Search Results for: "ekstremalus sportas"
Pavasario lietūs jau išplovė visus žiemos likučius iš mūsų kiemų ir miškų. Intensyviai ruošiamės aktyviajam sezonui, kai varžybos veja varžybas, o idėjos liejasi laisvai. Mes taip pat turime paruošę nemažai įdomybių ir siurprizų.
Ekstremalaus sporto varžybos „Karramba“ šiemet vyks jau šeštą kartą. Apie Lietuvos riedutininkus, riedlentininkus, „Bmx“ dviratininkus ir motociklininkus kalbamės su renginį organizuojančia Vilija, kuri savęs, nevadina didele organizatore, tik žmogumi, mėgstančiu realizuoti svajones.
Nors Lietuvoje ir visame pasaulyje baleto spektakliai sutraukia pilnas sales žiūrovų, bet baleto artisto profesija yra neįprasta, paslaptinga. Ypač mažai žinome apie baletą šokančius vyrus. Baleto šokėjas Evaldas Bielinis (27) pasakoja apie šią egzotika tapusią specialybę tiek iš scenos, tiek iš užkulisių pusės.
Papasakok, kaip tapai šios retos profesijos atstovu – baleto šokėju.
Nuo mažumės lankiau gimnastiką, vėliau pramoginius šokius. Deja, pastarasis užsiėmimas reikalavo labai daug finansinių išlaidų, todėl, kai baigiau pradinę mokyklą, tėvai nuvedė į M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto atranką. Išlaikęs stojamąjį egzaminą, ten baigiau ir vidurinio ugdymo mokymosi programą, ir baleto klasę.
Kaip atsidūrei Suomijos nacionaliniame operos ir baleto teatre?
Taip jau susiklostė, kad buvau pradėjęs šokti Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, bet nusprendžiau išbandyti savo jėgas Helsinkyje. Pabandžiau ir mane ten paliko. Suomijos operos ir baleto teatre jau šoku 8-ąjį sezoną.
Tavęs paklausius atrodo, kad labai lengvai tapai baleto šokėju: be didelių sunkumų pabaigei M. K. Čiurlionio menų mokyklą, jau daug metų dirbi profesionaliu baleto artistu Suomijos nacionaliniame teatre. Deja, dažnai tenka girdėti, kad daugeliui baletas lieka tik neišsipildžiusi svajonė…
Kiekvienais metais Lietuvoje baleto klasę baigia iki 10 žmonių, iš jų berniukų 1–2. Iš tų 10 šokėjų pagal profesiją šoka vos vienas kitas. Dažniausiai iš baleto išeinama savo noru. Vieni supranta pasirinkę ne tą gyvenimo kelią ir puikiai save realizuoja kitose srityse. Kiti per daug nenutolsta nuo šokio: mokina šokti vaikus, šoka įvairiose trupėse ir pan. Dar kiti profesionaliais šokėjais negali būti dėl silpnos sveikatos.
Ar sunku rasti darbą baleto šokėjui – vyrui? Turbūt konkurencija tarp moterų yra didesnė?
Užsienio šalyse konkurencija yra labai didelė tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų. Nors mūsų M. K. Čiurlionio menų mokykla paruošia stiprius šokėjus, bet tėvai nenoriai leidžia vaikus, o ypač berniukus, į baletą. Kitose šalyse menų mokyklas baigia gerokai daugiau šokėjų, tarp jų ir vyrų.
Matyt, viena iš daugelio priežasčių kodėl tėvai nenoriai leidžia savo vaikus į baletą yra ta, kad Lietuvoje menininkai, tarp jų ir baleto šokėjai, mažai uždirba. Kaip baleto šokėjai uždirba Suomijoje? Beje, ar balete skiriasi vyrų ir moterų atlyginimai?
Suomijoje baleto šokėjų algos nėra ypatingai didelės, gauname vidutinį atlyginimą. Jį gaunant galima normaliai gyventi: ir paišlaidauti, ir pasitaupyti. Moterų ir vyrų algos yra vienodos, bet kuo ilgiau teatre dirbama, kuo aukštesnis šokėjo statusas (t. y. solistai, demisolistai uždirba daugiausiai), tuo ir alga didesnė. Taip pat gauname priedus už spektaklius – kuo daugiau spektaklių per mėnesį sušoki, tuo didesnį priedą gauni.
Kokios reakcijos sulauki, kai nepažįstamiems žmonėms pasakai savo profesiją? Ar skiriasi lietuvių ir suomių požiūris į vyrus, šokančius baletą?
Lietuvoje nepažįstamiems žmonėms, užsiminus apie tai kuo užsiimu gyvenime, dažnas lieka abejingas arba priešingai – pasimeta, nebeturi ką pasakyti. Daugelis nėra matę baleto spektaklių, todėl lietuviai ne retai paklausia, ar nėra sunku šokti ant pirštų galų. Tenka atsakyti, kad tik moterys šoka ant pirštų galų, o vyrai ant puspirščių. Suomio reakcija būna kitokia – dažniausiai ima visko klausinėti, pasigiria, kad matė vieną ar kitą spektaklį. Galima įdomiai padiskutuoti apie baletą.
Gatvėje vyrą, kuris yra baleto šokėjas, galima atpažinti iš grakščios eisenos, atletiško kūno sudėjimo. O ką gali pasakyti apie baleto šokėjų būdo savybes?
Labai svarbu būti ištvermingam, valingam ir užsispyrusiam. Dirbant būtina jausti saiką, kad nepersitemptum, nes to pasekmė – įvairios traumos. Baleto šokėjui ne mažiau svarbus yra ir komunikabilumas, mokėjimas elgtis kritinėse situacijoje. Mūsų kolektyvą sudaro šokėjai iš viso pasaulio nuo 18 iki 44 metų, todėl dėl kultūrinių skirtumų, nevienodos patirties lengvai gali kilti nesutarimų, konfliktų. Visgi su kolegomis ne tik dirbame, bet dažniausiai kartu praleidžiame ir laisvalaikį.
Kad ir kaip būtų, visuomenę valdo stereotipai. Vienas iš jų, kad baletas nevyriška profesija. Ką apie tai manai tu? Ar po darbo prireikus imiesi kokių nors fizinės jėgos reikalaujančių darbų?
Tą patį galima pasakyti ir apie vyrus, nuo ryto iki vakaro sėdinčius biure prie kompiuterio ekrano (juokiasi). Į baletą galima žiūrėti ne tik iš meninės, bet ir iš sportinės pusės. Žiūrovai, matydami spektaklį, dažnai neįsivaizduoja kiek reikia įdėti fizinių jėgų, pastangų norint pasiekti scenoje matomą rezultatą. Sutinku, kad baleto šokėjams griežtai draudžiamas ekstremalus sportas, patariama nenešioti didelių svorių, netgi namų apyvokos darbus reikia daryti labai atsargiai arba išvis jų vengti. Kita vertus, daug kas priklauso nuo šokėjo būdo savybių. Juk negali sėdėti rankas sudėjus ir laukti kol kažkas perstumdys baldus, nupjaus žolę ar išplaus grindis. Kaip jau minėjau, viską reikia daryti su saiku, žinoti savo galimybes.
O kaip meilės reikalai? Susidaro įspūdis, kad moteriai draugauti su baleto šokėju nėra lengva. Jau vien dėl to, kad vyrui turėtų būti sunku kovoti su savo prigimtimi kiekvieną dieną matant krūvą dailių, pusnuogių moterų.
Kitos profesijos vyrui, atėjusiam į repeticiją, gali kilti tokių minčių, bet tai mūsų darbo kasdienybė. Darbo metu galvoji, kaip geriau sušokti, bandai įsiminti vieną ar kitą judesį. Į moterį žiūri tik kaip į šokio partnerę. Visgi dažnai šokant poroje su tuo pačiu partneriu, matant jį kiekvieną dieną, kartais užsimezga romantiški santykiai. Suomijos teatre iš 75 baleto trupėje esančių žmonių yra apie 10 porų. Kita vertus, gyvenimo partnerį matyti 24 val. per parą ir dirbti vienodą darbą kai kuriems tampa per dideliu išbandymu. Todėl didžioji dalis šokėjų drauges susiranda ne iš baleto pasaulio.
Pabaigai norėčiau paklausti: žiūrovas per baleto spektaklį scenoje mato tobulą vaizdą, nukeliantį į nežemišką judesių, mimikos ir muzikos pasaulį, bet ar per spektaklius nenutinka kokių nors gyvenimiškų kuriozinių situacijų, kurių žiūrovas nepamato?
Stengiamės, kad taip nenutiktų, bet būna visko. Tarkim sumaišai ar pamiršti kokį judesį ir pradedi šokti nesąmones. Tokiu atveju šalia šokantiems šokėjams pradeda imti juokas ir būna sunku neparodyti savo emocijų. Arba nutinka, jog ne ten atsistoji. Žiūrovai to nepastebi, bet mes patys ir spektaklius stebintys baletmeisteriai visada pastebime tokias klaidas. Yra buvę, kad orkestras pradėjo groti greičiau, o mes nespėjome šokti pagal muziką. Man yra buvę, jog nespėjau į spektaklį, nes Vilniuje atšaukė mano skrydį dėl prastų oro sąlygų. Taip pat esu šokęs, sirgdamas Roto virusu.
Aušra Trasauskaitė
Vakar Ventėje baigėsi tarptautinių formulės klasės burlenčių varžybų „Baltic Cup“ I etapas. Dvi dienas Kuršių mariose vykusias varžybas laimėjo 29 metų lenkas Filipas Korczycki, aplenkęs 42 metų estą Martiną Erviną ir 34 metų latvį Janį Preissą. Aukščiausia – vienuoliktoji – lietuvio užimta vieta priklauso 28 metų Mantui Gresevičiui.
„Iš viso buvo įvykdyta aštuonetas plaukimų. Didžiausia kova vyko tarp prizininkų“, – sako VšĮ „Ekstremalus sportas“ vyriausiasis teisėjas Robertas Gradauskas. Iš viso varžybose dalyvavo 45 burlenčių formulės klasės meistrai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos ir mūsų šalies.
„Baltic Cup“ varžybos – tai pasaulinės burlenčių formulės klasės „Formula Windsurfing“ taurės Baltijos lyga, susidedanti iš trijų etapų. Kiekvienais metais paskutinį gegužės savaitgalį Lietuvoje vykstančios „Baltic Cup“ varžybos yra svarbiausias burlenčių sporto renginys mūsų šalyje. Šių varžybų reitingo taškai yra pripažįstami „Formula Windsurfing“ varžybose.
„Kiekvienas plaukimas buvo svarbus, nes virė įtempta kova su varžovais – Martinu ir Janiu, kurie abu yra labai stiprūs. Iš esmės, pergalė buvo pasiekta paskutinio plaukimo metu”, – sakė varžybų nugalėtojas Filipas Korczycki, Lenkijos praėjusiųjų metų burlenčių čempionato 3-iosios vietos laimėtojas. 15-tus metus burlenčių sportu užsiimantis F. Korczycki džiaugiasi, kad Lietuvoje organizuojamos „Baltic Cup“ etapo varžybos yra itin aukšto lygio ir sportininkai yra užtikrinti, kad bus laikomasi tarptautinio reglamento, procedūrų bei protestų nagrinėjimo tvarkos.
„Kai kurie varžybų dalyviai galinėjosi ne tik su vėju, bet, deja, ir su brakonierių tinklais. Dėl didžiulio nepažymėto tinklo buvo virtimų bei teko keisti distanciją. Kai kurie dalyviai patyrė ir nuostolių“, – pasakoja R. Gradauskas.
Kiti du etapai vyks Latvijoje ir Estijoje. Galutinis „Baltic Cup“ 2011 metų nugalėtojas paaiškės susumavus visų trijų etapų rezultatus.
Šiais metais ekstremalaus sporto varžybos „KaRRamBa“ vyks jau penktąjį kartą. „Didžiausią dėmesį skyrėme parko rekonstrukcijos darbams, nes šiuo metu jis kritinės būklės“, – pasakojo viena iš renginio organizatorių Vilija Gečaitė.
Parko perstatymo projektas buvo pristatytas miesto tarybai ir jos patvirtintas. Pasak „KaRRamBos“ organizatorių, teigiamam sprendimui didžiausią įtaką padarė esamos problemos išviešinimas: „Kreipiamės į spaudą, atvirai kalbėjome socialiniuose tinklapiuose, kvietėme pačius ekstremalus išsakyti savo nuomonę tarybos nariams. Visi puikiai žinojome, jeigu nebus naujo parko, nebus ir tradicinių „KaRRamBos“ varžybų.“
Statybos darbus planuojama pradėti greitu metu. Parką rekonstruos komanda iš Latvijos „Mind Work“. Kaip teigia V. Gečaitė, Lietuvoje jie nerado, kas užsiimtų aikštynų statymu, tad projekto įgyvendinimui pasirinko ilgalaikę patirtį šioje srityje turinčius latvius. Sunkiausia tai, kad varžybos skirtos 3 pogrupiams – bmx dviračiams, riedučiams ir riedlentėms. Tad parkas turi atitikti visų reikalavimus.
Festivalis tradiciškai vyksta populiariausiame mūsų šalies kurorte – Palangoje. „Čia – daug kavinių, barų, įvairiausių pramogų, tačiau vietiniam jaunimo tikrai trūksta užimtumo. Atsiradus pirmajam ekstremalaus sporto aikštynui Palangoje, iš karto pastebėjome susidomėjimą ekstremaliu sportu. Parkas tapo susitikimų vieta, kur jaunimas praleisdavo daug laiko“, – pasakojo V. Gečaitė.
Laikui bėgant „KaRRamBos“ organizatoriai pastebėjo vis didesnį susidomėjimą sportu, juo užsiiminėjančiųjų tobulėjimą ir tuo pačiu – parko prastėjimą: „Kadangi nebuvo konkretaus asmens, kuris imtųsi iniciatyvos, nusprendėme patys tai padaryti, nes jautėme didelę parko reikšmę. Palangoje yra nemažai vaikinų, kurie smarkiai tobulėja, bet neturi vietos kur treniruotis. Miesto tarybai pateikėme konkrečių vietos sportininkų pasiekimus, pavyzdžiui, bmx dviračių sportu užsiimantį Deividą Butkovą, kuris garsina ne tik Palangos bet ir Lietuvos vardą. Taip mums pavyko įrodyti parko svarbą.“
Ekstremalus sportas Lietuvoje jau turi nišą, bet vis dėlto yra daugybė žmonių, kurie apie šį sportą nieko nežino. Anot V. Gečaitės, labai liūdna, kad taip sunku rasti tų, kurie tokius projektus nori reklamuoti, finansuoti ir pan., kas leistų apie ekstremalų sportą sužinoti ir patirti kitiems žmonėms: „Tai nėra pigus sportas, jis reikalauja nemažai ir valios. Bet kas yra išbandęs, manau, tuo ir toliau užsiiminėja, nes tai velniškai geras laiko leidimas.“
Gegužės 14-15 dienomis, Ventėje poilsio ir laisvalaikio centre „Ventainė“ vyks „Lietuvos burlenčių Taurė 2011“. Dvi dienas Kuršių mariose truksiančiose varžybose burlenčių sporto entuziastai rungsis slalomo ir formulės rungtyse.
„Rungtys skirstomos į klases ir pagal amžiaus grupes, todėl varžybose gali dalyvauti ir pradedantieji, ir patyrę sportininkai, – sako VšĮ „Ekstremalus sportas“ teisėjas Mindaugas Čirvinskas. – Ateinančios savaitgalio varžybos yra pirmosios šių metų šiltojo sezono varžybos, organizuojamos šalies mastu. Atidarome sezoną, per kurį paprastai išsiaiškinami sezono starto stipriausieji.“
Anot. M. Čirvinsko, didžiausias dėmesys Taurės varžybose bus skiriamas formulės rungčiai, nes sportininkai siekia pasiruošti tarptautinėms Baltijos Taurės (angl. „Baltic Cup“) varžyboms, kurios mūsų šalyje vyks gegužės pabaigoje.
„Lietuvos burlenčių Taurę“ VšĮ „Ekstremalus sportas“ organizuoja jau šeštus metus iš eilės. Praėjusiais metais šiose varžybose dalyvavo virš 30 sportininkų. Formulės rungties nugalėtoju tapo 22 metų kaunietis Juozas Bernotas, slalomo – 50 metų vilnietis Audrius Menkevičius.
Varžybų nuostatai ir informacija:
Aistė moko jėgos aitvarų naujokus jau ketverius metus. Yra dirbusi Meksikoje, Ekvadore, Brazilijoje. Ji turi tarptautinę IKO (angl. International Kiteboarding Organization) antrojo lygio instruktoriaus kvalifikaciją ir prisijaukinti jėgos aitvarą yra išmokiusi jau daugiau nei 100 sporto naujokų. Šiuo metu Lietuvoje ji daugiausia dirba su merginomis, nes yra viena iš „Nebūk višta“ merginų stovyklos instruktorių.
Jeigu Lietuvoje bevažiuodami kelyje pamatysite stovintį žmogų su kombinezonu, šalmu ir didele kuprine, sustokite, galbūt tai bus ta diena kai sutiksite laimingą žmogų – parasparnininką. Parasparnis – tai sklandytuvas, kuris telpa kuprinėje, o šios sporto šakos entuziastai skersai išilgai perskraidę Lietuvą po ilgūjų skrydžių kartu su savo orlaiviu neretai namo grįžta tiesiog autostopu. Apie šį jau nevienerius metus Lietuvoje gyvuojantį sportą kalbiname parasparnių mokyklos savininką, instruktorių, pilotą – Jevgenijų Blochą.
Šiemet 3D projekcijomis užsiimanti komanda „PM Screen“ buvo pripažinta konkurso „Verslauk“ geriausiu jaunimo metų verslo projektu. Pokalbis su vienu iš komandos narių – Adomu Bulavu.
Susumavus šią žiemą šalyje vykusio atvirojo Lietuvos 2011 metų žiemos jėgos aitvarų čempionato („Snow Kite Grand Prix 2011“) dviejų etapų rezultatus, maratono ir kurso rungčių nacionaliniu nugalėtoju tapo 39 m. vilnietis Artūras Morauskas, o bendroje šių rungčių įskaitoje – svečias iš Latvijos 32 m. Oskars Brivkalns. Laisvojo stiliaus karaliumi tapo 22 m. panevėžietis Dominykas Smilga, kliūčių ruožo – 38 m. neringiškis Artūras Gudauskas.