Search Results for: "danguolė"
Pristatome „Seserų pasikeitimo akcija su MOSAIC“ dalyves Danguolę ir Astą. „Esame sesės ir abi norime pasikeisti, juk pavasaris. Viena – moksleivė, nori atrodyt gražiau, kita – mama, truputį save pamiršus ir būtų smagu pasikeisti“.
Pristatome konkurso „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“ dalyvę Danguolę.
Danguolės paprašėme parašyti, kokiems trims radikaliems įvaizdžio pokyčiams (šukuosenos, makiažo,aprangos) ji pasiryžtų. Tai nereiškia, kad merginos išvardinti radikalūs pasikeitimai ir bus padaryti, tiesiog mums buvo įdomu, kokius pasikeitimus Danguolė leistų padaryti akcijos metu.
„Sveiki, esu Danguolė man 37metai. Paskutinius penkeris metus nesiseka susidraugauti su mada. Aš jos pradėjau nesuprasti, todėl mano stilius tapo kuo paprastesnis ir nykus. Galiu patarti kaip apsirengti savo paaugliai dukrai, ar pasirinkti eilutę vyrui, tačiau sau niekaip nežinau (žiūriu arba
į labai jaunatviškus, arba į tuos, kurie tinka solidžioms damoms) gal ir mano ūgis (180 m.) dar turi įtakos. Šukuosena ir makiažas taip pat nesikeičia jau daug metų. Kokiems trims radikaliems įvaizdžio pokyčiams galėčiau pasiryžti? Ogi visiems. Norėčiau pasijusti tikra Moterimi su cinkeliu ir einant gatvėmis
stebėti praeiviu žvilgsnius. O krautuvėles „Komoda” asortimentas man artimas širdžiai ir sielai. Tad jei man pasisekų atsiduočiau pilnai į specialistų rankas ir darykit su manimi ką tik norit (tikiuosi plikai nekirpsit[?])”, – savo nuoširdžiame laiške redakcijai rašo moteris.
Dalyvavimo konkurse „Pasiryžk naujam įvaizdžiui“ sąlygas rasite čia.
Konditerijos gaminiai – ne tik prisiekusių smaližių džiaugsmas, bet ir kiekvieno virtuvės meistro pasididžiavimas. Yra vienas desertas, sukeliantis daugiausiai diskusijų dėl savo paslaptingos kilmės istorijos – tai marcipanas, Lietuvoje gyvuojantis daugiau nei 400 metų. Marcipanas buvo itin mėgstamas ir vertinamas aukštuomenės dar XVI a. pabaigoje. Jį, kaip išskirtinę dovaną, sužadėtinei teikdavo besiperšantys didikai, marcipaniniais gaminiais vaišinti ir ypač svarbūs svečiai. Ir tai tik keli faktai, kurių turbūt nežinojote apie šį gaminį, mūsų šalyje paplitusį panašiu metu, kaip ir cepelinai.
Užėjus į parduotuvę akys raibsta nuo saldumynų gausos, tačiau dažnas patvirtins – šokoladas tvirtai laiko saldumynų karaliaus poziciją. Tiesa, šiam skanėstui keliami reikalavimai yra didesni nei bet kada anksčiau – nebeužtenka tiesiog paprasto šokolado, ieškoma ypatingesnio, skanesnio, su išskirtiniais priedais, o paskutiniu metu – ir kuo sveikesnio. Kyla klausimas, kokį šokoladą rinktis, norint ne tik pasilepinti, bet ir nenusižengti sveikuoliško gyvenimo principams ar net gauti organizmui naudingų medžiagų?
Ar žinote, kad šokolado istorija siekia tūkstančius metų? Kažkada jis buvo vadinamas dievų maistu, ilgus metus geriamas skystas ir tik XIX a. tapo šiandien matoma kieta šokolado plytele. Labai ilgai šokoladas nebuvo laikomas desertu – jį vertino dėl gerųjų savybių: nuovargio malšinimo, nuotaikos pakėlimo, organizmui reikalingų medžiagų suteikimo. Dabar jis – populiariausias saldumynas pasaulyje.
Parduotuvių lentynose matome platų šaldytų produktų asortimentą: greta uogų, daržovių galite rasti pusgaminius, kuriuos tereikia tik atšildyti ir iškepti ar išvirti. Populiarėja ir jau paruoštų šaldytų patiekalų, kurių paruošimas – itin greitas, vartojimas. Lietuvos vartotojai vis dar baiminasi, ar tikrai šaldyti produktai nekenkia jų sveikatai, tačiau mitybos specialistai bei gamintojai ramina, kad tinkamai užšaldžius, o vėliau atšildžius prieš gaminimą, dėl jų poveikio baimintis nereikėtų.
Šiandien pas gydytoją Lietuvos gyventojai vis dažniau lankosi ne tik norėdami išspręsti konkrečią problemą, bet ir siekdami profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ar pasikonsultuoti. Tačiau pasirinkti šeimos gydytoją ar gydytoją–specialistą nėra taip jau paprasta, tai dažnai reikalauja daug laiko ir pastangų.
Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija. Nors ši liga mūsų šalyje dar dažnai nuvertinama, jos pasekmės gali būti labai rimtos, o poveikis žmogaus gyvenimo kokybei – milžiniškas.
Ar kada nors teko pajusti staigų ir aštrų skausmą valgant ledus arba geriant karštą arbatą? O gal tai buvo nemalonus jausmas, primenantis šalto vėjo gūsį burnoje? Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dantų jautrumas vargina apie 90 proc. žmonių. Dantų jautrumo priežastys gali būti įvairios – pavyzdžiui, vidaus organų ligos, uždegiminiai procesai burnoje, dėl stipraus fizinio arba cheminio poveikio atsiradę emalio pažeidimai. Vis dėlto, dažniausiai dantų jautrumo priežastys būna susijusios su netinkamais burnos higienos ir mitybos įpročiais.
Kiekvienas žino, kad būtina dantis valyti bent du kartus per dieną, naudoti tarpdančių siūlą ir burnos skalavimo skystį – veikdamos kartu, šios priemonės padeda sumažinti nepageidaujamų bakterijų kiekį burnoje. Dar vienas burnos higienai ir dantų būklei svarbus veiksnys, apie kurį kalbama rečiau, yra maisto produktai.