Search Results for: "eitynės"
Nuo didžiulį atgarsį sukėlusių Baltic Pride eitynių praėjo metai, pakankamai laiko grįžti į įprasto gyvenimo vėžes ir užsimiršti. Tačiau to padaryti neleis Vilniaus LGBT* festivalis „Kreivės“, pristatantis dokumentinį filmą apie šį renginį, „We Can Be Gay Today. Baltic Pride 2013“. Kūrėjų iš Prancūzijos sukurtoje juostoje užfiksuotos eitynės „Už lygybę“ primins, kas ir kaip iš tiesų įvyko ir leis viską stebėti mažiau šališkomis kino kameros akimis.
Antradienio popietę Vilniaus centre aidėjo sirenų gausmas, šūksniai „Atomui – ne!“, palydimi garsiai mušamo gongo. Taip nevyriausybinių organizacijų surengtoje akcijoje prieš atominę energetiką buvo minimos 25-osios Černobylio tragedijos metinės. Keli šimtai jaunuolių eitynėse Gedimino prospektu nuo Seimo iki Vyriausybės reiškė protestą prieš Baltarusijos, Lietuvos ir Rusijos valdžios ketinimus statyti tris atomines elektrines (AE) – Astrave, Visagine ir Kaliningrado srityje.
Nešini plakatais su užrašais „Už ateitį be atomo“ , „Vakar Japonija, šiandien – Lietuva“, „Gal žinai, kur evakuotis?“, „Ne – naujiems Černobyliams“ jaunuoliai reiškė savo nepritarimą atominių elektrinių statybai. Jie taip pat įteikė peticiją Seimo pirmininkės atstovui, kurioje Lietuvos valdžios reikalaujama atsisakyti planų statyti naują Visagino atominę elektrinę, paskelbti moratoriumą „visiems veiksmams, prisidedantiems prie atominės energetikos plėtros Lietuvos teritorijoje bei netoli jos“.
Sprogimas Černobylio atominėje elektrinėje, per kurį radiacija buvo užteršta ir Lietuva, įvyko 1986 metų balandžio 26 dieną. Pastarosiomis savaitėmis pasaulio dėmesys buvo nukrypęs į Japoniją, kurios pareigūnai stengiasi užkirsti kelią radiacijos nuotėkiui iš žemės drebėjimo pažeistos Fukušimos-1 atominės elektrinės. Renginio metu, visos įvykių aukos buvo pagerbtos tylos minute.
Daugiau demonstracijos akimirkų – nuotraukų galerijoje.
Ieva Varkojytė
Didžioji Velykų savaitė katalikiškose šalyse laikoma rimties, susikaupimo ir pasninko laikotarpiu, per kurį dvasininkai rekomenduoja susilaikyti nuo linksmybių. Paradoksalu, tačiau viename labiausiai katalikybę išpažįstančių regionų – Lotynų Amerikoje – prieššventinis laikotarpis neįsivaizduojamas be triukšmingų švenčių ir nuodėmių. Egzotinių kelionių organizatoriai kviečia susipažinti su pagrindinėmis Lotynų Amerikos šalių Velykų tradicijomis – nors sunkiai tikėtina, kad jos mums bus priimtinos, bet pamatyti ir sužinoti visada įdomu.
„Čia – mano namai“ – tokius žodžius liepos 2-6 d. ištars per 37 tūkstančiai Dainų šventės dalyvių ir šimtai tūkstančių žiūrovų. Jau kitą savaitę po ketverių metų į Lietuvos sostinę susibursiantys ir dieną naktį melodijomis, ritmais užliesiantys Vilniaus gatves, aikštes ir parkus atlikėjai bei svečiai vėl primins jau 90 metų šalyje gyvą dainų švenčių tradiciją. Jai paminėti skirtas renginys aidės jau šį šeštadienį, birželio 28 dieną, Kaune. Šventinis šurmulys sostinėje prasidės jau kitą savaitę – visos šventės metu gatvėse netrūks ne tik dainų ir šurmulio, bet ir šventei skirtų netikėtų staigmenų.
Thomas Allemanas, dirbdamas fotografu Los Andželo laikraštyje „The Sentinel“, įdėmiai sekė tai, kas 9 dešimtmetyje vyko homoseksualų bendruomenėse, ir atsakingai tai fiksavo. Didžioji dalis jo nuotraukų taip ir liko neišpublikuotos ir prisimintos tik 2009-aisiais, kuomet Th. Allemanas rado jų pilnas juosteles.
Kino teatre „Skalvija“ jau antra savaitė vyksta nemokamų LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) filmų festivalis. Užvakar teko sudalyvauti dokumentinio filmo „Amerikos bastūnas“ („American Vegabond“, 2013) peržiūroje ir išeiti su, švelniai pasakysiu, ne kokia nuotaika.
Užvakar vykusios eitynės „Už lygybę“ įrodė, kad esame labai stipriai ir toli atsiplėšę nuo tarybinės priespaudos ir ja vis dar gyvenančių šalių. Už kojų ir rankų policijos išneštas politiko vardo nevertas Petras Gražulis tebūnie šio laimėjimo simbolis. Spalvota, Lietuvos gėjų lygos išsakomas idėjas palaikanti minia tapo puikia priešprieša tamsiajai mūsų tautiečių pusei, nepatingėjusiai pasigaminti ne vieną užgauliojantį plakatą. Pasižvalgykite po šeštadieninį prospektą dar kartą:
Šiemet šūkiu „Vasara Barselonai pamilti“ viliojanti Katalonijos sostinė, regis, rado kelią į turistų iš Lietuvos širdis. „Ši vasara yra išties išskirtinė – lietuviai visada labai noriai veržiasi į šiltąją Barseloną, tačiau šį kartą susidomėjimas ypač išaugo. Jau pardavėme 90 proc. suplanuotų kelionių į šį miestą ir rugsėjo mėnesiui pridėjome net tris papildomus skrydžius“, – sakė tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Pardavimų departamento vadovas Evaldas Malakauskas.
Niujorką sudrebino homoseksualų paradas, kurio metu tūkstantinė minia ne tiek kovojo už savo teises, kiek paprasčiausiai smaginosi žygiuodami megapolio gatvėmis.
Tai lietaus merkiama, tai pavasario saulės šildoma penktadienį prasidėjusi tradicinė Kaziuko mugė Vilniuje didžiausių lankytojų srautų laukia šeštadienį ir sekmadienį.
Šįmet žemaičiuojanti mugė nusidriekė ne tik Gedimino prospektu ir senamiestį lanku aplenkiančiomis gatvėmis, bet ir T. Vrublevskio gatve iki Karaliaus Mindaugo tilto. Tradiciškai amatininkų darbo garsais šurmuliuoja ir Tymo kvartalas.
Gedimino prospekto pradžioje nuo Arkikatedros mugėje lankytojus kviečia tradicinių amatų atstovai, šįmet siūlantys įvairiausių dirbinių – nuo pūstašonių molinių ąsočių, pintinių, verbų, rainų juostų ir kitų tekstilės gaminių iki namuose virto muilo ir įvairiems paukščiams skirtų inkilų.
Prospekto viduryje daugiausia įsikūrusios rūkstančios maitintojų virtuvės ir kulinarinio paveldo gamintojai, toliau driekiasi Svečių alėja ir šiuolaikiškas jaunimo Kaziukas ties Lukiškių aikšte.
Medžio dirbiniais T. Vrublevskio gatvėje prekiaujantis Kazimieras iš Žemaitijos buvo užsispyręs ir nelinkęs derėtis, mat savo vardadienį jis ne švenčiąs, o šąlantis, siūlydamas iš toli atvežtus rankų darbo gaminius.
Pirmąją mugės dieną pirkėjai nebuvo itin greiti traukti piniginių ir nevengė derėtis bei matuotis patikusias prekes. Ypač daug puošeivų sulaukė iš milo veltos spalvingos smailiabokštės kepurės, papuoštos miniatiūriniais gyvūnėliais. Akį traukė sodrių spalvų languotos žemaitiškos skaros, raini sijonai ir šio regiono tautiniai kostiumai.
Pavasarį skelbianti tradicinė Kaziuko mugė tris dienas džiugins ne tik tautodailininkų ir liaudies meistrų darbais, bet ir didžiule Žemaičių dienų kultūrine programa, kurią mugės lankytojams dovanoja Žemaitijos miestai ir rajonai bei Vilniuje gyvenantys žemaičiai. Šeštadienį sostinės Visų Šventųjų bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už Žemaitijos krašto žmones. Vėliau vyks teatralizuotos karnavalinės eitynės nuo Lukiškių aikštės iki Rotušės aikštės, kurioje vidurdienį vyks Žemaičių dienų atidarymas.
Istorinė Kaziuko mugė Vilniuje rengiama daugiau kaip 400 metų – nuo 1604-ųjų, kai įvyko šventojo karalaičio Kazimiero pagerbimo eisena ir šventinis kermošius. 1827 m. Vilniaus pirkliai gavo privilegiją šv. Kazimiero dieną, kovo 4-ąją, rengti jomarką. 1901 m. Kaziuko mugė buvo perkelta į Lukiškių aikštę. Nuo pokario beveik pusę amžiaus Kaziukas šurmuliuodavo Kalvarijų turgavietėje, o 1989-aisiais vėl grįžo į Senamiesčio gatves ir aikštes.
Etnologo Liberto Klimkos žodžiais, „turėdama šimtmečių tradiciją, rodydama rankų darbo išmoningus gaminius, vaišindama kulinarinio paveldo valgiais, džiugindama unikaliomis vilnietiškomis verbomis, Kaziuko mugė neturi lygių aplinkiniuose kraštuose”.