti kalnuose kasmet populiarėja ir tampa rimtu konkurentu saulės kaitinamiems kurortams. Pasak specialistų, atostogos kalnuose žmogui suteikia ne tik fizinę naudą, bet gali padėti atgauti psichologinę pusiausvyrą. Gaivus kalnų oras ir adrenalinas leidžiantis nuo kalno leidžia pamiršti kasdienes problemas, o slidinėjant gaunamas fizinis krūvis stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, treniruojami raumenys, ištvermė bei koordinacija, gerinamas sąnarių lankstumas, didinamas plaučių tūris, organizmas prisisotina deguonies.
Jau ne kartą savo straipsniuose minėjome, jog svarbu ne tik tai, ką valgote, bet ir kada valgote. Dabar norėtume pažvelgti plačiau į maistą prieš treniruotes – ką, prieš kiek laiko ir kodėl valgyti, jei Jūsų laukia didelis fizinis krūvis?
Nors alus žinomas jau seniai, o apynys visoje Europoje auginamas daugiau kaip tūkstantį metų, apie šį auksaspalvį gėrimą sukurta nemažai mitų. Tiesa, skanaudami jo, nepamirškite, kad piktnaudžiavimas alkoholiu kelia grėsmę sveikatai ir šeimos gerovei.
Mitas: alus nekenkia organizmui.
Faktas: apskaičiuota, kad 8 buteliai alaus per dieną suteiktų žmogui visas reikalingas kalorijas vienai dienai, bet pats grynasis alkoholis esantis aluje kenkia organizmui.
Mitas: alus neturi tiek daug alkoholio kaip kiti gėrimai.
Faktas: 0,33 litro butelis alaus turi tokį patį alkoholio kiekį kaip standartinis stikliukas stipriųjų gėrimų ar stiklas vyno.
Mitas: geriant alų gerėja apetitas.
Faktas: alus sumažina cukraus kiekį kraujyje. Jeigu geriama „tuščiu skrandžiu”, alkoholis sumažina gliukozės išsiskyrimą. Tai ir sukelia apetito pakilimą. Diabetikams toks alaus poveikis gali būti net mirtinas, o sveiką žmogų tai priverčia valgyti už du.
Mitas: Alus skatina šlapimo išsiskyrimą.
Faktas: alus skatina šlapimo išsiskyrimą, tačiau tai sukelia didesnį druskos išvalymą iš organizmo.
Mitas: Tamsesnis alus yra stipresnis nei šviesusis
Faktas: Nebūtinai. Alkoholio kiekis visiškai nepriklauso nuo jo spalvos. Alkoholio kiekį aluje lemia salyklo cukringumas, jo kiekis, įvairūs galimi priedai, dvigubas varymas, kiti technologiniai procesai.
Komentaras:
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė:
Didelis kiekis alaus kelia grėsmę tiek moteriškumui, tiek vyriškumui. Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo spiritinių gėrimų vyrai moteriškėja, o moterys vyriškėja. Iš visų gėrimų negatyviausiai vyrų ir moterų organizmo lytinius hormonus veikia būtent alus. Vyrams formuojasi moteriški požymiai, taip pat impotencija, o moterims šiurkštėja balsas, charakteris, kinta veido plaukuotumas.
Alų vartojančio vyro organizme vyrišką hormoną testosteroną pamažu pakeičia moteriškieji estrogenai. Ypač pasikeičia vyro figūra: plečiasi dubuo, riebalai kaupiasi pagal moterišką tipą – šlaunyse. Pilvo raumenys silpnėja ir atsiranda „alaus pilvas”, auga riebalų prisipildžiusios krūtys. Tiesa, pilvukas dažniausiai susiformuoja nuo užkandos. Alus turi tam tikrų dalelių, kurios iš organizmo pašalina druskas ir kitas mineralines medžiagas. Išgėrus alaus, iš organizmo pasišalina daug skysčių, net iki 30 proc. daugiau nei išgerto alaus kiekis. Taigi lieka savotiškas vakuumas, kurį paprastai užpildo maistas, valgomas kartu su alumi. Dažniausiai tai yra kaloringi patiekalai – sūrus traškučiai, riešutai, kepta duona ar riebi kiaulienos karka. Taigi storėjama, ne nuo alaus, o nuo užkandos prie jo.
Padidėja širdis, kuri priversta kiekvieną dieną perpumpuoti papildomą skysčių kiekį, gaunamą su alumi. Formuojasi išeminė širdies liga ir padidėja infarkto tikimybė. Be to, išgeriantiems 6 bokalus alaus vienu metu mirtino miokardo infarkto tikimybė padidėja net 6 kartus. Fizinis krūvis vis sunkiau pakeliamas, atsiranda dusulys. Gydytojai šį sindromą vadina „alaus” arba „Bavarijos” širdimi. ¬
Nesenai Lietuvos Nacionalinio Operos ir Baleto Teatro artistai susibūrė į profesinę sąjungą ir pareiškė vadovybei apie savo nepasitenkinimą darbo sąlygomis.
”Apie teatrą nesinori ir kalbėti… Vienas žmogus kažkada yra pasakęs: „Juk jūs pastoviai bliaunat, kad viskas blogai, ir mums neįdomu girdėti“. Manau visuomet, kai tik įmanoma, turėtume stengtis užsibrėžti sau konkrečius tikslus. Juk negalima plaukti į uostą, kurio nežinai”.- dėsto Olga Konošenko
Be to, artistai dažnai patiria stresą ir nuolatinis nuovargis bei fizinis krūvis trukdo darbui. Meno kolektyvose pasitaiko intrigų, o visa tai gali atsispindėti profesinėje veikloje. Klausiame primabalerinos, kaip gi ji ruošiasi pailsėti.
“Sezonas artėja prie pabaigos, 10 mėnesių neturėjau atostogų, o dabar prieš akis visi 2 mėnesiai. Štai čia ir pailsėsiu, ir viena mintis galvoje: „Ką veiksiu aš?“, juk taip pavargau… Bet ne, laukia du meno projektai, kuriuos noriu įgyvendinti. Šie projektai formuotų šalies kultūrinį ir meninį veidą, kurie sudarytų idealias sąlygas susipažinti su Lietuvos šiuolaikiniu klasikiniu šokiu ir muzikos scenos menu.
Per du mėnesius atostogų, viso labo 2 savaitės poilsio. Pagaliau pasitaikė proga nuvažiuoti į svajonių šalį. Vanduo žydras ir švarus, kur kas šiltesnis nei Baltijos jūroj. Smėlis baltas, paplūdimys – „storas“ ir sutvarkytas, o bangos kaip tik tokio dydžio, kokio reikia. Ir jokio teatro, tik muzika ir gaivūs kokteiliai…”,- svajingai pasakoja primabalerina.
Sveiki,nebežinau, ką daryti, todėl rašau Jums… Visuomet buvau linksma, nestokojanti humoro jausmo, besišypsanti ir sugebanti įkvėpti kitam žmogui optimizmo, kai jam to reikėjo… Deja, viskas pasikeitė…
Nebesusitvarkau pati su savimi.. ilgą laiką slėpiau nuo aplinkinių savo vidinius jausmus, kurie mane iš vidaus graužia, tačiau pastarąją savaitę visi pastebėjo, kad man yra blogai. Esu abiturientė, pagalvosite, kad eilinė paauglystės krizė prasidėjo. Nežinau, gal taip ir yra… Nesuprantu, kas vyksta mano viduje… Man viskas tapo nebemiela… nieko nesinori veikti, tik sėdėti ir verkti arba žiūrėti į vieną tašką. Net ir rašydama Jums nesulaikau ašarų… galbūt papasakosiu viską nuo pradžių… Gyvenu didelėje šeimoje: turiu 3 seses ir brolį ir nežinau, ką daryčiau be jų visų… tačiau kartais, o ypač pastaruoju metu man per daug sunku yra būti su jais, bendrauti… noriu būti viena, pamąstyti apie viską, tačiau neturiu savo kampo. Mokykloje reikia daug mokytis: paskutiniai metai, laisvo laiko sau retai randu. Net ir nenoriu jo rasti, nes manau kad ipšrotėčiau. Noriu turėti kuo daugiau veiklos, kad užsimirščiau apie savo jausmus. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad gyvenimas yra beprasmis ir nežinau savo paskirties jame. Tiesiog nebegaliu būti ilgiau visiems padedanti,užjaučianti ir apskritai optimistiška mergina. Net nežinau, kodėl aš Jums rašau… Atsiprašau, už sutrukdymą…
Ingrida
Konsultuoja psichologė Evelina Globė
Miela Ingrida, iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog Jus užpuolė rudeniška depresiška nuotaika. Tokiu atveju dažniausiai siūloma stengtis jai nepasiduoti, nesustingti, užsiimti kokia nors prasminga veikla. Atrodo, kad Jūs visa tai ir darote: mokotės, ruošiatės egzaminams, užsiimate kita veikla, bendraujate su artimaisiais ir turbūt su draugais. Ir nors Jums šiuo metu atrodo, kad visa tai beprasmiška, ištikrųjų tai yra prasminga Jūsų amžių atitinkanti veikla.
Manau Jūs protu tai pati suvokiate, tačiau nebegalite to kaip anksčiau patirti širdimi, siela – visa savo esybe, ir tai Jus liūdina ir verčia jaustis beviltiškai. Jūs nebeapažįstate pati savęs, Jums norisi kažkokių pokyčių savo gyvenime ir savo asmenybėje, tačiau dar pati nesuprantate kokių ir kaip tai padaryti. Tačiau Jūs jau suvokiate, kad kažkas turi keistis, kad, kaip Jūs sakote, nebegalite būti ilgiau visiems padedanti, užjaučianti ir apskritai optimištiška mergina. Jei šiuo metu negalite, tai ir nebūkite. Galbūt dabar metas padėti pačiai sau, galbūt metas patirti kitų rūpestį Jumis ir optimizmo pasisemti iš kitų?
Pradžioje minėjau, kad iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kaltas apniukęs ruduo, tačiau, giliau pažvelgus, atrodo, jog veikla Jums greičiau yra bėgimas nuo savo problemų, nei bandymas jas spęsti. Taip dažniausiai būna tuomet, kuomet žmogų ištinka vdinė krizė – asmenybinė ar egzistencinė krizė, kuomet žmogus nebegali ar nebenori gyventi kaip anksčiau, būti toks, koks buvo anksčiau, kuomet nustoja matyti ir jausti gyvenimo prasmę, tačiau dar nesupranta, kokio naujo gyvenimo jis nori, koks jis pats norėtų būti ir kur ieškoti naujos ar senos, bet prarastos gyvenimo prasmės.
Šią stadiją, kuomet žmogus yra tarsi pakibęs tarp „seno“ ir „naujo“ psichologai vadina dezoorientacijos stadija, kuri gali būti labai skausminga ir pilna vidinės įtampos bei liūdesio.
Bet turite, miela Ingrida, žinoti, kad tai natūrali žmogaus brendimo stadija, kurią jis turi praeiti, iškentėti, išlaukti, kad atrastų naują save, naują gyvenimo prasmę ir naujus gyvenimo iššūkius. Todėl Jums norisi pabūti vienai ir viską apmąstyti, nors kartu tokia galimybė Jus ir gąsdina – Jūs patiriate prieštaringus jausmus, ir tai vėlgi yra „sąlyginai“ normalu šioje stadijoje. Žinote, kas nenormalu ir nesveika šioje stadijoje – ogi slėpti savo išgyvenimus nuo savo artimųjų ir pasilikti juos sau vienai. Tuomet tikrai galima, kaip sakoma, užsidepresuoti.
Nepalikite savo artmųjų spėlioti, kas su Jumis vyksta. Taigi,
• Pasikalbėkite su tais, kuriais labiausiai pasitikite ( gal su sesėm, broliu ar draugais), atskeiskite savo būseną, pasidalinkite išgyvenimais. Priimkite jų rūpestį Jumis ir pagalbą. Labai siūlyčiau pasikalbėti su tėvais ar bent jau su vienu iš jų. Jie geriau supras, kas su Jumis darosi, galbūt galės Jums padėti suorganizuoti savo kampą ar ras kokį kitą sprendimą.
• Neapleiskite savo mėgstamų ir įprastų veiklų, nors Jums galbūt jos nebeteikia tiek malonumo, kiek anksčiau. Į kasdieninę veiklą įtraukite ką nors naujo ir malonaus, tačiau neapleiskite ir kasdieninių pareigų.
• Pasivaikščiokite, pakvėpuokite rudeniniu oru. Vėjas kartais turi galią išpūsti slogias mintis iš galvos ir niūrius jausmus iš širdies.
• Paskaitykite literatūros depresijos ar krizių temomis – galbūt rasite vertingų patarimų ar įžvalgų, kurios tiks Jūsų situacijai.
• Užsiimkite fizine veikla:mankšta, sportu ar buities darbais. Fizinis krūvis išjudina nuslopusią energiją.
• Pabandykite paanalizuoti, ar Jūsų depresiška nuotaika turi kokią konkrečią priežastį (gal koks įvykis, gal koks sukrėtimas, gal perdidelis krūvis), ar ji tiesiog atsėlino lyg be priežasties. Tokia analizė padeda geriau ją pažinti, o pažinus lengviau įveikti, pvz.: Gal Jūs esate pervargusi dėl per didelio krūvio ir Jums pirmiausia reikia poilsio. O gal priežastys kitos ?
• Jei vis tik matytumėt, jog jėgos nelygios, ir depresiška nuotaika ima viršų, tuomet patarčiau kreiptis pas profesionalus – pas mokyklos psichologą ar gydymo įstaigose dirbančius specialistus. Tam mes ir esame, kad mus, kaip Jūs sakote, trukdytumėte dėl savo problemų. Ir atsiprašinėti už tai tikrai nereikia.
Baigdama noriu Jums, miela Ingrida, palinkėti drąsos ir vilties, žengiant nelengvu brendimo ir savęs atradimo keliu. Sėkmės!
Šiandien daugybė žmonių dirba streso kupiną darbą ir rizikuoja „perdegti“. Mokslininkai vis dažniau paliečia aktualią šių laikų problemą – lėtinio nuovargio sindromą, kurio pagrindiniu simptomu laikomas išsekimas, atsiradęs dėl įtampos. Šis sindromas pasireiškia vadinamiesiems „darboholikams“.
Niekas nepaneigs, kad dietos – nelengvas išbandymas mūsų organizmui. Ką daryti, jeigu jums sunku jų laikytis? Kaip numesti svorio nekenkiant sau ir be didelių pastangų ar diskomforto?
Per trumpą laiką iš apvalaus žmogaus negalima padaryti liekno, tačiau per 14 dienų atsikratyti pilvo – tikrai realu. Tereikia laikytis kelių taisyklių.