Search Results for: "ekologiška"
Vakar rašėme apie oro gaiviklius ir jų įtaką žmogaus sveikatai bei aplinkai. Jei neskaitėte, tai žinokite – nieko gero. Tad siūlome pasidaryti ekologišką oro gaiviklį, kuris ir pigesnis, ir sveikesnis. Juo galėsite ne tik kvėpinti patalpas, bet ir save.
Kasdien parduotuvėse randasi vis naujų prekių, pažymėtų „eko“ ženklais. Jau galima gauti įvairių higienos priemonių, save gerbiantis prekybos centras siūlo greičiau aplinkoje suyrančių maišelių. O kaip su… vienomis populiariausių kontracepcijos priemonių – prezervatyvais? Ar yra pagamintų iš natūralių medžiagų, greičiau suyrančių? Juk jie gamtoje taip pat turėtų irti keliasdešimt metų.
GRYNAS.lt skaitytojas Marius skundėsi Lietuvoje niekaip negalintis rasti ekologiškų prezervatyvų, gaminamų iš ėriukų aklosios žarnos. Kontraceptinių priemonių pardavėjai patvirtino, kad mūsų šalyje tokių prezervatyvų gauti labai sunku. Tačiau čia pat jie nukirto, kad norinčių dar ekologiško sekso – vienetai.
Lietingą penktadienį siūlome praskaidrinti geriausiais, linksmiausiais, šmaikščiausiais „Laikas.lt“ skaitytojų komentarais.
Pristatome UAB „Kvapų namai“ gamybos vadovę, natūralios kosmetikos specialistę Rūtą Daunoravičienę, kuri patars jums kaip prižiūrėti veido odą, kokią kosmetiką geriausiai rinktis individualiais atvejais, plačiau papasakos apie odos priežiūrą natūraliomis priemonėmis ir t. t.
Ar kada susimąstėte, kad jūsų nešiojamų drabužių audiniai gali būti ne tik be jokių pesticidų, bet ir „socialiai atsakingi“? Na, greičiausiai ne. Visgi tai tapo viena esminių šiandieninės „Talentų banko“ herojės Armantės veiklos filosofijos idėjų.
Besirengiant Velykoms visai nėra reikalo pirkti specialius kiaušinių dažus parduotuvėje.
WWOOF – tai ne sunkus atodūsis, nukasus sniegą kieme. Ši santrumpa išvertus iš anglų kalbos reikštų – „Plačios pasaulinės galimybės ekologiškuose ūkiuose“. Toks savanorių tinklas įkurtas tam, kad būtų populiarinamas ekologiškas gyvenimo būdas, keičiamasi turima patirtimi.
Turintis visaverčio namo funkcines savybes „mažylis“ (taip jį galime vadinti dėl namo neapsakomo mažumo) papildomai įgyja didžiulį pliusą – kai šeimininkams atsibosta vaizdas pro langą, namelis kuo lengviausiai gali „keliauti“ į kitą vietą.
Kuris maistas sveikesnis – ekologiškas, ar tas, kurį kasdien esame įpratę matyti parduotuvių lentynose? Įprastame maiste gausu chemijos, skonio stipriklių, tirštiklių, dažiklių ir kitų neva nuodingų medžiagų, todėl atsakymas į klausimą – tarsi aiškus. Vis dėlto dietologė Aušra Jauniškytė GRYNAS.lt parodė didžiulį mokslinį tyrimą, kuris atskleidė priešingus faktus.
Tebesitęsia ekologinių produktų mada. Apie juos kalbama vis plačiau, o kartais ir gerokai gąsdinant paprastą vartotoją. Šiandien, kai apie ekologiškas daržoves kalbama daug ir dažnai, dažnas skuba į artimiausią turgų, kur moterytės prekiauja savo daržuose išaugintu derliumi. Ar įmanoma turguje atskirti ekologiškas daržoves nuo ekologiškų?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas Vidmantas Kanapienis sako, kad žodis ekologiškas reiškia visa, kas švaru, sveika ir saugu. Mūsų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau labai svarbi yra mityba. Valgyti saugų, neužterštą maistą – svarbiausias dalykas. Tačiau sužinoti, ar pirkėjui siūloma daržovė tikrai yra ekologiška, leidžia tik atlikti tyrimai.
Pasak specialisto, jeigu žmogus savo darže augina daržoves, kurias tręšia tik mėšlu, nenaudodamas sintetinių trąšų, dar nereiškia, kad jis išaugino ekologišką produktą, nes visas ekologiškų daržovių auginimo procesas turi būti ypatingas. Jei ekologiniame ūkyje tikrinama dirva, vanduo, gyvuliai, kurių mėšlas naudojamas tręšimui, tai turgaus moterėlė tikrai to nedaro.
V. Kanapienis sako, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiemet ekologiniuose Lietuvos ūkiuose atliko užaugintų daržovių pesticidų, nitratų ir sunkiųjų metalų liekanų tyrimus. Iš 105 ištirtų lietuviškų daržovių tik 22 buvo nustatyta leistiną normą viršijusi nitratų koncentracija.
Specialisto teigimu, kiekvienoje daržovėje yra nedidelis kiekis nitratų. Tačiau keisčiausia, kad žmonės dažniausiai perka neekologiškas daržoves. Ir dėl visai suprantamų priežasčių. Ekologiškų produktų kaina – gerokai didesnė. Šiuo metu 1 kg ekologiškų bulvių kainuoja 1,50 Lt, ekologiškos morkos – 1,60 Lt/kg, ekologiški kopūstai – 1,60 Lt/kg, ekologiški česnakai – 20 Ltt/kg ir t.t. Juos perka tie, kurie gali įpirkti, kiti, deja, perka neekologiškas daržoves.
Anot V. Kanapienio, dažnai iš kitų šalių atvežtos daržovės būna apipurkštos įvairiais preparatais, kad ilgai išlaikytų prekinę išvaizdą. Šias daržoves lengviau atskirti, jos būna tarsi padengtos plėvele. Ypač ji matoma ant pomidorų, nes jie labiau blizga. Agurkai neturi agurko kvapo. Visi žinome, kaip puikiai kvepia tik ką darže vasarą nuskintas agurkas. Pripurkštas yra bekvapis. Tačiau net ir labai norėdamas nesuprasi, ar svogūnai, raudonieji burokėliai, česnakai, morkos, kopūstai ir daugelis kitų daržovių yra ekologiški, nenupurkšti, ar juos nuplovęs gali dėti tiesiai ant stalo.
Tačiau esama ir paprastų receptų, kaip neutralizuoti ant daržovių paviršiaus esančias chemines medžiagas. Onkologijos instituto gydytojas biologas Juozas Ruolia yra pastebėjęs, kad beveik visos daržovės gali būti nekenksmingos. Parnešus į namus jas reikia pusvalandžiui pamerkti į vandenį su soda: pavyzdžiui, į 1 litrą vandens įbėrus 1 šaukštą valgomosios sodos. Po to daržoves reikia dar kartą nuplauti, ir galima valgyti be jokios baimės.