Search Results for: "driukas"

Lapkričio 13-ąją, 19 val., Vilniaus klube „New York“ – neeilinis įvykis. Legendinė Lietuvos gotikinio roko grupė „Siela“ švęs dvidešimtmetį ir ta proga pristatys tribute albumą, kuriame „Sielos“ dainas atlieka didelis būrys žymių muzikantų: Andrius Mamontovas, IR, „Mano Juodoji Sesuo“, „Diktatūra“, „Requiem“, Alina Orlova, Hokshila, Lemon Joy, „Thundertale“, Nojus, „Flamingo“.
Per dvidešimt metų „Siela“ išleido dešimt albumų: „Vėjas, nešantis naktį“ (1990), „Prakeikimas“ (1991), „Juodo opiumo žemė“ (1993), „Už regėjimo lauko“ (1994), „Sielininkai“ (1995), „Tavęs man reikėjo“ (1997), „Tremtyje“ (1997), „Eldorado“ (2000), „Dali“ (2005), „Euforija“ (2008). 2001-2003 m. „Sielos“ lyderis Aurelijus Sirgedas buvo įkūręs kiek lengvesnės muzikos projektą „Ne Romeo“, kuris išleido vienintelį albumą „Princesė ir piemuo“ (2002). Po šio eksperimento A. Sirgedas grįžo prie tolesnių „Sielos“ dainų kūrybos.
„Siela“ yra koncertavusi Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Per savo karjerą grupė surengė apie 500 koncertų.
Apie „Sielą“, jos dvidešimt metų ir tai, kas svarbiausia šiai grupei, kalbinu grupės „sielą“ Aurelijų Sirgedą.
Artėja neabejotinai geriausios lietuviško gotikinio roko grupės „Siela“ dvidešimtmečio šventė. Kurią tiksliai dieną „gimė“ „Siela“? Gal galėtumėte prisiminti, koks buvo tas gimimas? Kas sugalvojo pavadinimą „Siela“, ir kodėl būtent tokį?
Data, kada tiksliai susikūrėme, nėra tiksliai žinoma.Pirmą kartą grupės įraša transliavo per radiją 1990 m. kovo 1 d. Tada nuskambejo dainos „Rudenio Dievas“, „Vėjas, nešantis naktį“ ir „O, mano žvaigžde“.
Buvome pradėję groti vos porą savaičių ir pasidarę šiokius tokius įrašus dalyvavome LRT rengiamane konkurse. Buvome euforijoje, girdėdami savo dainas per radiją. Tai atrodė neįmanomas dalykas, kuris tampa įmanomas tada, kada tu kuri dainas, groji, neši idėją ir darai tai kartu su grupe bendraminčių. Kai vežėme į radiją dainas, dar neturėjome pavadinimo, ir tik atiduodant dainas, kai reikėjo užrašyti grupės pavadinima, parašiau „Siela“. Tiesiog iš kažkur tai atsirado mano galvoje. Pamaniau: lengvai skanduoti galima per koncertus: „Sie-la, Sie-la“. Ko daugiau reikia?
Vėliau, 1990 m. liepos 14-ąją, surengėme grupės solinį koncertą Utenos apleistuose senuose kultūros namuose, kur susirinko nemažas būrys draugų ir būsimų gerbėjų. Vėliau, rugpjūčio pradžioje, pavyko sudalyvauti pirmajame Lietuvos hipių festivalyje. Jame grojo tokie grandai kaip „Veto Bank“ su Arina, „Odis“ iš Latvijos. Nežinau, ką mes ten veikėme su savo dainomis, bet mums leido pagroti vienas iš organizatorių Raimondas Nutautas, grojęs kartu su Arina.Viską nufilmavo Lietuvos televizija ir po mėnesio parodė per teliką dainą „O, mano žvaigžde“. Tada sekė dar viena euforijos banga ir apie „Sielą“ pradėjo kalbėti kaip apie grupę. Ėmėme įrašinėti pirmąjį albumą „Vėjas, nešantis naktį“ su mūsų legendiniu garso režisieriumi Edmondu Babensku [Albumas įrašytas vos per tris dienas, – M. P.]. Kurias šių datų laikyti „Sielos“ gimtadieniu, nežinau. Be to, tai ir nėra svarbu. Svarbiausia, kad tai buvo 1990 metais ir kad tai iš viso buvo. Dabar galime džiaugtis tuo.
Per 20 metų „Siela“ patyrė nemažai transformacijų: grojo gotikinį roką, kartais kiek panėšėjo į Viktoro Cojaus kūrybą, o kai kurios baladės buvo net vadinamos popmuzika gerąja to žodžio prasme. Kokia Jums yra „Siela“? Kokia jos šerdis? Gal tai visai ne gotikinio roko grupė?
Taip. Natūralu, kad per tiek metų įvyksta kažkokių transformacijų. Pradejome kaip lengvas „Kino“ šešėlis Lietuvoje, vėliau sekė gotikinis laikotarpis, prasidėjęs pažintimi su Andriumi Mamontovu, pokalbiai, ieškojimai…. Jis įrašė muzikos, kurios tuo metu klausė, ir tai mums dave naujų impulsų pradėti judėti link gotikos. Tai buvo „The Mision“, „The Sisters Of Mercy“, „Fields Of The Nephilim“ albumai, jie buvo klausomi ir po truputi tolome už regėjimo lauko. Veliau buvo grįžmas prie šaknų – daugiau roko. Po to – vėl gotika su lengvesne muzika. Aš negalėčiau pasakyti, kad „Siela“ yra gotikinė 100 procentų grupė. Taip nėr. Man tai pirmiausia yra dainos, kurias aš kuriu, kurios man patinka, kurios gimsta manyje, ir kokiu būdu jos bus išreikstos – ar su gotikine grupe, ar grojant tik akustine gitara, nėra taip svarbu. Dažniausiai kiti prilipdo tau etiketę, su kuria reikia žygiuoti į priekį. Taip dažniausiai pasistengia spauda, kuri kartais net neklausydama to, kas grojama, iš senu štampų paima frazes, ir taip mes tampame gotikine grupe, grodami dainas „Euphoria“ arba „Rudenio Dievas“.
Netrukus jubiliejaus proga pasirodys naujas „Sielos“ leidinys. Gal galima būtų apie jį sužinoti kiek plačiau?
Pasirodys albumas lapkričio 13 dien` ir bus pristatytas tą pačia dieną per „Sielos“ jubiliejinį koncertą Vilniuje klube „New York“. Albumas vadinsis „Siela XX“ – tai bus tribiutinis albumas, kai grupės dainas atlieka kiti atlikejai. Džiaugiuosi ir esu dėkingas visiems, kurie sutiko dalyvauti šiame projekte. Tai – Andrius Mamontovas, Hokshila, „Flamingo“, IR, Alina Orlova, „Lemon Joy“, „Mano Juodoji Sesuo“, „Requiem“, „Diktatūra“, „Thundertale“, Nojus.
Visi dainas įrašė nemokamai ir padarė dovaną jubiliejų švenčiančiai „Sielai“. Albume taip pat skambės mūsų grupės naujai perrašytas vienas iš „Sielos“ hitų „Rudenio Dievas“. Pats albumas gavosi labai spalvingas ir tikiuosi, kad žmones pamėgs sias dainas, kurios skamba kiek kitaip nei originalas.
Kurį savo albumą laikote brandžiausiu? Kodėl?
Man brandžiausias albumas yra „Už regėjimo lauko“. Nuo jo apsivertė viskas, ka darėme iki tol, gavome pripažinimą Europoje, o tai grupei, išlindusiai iš rūsio, buvo didelis pasiekimas. Mus ėmė kviesti į didelius festivalius ir koncertinius turus Vokietijoje, Lenkijoje, Olandijoje. Atrodo, jog subrendome su tuo albumu.Vėliau sekė taip pat puikūs albumai, bet „Už regėjimo lauko“ yra man iki šiol kertinis ir brangus bendras grupės darbas.
Kokias pagrindines įtakas „Sielos“ muzikai galėtumėte išvardyti? Ar yra grupių, muzikantų, kurių muzika ir po 20 metų Pačiam išlieka iki šiol svarbi?
Muzikos iki šiol klausausi kuo ivairiausios, visada ieškau kažko naujo… Neužsisėdžiu su senomis grupėmis ir dainomis, bet esminės grupės, kurios darė įtaką – tai „Kino“, „Nautilus Pompilius“, „Akvarium“, „Alisa“. Jos pastatė pamatą mano kūrybai ir vėliau tik stilistiškai įtakojo grupės „The Cure“, „The Sisters Of Mercy“, „New Model Army“, U2, „Midnight Oil“ ir kt. Esme buvo pradėti kurti.
Kai 1988 metais, tarnaudamas sovietų armijoje, išgirdau „Kino“, buvo taip keista, kad V.Ccojus dainuoja, kaip jis negali užmigti ir koks vanduo is čiaupo kartus ir nakties elektrinė šviesa akina… Visa tai yra viena busena, apie kurią tu pasakoji dainoje. As supratau, kad dainuoti galima apie bet ką: apie stalą, vamzdį, jei tik surandi raktą, kad daina įgytų sielą, pradėtų gyventi. Tai buvo esminis atradimas, nuo kurio aš pradėjau kurti ir, mokėdamas vos kelis akordus, su gitara rašyti dainas.
Kas, be muzikos, dar daro didžiausią įtaką? Kokie meno kūriniai svarbiausi (filmai, knygos ir kt.)?
Viskas, kas mane supa, be abejonės daro didžiulę įtaką. Pradedant žmonėmis aplink mane, gatvėm, namais, miestais, šalim ir muzikiniais atradimais. Nežinau kaip ateina knygos pas mane, filmai, muzika, spektakliai, paveikslai… Viskas atrodo atsitiktinai, bet sunku patikėti, kad tai būtent taip. Tikiu, kad yra kažkas aukščiau, kuris atveda tave iki vieno ar kito dalyko, kuri pradedi studijuoti nuo autoriaus asmenybės iki jo darbų. Ar verta vardinti, kokią įtaką daro Franzas Kafka, Salvadoras Dali, Borisas Pasternakas ir daugelis kitų, kuriais domėjausi ir domiuosi. Visi mes turime savo favoritus, mokytojus.
Kokia dabar „Sielos“ sudėtis? Ar smarkiai ji pakito per 20 metų?
Dabar: Aurelijus Sirgedas – vokalas, gitara, Aurimas Driukas – gitara, Kostas Kriaučiūnas – gitara, Darius Juodka – mušamieji, Bernardas Prušinskas – bosinė gitara.
Grupė sudėtis keitėsi visus dvidešimt metų. Dabar jau penkeri metai, kai sudėtis yra pastovi. Iš senosios, pirmos „Sielos“ sudėties likau tik aš. Visi kiti nariai, su kurias sukūrėme grupę, šiuo metu gyvena Utenoje. Tai – kartu su manimi įkūręs grupę bosininkas Aidas Blažys-Kalava ir vėliau prie mūsų prisijungęs Aivaras Švilpa. Norėčiau padėkoti visiems, kažkada prisidėjusiems prie „Sielos“ kelionės, nors visų surinkti į jubiliejinį koncertą lapkričio 13 dieną turbūt nepavyks, bet vis dėlto norėčiau kuo daugiau pamatyti savo bendražygių per 20 metu veidų.
Jei reikėtų savo ir „Sielos“ filosofiją išreikšti vienu ar keliais sakiniais, koks (kokie) jis būtų?
Konfucijus yra pasakęs: kur beeitum, eik visa širdimi.
Pats esate žinomas ne tik kaip muzikantas, bet ir kaip prodiuseris, talentų atradėjas. Ką iš savo sutiktų talentų vertinate labiausiai?
Daugiausia dirbu su Alina Orlova, tai jai ir yra didžiausi mano vertinimai. Tai, ką mums kartu pavyksta nuveikti, yra nuostabu. Įdomu dirbti ir darbo rezultatais esu patenkintas prodiusuojant Migloko, Juozo Erlicko, Hokshilos, Golden Parazyth, grupių „Pievos“, „Arbata“. Visų neišvardinsi, bet jei supranti ir mėgsti savo darba tai kiekvienas yra brangus ir artimas kuri darai su visu atsidavimu taip kaip tik gali geriausiai.
Ar Lietuvos muzika kokybiškėja, nepaisant to, kad televizijoje matome visišką nekokybę?
Dabar, kai visi muziką gauna už dyką, t.y. siunčiasi iš interneto, vagia ar keičiasi įrašais, – nežinia. kaip tai pavadinti, – muzika tikrai nekokybiškėja. Atlikėjų albumų beveik nebeleidžia leidybinės kompanijos – joms nebeapsimoka, nes niekas albumų neperka.
Atlikėjai nebegali sau leisti įsirašyti kokybiškai geroje profesionalioje studijoje. Daug kas bando įsirašinėti namuose, savo studijėlėse, taip, kaip moka ir supranta.O toks rezultatas dažniausiai būna apgailėtinas.
Manau, kad ne televizija kalta dėl nekokybės, o patys žmonės, kurie kiekvienas atsk irai nesupranta, kad atsisiųsdami nemokamai grupės įrašų, varo jai peilį ir kad grupė negalės įsirašyti ir išleisti gero kokybiško albumo, jei jo niekas nepirks. Tiesiog neturės už ką tai padaryti.