Search Results for: "egzotika"
„Lietuvių tradicija susirišti ar nusipirkti verbą paskutinį sekmadienį prieš Velykas vis dar gyva“, – tikino Stanislava Rynkevič, viena garsiausių verbų rišėjų Lietuvoje. Pirmąją verbą surišusi prieš 46 metus, Stanislava kartu su dukra išmaišė visą pasaulį, pristatydama savo kurtus žolynus, vadinamus Vilniaus verbomis. Svečiuojantis Indijoje, tenykščiams gyventojams teko aiškinti, kad šios, valandų valandas rankomis rištos verbos nėra medžiai, kurie užauga savaime.
Vilniaus verbos – spalvingiausios
Verbas rišo Stanislavos seneliai ir proseneliai, o šiandien jai pačiai padeda dukra Alina. „Tai ne tik tradicija, puoselėjanti tautos papročius, tai – mūsų šeimos amatas“, – pasakojo gražiausių verbų pynėja tituluojama Stanislava.
Prieš pusšimtį metų pati auginti žoles verbų rišimui pradėjusi Stanislava pasakojo, kad jau ir tuomet 50 kilometrų spinduliu nuo Vilniaus šio krašto verbos buvo laikomos itin prašmatniomis. Šiandien Vilniaus verbas, kurios nuo kitų Lietuvoje pinamų verbų skiriasi spalvų bei skirtingų augalų gausa bei pasipūtusiomis smilgų puokštėmis viršūnėlėse, riša ir kituose Lietuvos kraštuose. Jos ypač vertinamos svečių iš užsienio, kurias daug kas perka kaip skiriamuosius lietuviškus etnografinius suvenyrus.
Indijoje nepatikėjo
„Mūsų gamintas verbas esame pristatę daugumoje Europos šalių. Lankėmės Kanadoje, Anglijoje, o štai verbas nuvežus į Indiją teko įrodinėti, kad jos – ne savaime užaugę medžiai, o Lietuvos liaudies meistrų rankų darbas. Susidomėję Indijos gyventojai klausėsi mūsų pasakojimo, kaip verbas piname rankomis iš vasarą užaugintų, sudžiovintų, kruopščiai surūšiuotų ir nudažytų žolelių“, – atskleidė Stanislava Rynkevič.
Ilgiausia – 2,5 metro
Liaudies meistrė pasakojo, kad jos rišamų verbų ilgis siekia nuo pusės metro iki 2,5 metro ilgio. „Pirkėjų mėgstamiausios šiek tiek trumpesnės, 0,5-1,5 metro ilgio verbos, mat didžiosios ne į visų namus telpa“, – juokavo Stanislavos dukra Alina. „Prieš Verbų sekmadienį dar rudenį pradėtas gaminti verbas pardavinėjame vilniečiams“.
Vilniaus verbų rišėjų verbas vilniečiai balandžio 15-17 d. nuo 11 iki 20 val. galės apžiūrėti ir įsigyti prekybos centre „Panorama“.
Dar visai neseniai kokosų pienas parduotuvių lentynose visiems atrodė egzotika – prabangos dalykas, kuris neaišku, kam skirtas ir kur bei kaip naudojamas. Šiuolaikinės šeimininkės jau gali drąsiai eksperimentuoti virtuvėje su netradiciniais produktais, išgaudamos vis naujus patiekalų derinius. Kartais užtenka vieno ingrediento, kad dienos meniu būtų kitoks nei įprastai – jo didenybė kokosų pienas.
Vasaros karštymetį išgyvensime lengviau, jei rinksimės organizmą vėsinantį maistą bei gėrimus. Ir nors lietuviški šaltibarščiai nepabos niekada, vasara – puiki proga išmėginti svečiose šalyse vasarą gaminamus tradicinius patiekalus, kurie vėsina.
Lietuviams keliaujant dažniau ir mažėjant kelionių sezoniškumui, vis daugiau mūsiškių poilsiui renkasi egzotinių kelionių kryptis. Drąsiausi ir nuotykių išsiilgę keliautojai yra linkę tradicines atostogas saulėtuose kurortuose išmainyti į galimybę pasivaikščioti po džiungles, pamatyti civilizacijos nepaliestas gentis ar atrasti laukinius paplūdimius. Nors kartais tokios kelionės kelia nerimą dėl saugumo, skirtingų tradicijų, religijų ar elgesio normų, iš jų parsivežti įspūdžiai bei patirtis atperka viską.
Šiltųjų kraštų išsiilgusiems keliautojams paprastai siūlomos gana standartinės Karibų, Indonezijos kryptys. Tačiau rinktis yra ką ir ieškantiems autentiškos, išties egzotiškos patirties. Pigūs skrydžiai į Havaną, Kubos sostinę – tarsi kelionė laiku atgal, – teigia skrydžių bendrovės Avia.lt atstovai. Mieste laukiami visi, nuvarginti turistinių patogumų, perteklinio dėmesio ir norintys pasimėgauti kelių ryškių epochų keliama nostalgija.
Planuodami vasaros atostogas neišsitenkate vos trijuose vasaros mėnesiuose? Yra gudrybių, leisiančių prailginti vasarą kone dvigubai. Pavyzdžiui, net ir vėlyvą rudenį, kai Lietuvoje jau iš tikrųjų nemaloniai drėgna ir šalta, vis dar šiltoms dienomis galima mėgautis piečiau įsikūrusiose valstybėse, iš kurių vasara traukiasi paskiausiai. Viena tokių saulės apdovanotų vietų – Sardinijos sala, kur šiluma ir paplūdimiais mėgausitės kone iki Kalėdų.
Jei dvejojate ar siunta spės pasiekti artimuosius emigracijoje dar iki švenčių, tai į jūsų klausimus atsakys atliktas eksperimentas, kurio metu iš Lietuvos kartu su GPS įranga buvo išsiųstos 5 siuntos į D. Britaniją, JAV, Australiją, P. Korėją ir Jungtinius Arabų Emyratus.
Šiais laikais turime kaip niekad daug galimybių pasilepinti egzotiškais produktais. Tarp jų – akiai neįprasti vaisiai, uogos ir riešutai, pasižymintys tokiomis organizmui naudingomis medžiagomis, apie kurias paprastai nesusimąstome. Mitybos specialistai teigia: nors šie produktai – ne iš mūsų geografinės platumos, kai kurie vitaminų gausa pralenkia vietines gėrybes ir yra ypač vertingi rudenį ir žiemą.
Dažnas medaus mėnesio vyksta pirmą ir, linkėtina, paskutinį kartą. Tad nenuostabu, jog tokių išskirtinių atostogų planavimo patirties – ne fontanai. Rezultatas – pasitaiko gana komiškų situacijų, kai vietoje romantiško pikniko smėlėtame saulėlydžio nutviekstame paplūdimyje jauniesiems tenka kramsnoti sumuštinius greito maisto užkandinėje arba nutinka dar blogiau – atvykę į oro uostą jie taip ir neišskrenda į išsvajotąją kelionę dėl netvarkingų dokumentų. Todėl planuojant medaus mėnesį neverta kliautis vien sava nuojauta ir Holivudo filmais, o rekomenduojama patarimų klausti specialisto.
Predragas Matvejevičius (Predrag Matvejević, g. 1932 m., Mostaras, Bosnija ir Hercegovina) – Sarajeve pradėjo studijuoti romanų filologiją, baigė Zagrebe. 1967 m. Sorbonos universitete apsigynė disertaciją lyginamosios literatūros ir estetikos tema, o 1994 m. ten pat įgijo habilituoto daktaro laipsnį.