Search Results for: "fizikas"
„Centrinė nervų sistema laikoma sudėtingiausiu Visatos dariniu, tad jos pažinimas svarbus tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu. Akivaizdu, kad šis pažinimo procesas tikrai užtruks, užtikrindamas neurobiofizikams ilgalaikes darbo vietas“, – šypteli Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorius, biofizikas Aidas Alaburda. Jo ir kolegų pastangomis atnaujinta biofizikos bakalauro studijų programa, daugiau dėmesio skiriant neuromokslams.
Kas aš esu? Kodėl aš esu čia? Ar mes esame vieni? Per daugelį metų mokslininkai ir išradėjai pasiekė didelių laimėjimų įvairiose mokslo srityse, tačiau neatsakytų klausimų vis dar yra. Naujas dokumentinių laidų ciklas „Genijus“ ir Stephen Hawking atskleis, jog kiekvienas iš mūsų gali lengvai suprasti didžiuosius žmonijos mokslo atradimus ir inovacijas.
„Tie, kurie nėra šokiruoti, kai pirmą kartą susiduria su kvantine teorija, negali to suvokti“, – sakė danų fizikas Nilsas Boras. Paimkime du kubitus (kvantinius bitus) ir juos tarpusavyje kvantiškai susiekime. Pamatavę vieną kubitą, iš karto sužinosim koks yra kitas kubitas. Šiuo saitu galima manipuliuoti iš karto su daugeliu kubitų. Vos devyni kubitai, susieti ir laikomi superpozicijoje, gali tuo pačiu metu būti bet kuriuo skaičiumi nuo 0 iki 512. Jie gali atlikti daugybę skaičiavimo operacijų vienu metu. Galime tik įsivaizduoti, jei sujungsime kelis šimtus kubitų, gausime daugiau skaičių, negu yra atomų mūsų matomoje Visatoje. Jei sukursime tokius kompiuterius, jų galimybės kardinaliai pakeis mūsų pasaulį.
Žvelgdami į Žmonijos istoriją matome daug asmenybių, kurios buvo genialios. Leonardas da Vinčis, kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas, rašytojas Viljamas Šekspyras, fizikas Izaokas Niutonas, išradėjas Nikolas Tesla. Jei ne jų darbai, tikėtina mes gyventume kukliau nei dabar. Prieš mus Žemėje gyveno milijonai žmonių ir beveik visi greitai užmirštami. O genijus atsimename. Jie įkūnija tobulo žmogaus įvaizdį, o mes norime būti tobuli.
1935 m. fizikas Ervinas Šriodingeris sugalvojo mintinį eksperimentą. Įsivaizduokite tokią situaciją. Uždarote katę sandarioje dėžėje, prie kurios prijungtas nuodingų dujų balionėlis. Balionėlis yra užsuktas, o jo atsukimą automatiškai nulemia radioaktyvaus mėginio pavyzdžiui, radioaktyvios anglies, bet tinka ir bet koks kitas, skilimas. Palaukiame tiek laiko, kiek vidutiniškai reikia vienam mėginio atomui skilti, ir atidarome dėžę. Ar gyva bus katė, ar mirusi? Kada anksčiausiai galime tai pasakyti tik atidarę dėžę ar kažkiek anksčiau? Jei nežinome, ar katė gyva, iki pat tada, kai dėžę atidarome, tai kokia ji buvo prieš tai?
ŠMC kino salėje, naujame Vilniaus senamiesčio kino teatre, įsikūrusiame po Šiuolaikinio meno centro stogu, šį penktadienį, lapkričio 29 d., 18 val. įvyks britų menininko Marko Aerialio Wallerio filmo „Laikas kartu“ premjera. Lietuvoje nufilmuotą filmą pristatys pats autorius, pagrindinė jo aktorė Monika Bičiūnaitė ir kiti aktoriai bei kino komandos nariai.
„Jei iki vakaro nesugalvosime nieko geriau, pasiliksime prie „Apple“, – kartą pareiškė Steve‘as Jobsas. Tuo metu jis ir pamanyti negalėjo, kad šis pavadinimas taps brangiausiu prekės ženklu pasaulyje.
Viešoji įstaiga „Kino pavasaris“ pristato jau antrąjį mokslinių fantastinių ir mokslo populiarinimo filmų festivalį „Eureka“. Kovo 18 – 22 dienomis į kino sales kviečiami vyresnių klasių mokiniai ir studentai, pedagogai, akademinio pasaulio atstovai ir visi, besidomintys mokslo aktualijomis. Į „Eurekos“ programą įtraukta 10 filmų, iš kurių du – dokumentiniai. Iš anksto užsiregistravus, šiuos filmus bus galima pamatyti nemokamai.
Prieš keletą dienų Kinijoje smarkiai nukentėjo šaldiklyje palaikytą skardinę su gazuotu gėrimu atidaryti mėginęs berniukas. Palei veidą netikėtai sprogusi skardinė berniuką sužalojo taip, kad chirurgai veidą susiuvo 38 siūlėmis. Šokiruota berniuko mama Kinijos socialiniame tinkle įspėjo visus tėvus apie šaldytų gazuoto gėrimo skardinių pavojų. Kas gresia užsimanius atšaldyti skardinę gazuoto gėrimo?