Search Results for: "daiktų turgus"
Šis gruodis, atrodo, nieko neišsiskiria iš kitų: sniegas, šąlančios kojos, Kalėdos, Naujieji metai, Kalėdinis daiktų turgus „Daiktų viešbutyje“… Čia reikėtų sustoti vardyti, nes šį savaitgalį tradiciškai keliausime ieškoti dovanų sau ir draugams nebe į minėtąjį „Daiktų viešbutį“, o „Lietuviško dizaino bloko“ (angl. Lithuanian Design Block) namus. Kas jis toks, kur dingo numylėtasis „Daiktų viešbutis“ ir ką galėsime įsigyti turgelyje pasakoja dizainerė Dalia Mauricaitė.
Antrus metus Kaune rengiamas Bagažinių turgus neabejotinai pakeitė dalies lietuvių požiūrį į nebereikalingus daiktus.
Įpusėjus antrajam Bagažinių turgaus sezonui renginio organizatoriai pastebi, kad tautiečiai dabar jau kur kas drąsiau atvažiuoja į turgų ir parduoda nebereikalingus daiktus tiems, kurie juos prikelia antram gyvenimui.
„Pirmaisiais mėnesiais daugelis žmonių gyrė, kad idėja gera, bet patys drovėjosi važiuoti, vežti savo daiktus. Vyravo požiūris, kad jei jau žmogus pardavinėja savo daiktus, vadinasi jo finansinė situacija visai prasta. Dabar jau žmonės supranta, kad tai – tiesiog labai geras būdas atsikratyti daiktų pertekliaus, jie drąsiai važiuoja, prekiauja, mainosi, bendrauja“, – pasakojo Bagažinių turgaus organizatorius Jonas Plenta.
Pasak jo, padėjo ir nuolat akcentuojama informacija apie tai, kad nebereikalingus daiktus geriau parduoti už simbolinę kainą, nei laikyti namuose, kur jie tiesiog užima vietą ar išmesti ir taip prisidėti prie aplinkos teršimo ir vartojimo skatinimo.
„Džiaugiamės, kad atvažiuoja ir jauni žmonės, kurie atveža ne tik įvairių daiktų, bet ir savo kūrybos rankdarbių, papuošalų, paveikslų. Smagu, kad galime suteikti tam tikrą erdvę iniciatyviam ir talentingam jaunimui“, – sako J. Plenta.
Anot jo, nenuostabu, kad žmonių požiūris keičiasi, nes per pusantrų metų su Bagažinių turgaus idėja iš arti susipažino išties daug žmonių. Per šį laikotarpį Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, vykstančiame renginyje dalyvavo daugiau kaip 3000 prekybininkų, apsilankė beveik 300 000 žmonių.
Bagažinių turgūs vyksta kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį, nuo balandžio iki spalio. Artimiausias Bagažinių turgus vyks liepos 9 d., šeštadienį, prekybos miestelyje „Urmas“. Už prekybos vietą mokėti nereikia.
Nenumaldomai artėja didžiosios metų šventės su daug šilumos, vaišių ir, žinoma, dovanų. O jų dar neturite? Ne bėda. Į pagalbą skuba tradicija tampantis „Kalėdinis daiktų turgus“. Gruodžio 14–15 d. Vilniuje šurmuliuosiantis turgus pasiūlys išskirtinių dizaino meistrų darbų. Norintieji savo artimiesiems padovanoti unikalią rankų darbo dovaną – čia išties turės iš ko rinktis. Šiemet dizaino turguje dalyvaus net 60 dalyvių. Su keliais iš jų siūlome susipažinti iš arčiau jau šiandien.
Prieš pat kalėdas, užpustytoje Ševčenkos gatvėje užpustytas, bet nesušalęs Daiktų Viešbutis, pasipuošė šventėms ir pakvietė visus į Kalėdinį daiktų turgų, kuriame dalyvauja apie 40 originaliausių kūrėjų: iliustratorių, mados, daiktų bei maisto dizaineriai, kurie buvo atrinkti dar rugsėjo pradžioje paskelbtame konkurse.
Mūsų šalies dizaineriai, nesedėję visus metus rankų sudėję, prieš Kalėdas irgi iš peties pasidarbavo. Kartu su „Daiktų viešbučiu“ sudarėme jų darbų rinkinį, kuris, tikimės, jums padės papildyti dovanėlių sąrašą.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas didžiausias sendaikčių turgus po atviru dangumi – Blusų festivalis. Jis įvyks rugpjūčio 20 d. Varėnos rajone, Karpiškių kaime.
Tik 30 minučių nuo Vilniaus, senoje kaimo sodyboje vyksiantis festivalis kvies pirkti, parduoti ir mainyti nereikalingus daiktus, taip pat mokys mylėti save ir gyventi santarvėje su mus supančiu pasauliu.
Pasak vienos iš renginio organizatorių, Rūtos Palšauskaitės, visai šeimai skirto festivalio skleidžiama idėja yra ekologiško, sveiko ir „žalio“ gyvenimo tema, kurią kartu su lankytojais lukštens įvairūs paskaitininkai ir sveiko gyvenimo guru iš visos Lietuvos, o pačią ekologijos esmę atspindės parduodami ir mainomi sendaikčiai, kurie vietoj to, kad būtų išmesti, bus prikelti naujam gyvenimui.
„Mes už mainus, už tai, kad kažkada buvę reikalingi daiktai surastų naujus šeimininkus. Mes už sveiką žmogaus kūną, sielą ir ryškiai žalią jo pasaulį“, – sakė Rūta.
Organizatoriai žada, kad organizuojant šį renginį kiekviename žingsnyje stengiamasi galvoti apie alternatyvius, žmogui ir gamtai nekenkiančius darbo būdus. Tai daryti skatinami ir visi festivalio prekeiviai.
Renginyje nepamatysite rėksmingų reklaminių plakatų ar plastikinių puodelių, šiukšlės bus rūšiuojamos, o specialiose dirbtuvėse galėsite pasigaminti naudingų daiktų ir meno kūrinių.
Atvykusių dviračiais lauks staigmenos, jiems bus įkurta speciali parkavimo vieta.
„Blusų festivalyje nuo ryto iki vakaro skambės gyva muzika, o dominančių pirkinių atras kiekvienas, – ir senovinį laikrodį, ir natūralią kosmetiką vertinantis, ir vegetarišku troškiniu ar naminio pyrago riekele pasimėgauti norintis lankytojas“, – žadėjo R. Palšauskaitė.
Taip pat bus galima įsigyti vintažinių rūbų, retro dviračių, įvairiausių niekniekių iš močiutės palėpės, ekologiškų ir natūralių maisto produktų.
„Blusų festivalio Mainų kampelyje galėsite palikti perskaitytas knygas ir kitus nebereikalingus rakandus, išmainyti juos į kitų žmonių atneštus jums patikusius daiktus“, – pasakojo viena festivalio organizatorių, Ugnė Krasauskaitė, kuri tokius mainų turgus pamėgo studijuodama Danijoje. „Norime šią gražią tradiciją paskleisti ir Lietuvoje, taigi nepamirškite prieš atvykdami pasiimti jums nereikalingų daiktų – galbūt kažkam jie suteiks daug laimės“, – ragino mergina.
Festivalio metu veiks ekologiškų produktų ir produktų iš smulkiųjų ūkių turgelis. Čia bus galima įsigyti rankų darbo naminių makaronų, šviežių pesto ir kitokių padažų, konservuotų daržovių, įvairiausių žolelių ir ekologiškų prieskonių. Tiesiai iš ūkininkų „Gilės kromelis“ atveš rankų darbo sūrių, giros, naminės duonos bei daržovių, pristatys malūnininko Pranciško Jakubauso malūne malamus miltus ir dar daug ką. Alkanieji bus vaišinami sumuštinukais su namų gamybos žolelių užtepu, ekologiška kava, iš peletrūno pagamintu limonadu.
„Tokių šviežių rankų darbo produktų nerasite jokiuose prekybos centruose“, – tvirtina festivalio organizatoriai.
Meno ir sveikos gyvensenos dirbtuvėlėse, įkurtose po obelimis, „gyvosios“ virtuvės propaguotoja Gražina Gum jus susipažindins su sveika mityba, sveikatos namai Labastis išmokys suprasti parduotuvėje perkamų produktų ženklinimą bei aprašymus. Jaukiai įsikūrę ant žolės galėsite išklausyti dvasinio verslo ar meditacijos pagrindų paskaitų. Ekobazė pamokys, kaip teisingai rūšiuoti šiukšles, o Kauno jogos studija praktinių pamokėlių surengs ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Rankdarbių mėgėjai galės pasimokyti aitvarų ar indėniškų sapnų gaudyklių gamybos.
Daugiau informacijos galite rasti www.fleafestival.lt
Kur galima apsipirkti neišleidžiant pinigų? Apsilankius mainų vakarėlyje (angl. Swap-party). Čia galima ne tik aptikti įstabių radinių, bet ir pajusti nuostabų bendrumo jausmą.
Daugelis Vakarų Europos didmiesčių gurmanų žino – Berlyne sunku pajausti tikrąją vokiečių kultūros dvasią, nes miestas buvo kurtas, griautas, o tada ir vėl naujai atstatytas. Dabar tai − vakarietiška mokslo ir verslo sostinė, įvairių kultūrų ir meno centras, stebinantis ne tik architektūros ir kultūros paminklų ar simbolinių aikščių gausa, bet ir senojo Birželio 17-osios gatvės blusų turgaus populiarumu bei gamtos grožybėmis, kurios, žinoma, geriausiai atsiskleidžia pavasarį.
Saulėtą birželio 28 d. Karpiškių kaime, Varėnos rajone praūžė trečiasis „Blusų festivalis“. Sendaikčių, rankdarbių, ekologijos, muzikos, meno ir geros nuotaikos platforma po atviru dangumi sulaukė apie 2,5 tūkstančio lankytojų. Labiausiai organizatorius pradžiugino ženkliai sumažėjęs šiukšlių kiekis.
Birželio 28-ąją dieną, šeštadienį, Lietuvos žemėlapyje atsiras ypatinga vieta, kuri alsuos garsais, kvapais, ir idėjomis, kur iš naujo bus atrasta tai, kas buvo užmiršta, o laikrodžių rodyklės suksis lėčiau. Karpiškių kaime, Varėnos rajone stūksančios kaimo sodybos pievas jau trečią sykį nuklos „Blusų festivalis“.