Search Results for: "dantu jautrumas"
Dantų šepetėlių margumynas parduotuvėse ne vienam sukelia galvos skausmą – kaip išsirinkti tinkamiausią? Neretai žmonės susivilioja ne burnos higienai svarbiais šepetėlio parametrais, o spalvomis, dizainu ar tiesiog kaina. Blogai pasirinktas dantų šepetėlis gali būti ne tik nepatogus – dėl to nenorėsite valytis dantų tiek laiko, kiek būtina, bet ir pažeisti dantenas ar burnos gleivinę, palikti nenuvalytas dantų apnašas.
Ar kada nors teko pajusti staigų ir aštrų skausmą valgant ledus arba geriant karštą arbatą? O gal tai buvo nemalonus jausmas, primenantis šalto vėjo gūsį burnoje? Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų jautrumas vargina apie 90 proc. žmonių. Dantų jautrumo priežastys gali būti įvairios – pavyzdžiui, vidaus organų ligos, uždegiminiai procesai burnoje, dėl stipraus fizinio arba cheminio poveikio atsiradę emalio pažeidimai. Vis dėlto, dažniausiai dantų jautrumo priežastys būna susijusios su netinkamais burnos higienos ir mitybos įpročiais.
Užėjus į prekybos centrą akys raibsta nuo įvairių dantų pastų gausos. Vienos jų įprastos, kitos – gelio pavidalo. Kai kurios labai spalvingos, gražios, įvairių skonių, skirtos vaikams ir paaugliams. Yra pastų, skirtų dantų balinimui, pastų rūkaliams. Kada ir kokią pastą rinktis?
Higieninės pastos
Higieninės dantų pastos neturi veikliųjų, gydomųjų medžiagų, bet gerai valo, putoja, malonaus skonio.
Jos tinka labai mažiems vaikams, kurie gali pastą praryti. Taip pat tinka žmonių, neturinčių dantų ir nešiojančių protezus burnai valyti, nes didesnė fluoro koncentracija gali sukelti implantų koroziją. Šios pastos tinka, jei žmonės alergiški pastų veikliosioms medžiagoms.
Gydomosios profilaktinės pastos
Jų yra įvairių rūšių:
– Nuo ėduonies
Šiose pastose yra fluoro junginių. Jos stiprina dantų emalį, stabdo minkštųjų danties apnašų formavimąsi. Beje, kaip teigia odontologai, dantų pastos nuo ėduonies efektyviausios yra, kuomet formuojasi dantų emalis, taigi vaikystėje. Tyrimai rodo, kad vaikystėje dantis valantis fluoro sudėtyje turinčia pasta ėduoniui kelias užkertamas 15-35 proc. geriau. Tuo tarpu suaugusiesiems tokio efektyvumo nepastebėta.
Svarbu:
Renkantis pastą su fluoru, reikia atkreipti dėmesį į jo kiekį jūsų vartojamame vandenyje bei maiste. Nes per dideli fluoro kiekiai gali būti kenksmingi. Optimali jo koncentracija ne daugiau kaip 2 proc. pastos sudėties tūbelėje.
Jei jūsų vandenyje yra didelis kiekis fluoro, tuomet geriau rinkitės pastas, kurių sudėtyje yra kalcio arba natrio.
– Su augalų ekstraktais
Tokios pastos pasižymi regeneruojamuoju, priešuždegiminiu poveikiu, gerina apykaitos procesus, mažina dantenų kraujavimą. Gaivina burnos ertmę.
Svarbu:
Renkantis tokias pastas svarbu įsitikinti, ar nesate alergiški kuriam nors pastos komponentui. Atidžiai perskaitykite jos sudėtį.
– Su fermentais
Tokios puikiai nuvalo minkštąsias dantų, nikotino apnašas, maisto likučius.
Svarbu:
Šios pastos rekomenduojamos vartoti paaštrėjus parodonto bei burnos gleivinės ligoms.
– Akmenims šalinti
Jų sudėtyje yra pirofosfatų ir cinko junginių. Tokios pastos reguliariai vartojamos stabdo dantų akmenų susidarymą.
Svarbu:
Tačiau šios pastos nenaikina jau susiformavusių akmenų. Tai padaryti gali tik odontologas.
– Jautriems dantims
Jose yra specialių medžiagų, kurios kristalizuojasi seilėse ir “užkemša” dantų šaknyse esančias mažytes poras. Kad dantys nebūtų jautrūs, tokiomis pastomis dantis reikia valyti kelias savaites. Tačiau jeigu dantų šepetėliu brauksite per stipriai, nubrauksite šį apsauginį kevalą, ir jautrumas nesumažės arba vėl sugrįš.
Svarbu:
Ilgai vartojant tokias pastas, probleminės dantų vietos gali papilkėti. Jei taip nutiks, kelias dienas naudokite kitą pastą, kurios sudėtyje yra vidutinis kiekis abrazyvinių dalelių.
– Balinamosios
Jų sudėtyje yra didelis kiekis abrazyvinių dalelių, kurios mechaniškai veikia dantų emalį.
Svarbu:
Nuolatos naudoti balinamąsias pastas itin pavojinga. Jų negalima vartoti segant parodonto ligomis ir esant jautriems dantims.
„Kodėl taip nutinka, kad mums nepakanka sveikos mitybos principų ir prireikia griežtų ar mažo kaloringumo dietų?“, – retoriškai klausia medicinos mokslų daktarė ir gydytoja dietologė Edita Gavelienė, pasiteiravus apie dietų poveikį sveikatai. Jai antrina ir „BENU“ vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė, teigianti, kad sveikam žmogui dietos nereikalingos. Su šiomis specialistėmis kalbame, kaip rasti tinkamiausią maitinimosi būdą pertekliniame informacijos sraute, kuriame neišvengiamai susiduriame ir su neracionaliais patarimais ar įsisenėjusiais mitais.
Įprasta manyti, kad taisyti dantis bijo tik vaikai, o suaugusieji tarsi neturi teisės to prisipažinti. Apie tai užsiminus, aplinkiniai skuba raminti: „suimk save į rankas“, „nėra čia ko bijoti“, „baimė egzistuoja tik tavo galvoje“ ir panašiai. Tačiau žmogaus, kurio skausmo slenkstis yra išties žemas arba tiesiog bijančiam dantų taisymo be jokios paaiškinamos priežasties – tokie raminimai neguodžia, kaip ir neguostų to, kuris, pavyzdžiui, bijo aukščio. Gydytoja odontologė sako, kad bent pusė pas ją apsilankančių pacientų jaučia šią baimę, o maždaug vienas iš dešimties – net panišką.
Minkštos ir švelnios letenėlės, žvilgantis, nepriekaištingai sušukuotas kailiukas ir subtilus pavadėlis – taip turi atrodyti šuneliai, kurie ruošiami konkursams ar parodoms. Negana to, jie turi būti ypatingai paklusnūs, elegantiški ir netgi socialūs! Tapti tokiais keturkojams padeda specialios dresūros pamokos arba šunų elgsenos treneriai. Galiausiai augintinis privalo turėti savo kilmės dokumentus, nes kitaip konkursus jam tektų pamiršti. Tad kokios tos parodose besilankančių keturkojų gyvenimo subtilybės?
Paprasta, kaip nusi… ? Taigi, kad ne: taisyklingai tuštintis, miegoti, sėdėti, praustis, kramtyti reikia mokėti. Ką ten, Amerikos medikų asociacija tvirtina, kad dauguma mūsų net kvėpuoti nemokame taisyklingai!
Gegužės mėnesį veiks pasivėlinęs pavasaris, sustiprės jautrumas ir jausmingumas, padaugės konfliktų namuose, darbe ir viešumoje. Despotiškų polinkių turintys asmenys aršiau sieks valdžios, stengsis dominuoti. Visa, kas buvo ilgai slopinama, išlįs į dienos šviesą. Tie, kurie ilgai sunkia širdimi nuolaidžiavo kitiems, stengdamiesi išvengti konfliktų, ir dėl to patys kentėjo, gegužę nebepajėgs ilgiau tylėti: jiems ateis išsivadavimo metas. Tik reikia nepamiršti apie pasekmes, nes engėjai nenorės lengvai jų paleisti. Vis dėlto, pakovoti dėl savęs verta. Išlaisvintą energiją bus galima sėkmingai panaudoti atsinaujinimui, po kurio pagerės gyvenimo kokybė.
Norėčiau sužinoti, kas galėtų padėti mano odai. Veido oda, kaip ir galvos, yra labai sausa, jautri, lupasi gabaliukais. Išbandžiau daug įvairių kremų, dabar naudoju „Eucerin“ drėkinamąjį veido kremą. Pastepus kremu, oda pasidaro labiau linkusi spuoguotis ir po kiek laiko, vis tiek vėl lupasi savaime. Gal reikia bandyt pačiai daryti natūralius kremus?
Energinių gėrimų vartojimas pasaulyje sparčiai gausėja. Kartu su augančiais kasdien suvartojamo kofeino bei kitų stimuliuojančių medžiagų kiekiais vis daugiau atliekama ir mokslinių tyrimų, susijusių su energinių gėrimų sudedamųjų dalių poveikiu žmogaus sveikatai. Koks energinių gėrimų sudėtyje esančių medžiagų poveikis suaugusių, vaikų ir paauglių sveikatai? Kokia Lietuvoje parduodamų energinių gėrimų sudėtis? Visa tai išanalizavo Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (toliau – NMVRVI), atlikęs energinių gėrimų rizikos vertinimą.