Search Results for: "džiovinti vaisiai"
Sveiką gyvenseną propaguojantys žmonės ir dietologai vienu balsu tvirtina – džiovintus vaisius valgyti sveika. Ir jie iš dalies teisūs. Gal juose yra mažiau cheminių medžiagų, nei šviežiuose vaisiuose? Panagrinėkime.
Šiais laikais turime kaip niekad daug galimybių pasilepinti egzotiškais produktais. Tarp jų – akiai neįprasti vaisiai, uogos ir riešutai, pasižymintys tokiomis organizmui naudingomis medžiagomis, apie kurias paprastai nesusimąstome. Mitybos specialistai teigia: nors šie produktai – ne iš mūsų geografinės platumos, kai kurie vitaminų gausa pralenkia vietines gėrybes ir yra ypač vertingi rudenį ir žiemą.
Kasdienis ir nekasdienis mūsų maistas turėtų teikti naudą sveikatai, aprūpinti vitaminais ir mineralais, suteikti jėgų. Tačiau dažnai turime priešingą rezultatą – jaučiamės nusilpę, išsekę, o kartais net ir apsinuodiję nuo, regis, visiškai paprasto maisto. Kas nutinka maistui, kad jis pradeda „kovoti“ su mumis?
Įvairiuose šaltiniuose minima, kad saujelė riešutų kasdien gali tapti puikiu imuniteto stiprintoju, vitaminų šaltiniu, o džiovinti vaisiai – valyti organizmą, stiprinti širdį ir visą organizmą. Riešutuose ir džiovintuose vaisiuose gausu vitaminų ir mineralų, tačiau kuomet parduotuvėje ieškome šių gėrybių, etiketėse nėra užrašų: „riešutuose rasite pesticidų“, „džiovinti vaisiai su sulfitais“ ir t.t. Taigi, kur ir kaip ieškoti tik riešutų ir džiovintų vaisių be žalingų priedų.
Pesticidai riešutuose
Pesticidas – natūrali ar chemiškai susintetinta medžiaga, skirta kovoti su kenkėjais, parazitais ir piktžolėmis. Pesticidai padeda saugoti augalus nuo užkrato ir gerinti derlių, todėl galime pigiau užsiauginti didesnius kiekius žemės ūkio produktų.
„Deja, pesticidai veikia ne tik tuos, kam jie skirti. Patekę į žemę, orą, vandenį ir mitybos grandinę jie gali pakenkti augalams, gyvūnams ir žmonių sveikatai. Kai kurios pesticiduose esančios medžiagos daro didelę žalą žmonių endokrininei sistemai, jos ypač pavojingos vaikams,“ – teigiama Europos Parlamento interneto svetainėje.
Šiuolaikinės visuomenės maisto poreikiai vis didėja, todėl siekiama užauginti vis didesnius kiekius derliaus. Riešutų plantacijų laistymas pesticidais – vienas iš būdų tai pasiekti. Nors visos pasaulio šalys turi daugybę teisės aktų ir reglamentų, kuriuose ribojamas pesticidų vartojimas, tačiau dažnai šių nurodymų nesilaikoma. Juk įprastai nesidedame ryte į arbatos puodelį šaukštelio pesticidų, tad kodėl renkamės tokius riešutus?
Dažniausia problema ta, kad žmonės paprastai nežino apie riešutuose slypinčius pavojus, o kiti mano, kad nedidelis kiekis tikrai nedaro jokios žalos. Visgi, pesticidai, patekę į maisto produktus kad ir nedidelėmis dozėmis, gali kauptis organizme ir sukelti įvairų toksinį poveikį. Paprastai jie nesukelia ūmių ligų, tačiau ilgainiui gali pažeisti endokrininę sistemą ar sukelti negrįžtamus sveikatos sutrikimus. Pesticidai taip pat kaupiasi vaisiuose ir daržovėse, todėl ne tik riešutai ar džiovinti vaisiai gali padėti šiai medžiagai kauptis organizme.
Kas slypi džiovintuose vaisiuose?
Pasak medikų ir natūralaus gyvenimo būdo šalininkų, džiovintuose vaisiuose išlieka visos naudingos medžiagos, kurių yra šviežiuose.
Džiovinti vaisiai, kurie nėra apdirbti pesticidais, konservantais ar cukrumi, yra visiškai natūralūs ir nekenkia žmogaus sveikatai.
Neseniai Lietuvoje buvo sulaikyta džiovintų vaisių siunta importuota iš Kinijos bei džiovintų abrikosų siunta iš Turkijos. Nustatyta, kad alergenų (sulfitų) kiekiai viršijo didžiausias leistinas koncentracijas.
Sulfitai yra sieros junginių grupė. Sieros junginių aptinkama beveik visuose valgomuose augaluose, daugelyje maisto produktų – džiovintuose vaisiuose, uogienėse, kepiniuose, konservuotose daržovėse, šaldytose sultyse, vynuogėse. Sulfitai vartojami kaip konservantai, jie gali sukelti alergines reakcijas.
Taigi, „įprastų“ džiovintų vaisių sudėtyje rasite sulfitų, pesticidų (kurie naudojami auginimo procese), konservantų ir nežinia dar kokių trąšų, kuriomis buvo laistomi vaisiai augimo procese. Pavyzdžiui, obuoliai, persikai, vynuogės, mėlynės priskiriamos prie vaisių, turinčių didžiausius kiekius pesticidų. Tad sudžiovinus vaisius ši chemija niekur nedingsta.
Apie apsinuodijimus
„Apsinuodijo riešutais VMVT nenustatė. Tačiau 2011 m. VMVT gavo 31 vartotojo skundą dėl riešutų, pagrįstai vartotojai skundėsi 12 atvejų. Pagrįstų skundų priežastys buvo pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas, ženklinimo pažeidimai (nenurodyta kilmės šalis), pakitusios skoninės savybės (kartumas), pastebėti kenkėjai bei jų pažeisti riešutai.
Dėl džiovintų vaisių vartotojai skundėsi 8 kartus, iš kurių pagrįstai – 5 atvejais. Pagrįstų skundų priežastys buvo ženklinimo pažeidimai, nebūdingas skonis, pašalinės priemaišos,” – pasakojo Donatas Valavičius.
Specialisto teigimu į mūsų šalį riešutai patenka iš Turkijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Irano, Kinijos, Argentinos, Bolivijos, Indijos ir kitų šalių. 2011 m. nesaugūs riešutai buvo nustatyti iš Argentinos ir Indijos.
Švarūs ir ekologiški riešutai bei džiovinti vaisiai
Specialistas patarė perkant riešutus ar džiovintus vaisius atkreipti dėmesį į jų išvaizdą. „Nereikėtų pirkti riešutų ar džiovintų vaisių, kurie yra suskilę, dėmėti, pajuodę, žemėti. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus būtina gerai nuplauti (patartina apipilti verdančiu vandeniu), kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami. Jei atkandę riešutą pajutote kartų skonį, jokiu būdu jo nevalgykite. Laikomi netinkamomis sąlygomis riešutai gali sugesti, o nekokybiškų produktų vartojimas gali sukelti sveikatos sutrikimų,” – sakė D. Valavičius
Jei prižiūrite savo mitybą ir norite iš džiovintų vaisių ir riešutų gauti visas naudingąsias medžiagas, galite apsilankyti ekologiškose parduotuvėlėse. Čia rasite sertifikuotų, ekologiškuose ūkiuose užaugintų riešutų ir džiovintų vaisių. Jie nėra apdirbti pesticidais, konservantais ar sulfitais, todėl yra visiškai natūralūs ir nekenkia žmogaus sveikatai.
Užsukus į turgų, sutiksite tikrai nemažai prekeivių, kurie siūlo lietuvišką prekę. Jei tai tikrai lietuviški riešutai, jie bus geresni, nei atvežti iš Kinijos ar Afrikos, kadangi jų kelionės kelias ženkliai trumpesnis ir jų apdirbimui nereikia chemikalų. Tik dažnai prekeiviai neturi galimybių vartotojams įrodyti, kad prekė tikrai lietuviška.
Įdomus dalykas, kad prekybos centruose parduodami džiovinti abrikosai yra gražios oranžinės spalvos, jie apdorojami įvairiais konservantais bei balinami. Ekologiškose parduotuvėlėse parduodami džiovinti abrikosai yra tamsiai rudos spalvos.
Mėgstantys riešutauti gali prisirinkti riešutų miške, tai bus vienas iš ekologiškiausių būdų, kadangi nereikės nieko pakuoti ir transportuoti. Taip dar skirsite dėmesio ne tik savo organizmo, bet ir gamtos tausojimui.
Vaisių taip pat galima prisidžiovinti visiems metams. Dar tikrai rasime močiučių, kurios aprūpina savo anūkus džiovintų obuolių, kriaušių ar svarainių traškučiais. Tam yra net specialios vaisių džiovyklės.
Džiovinti vaisiai ir riešutai turi tiek tamsiąją, tiek šviesiąją savo „gyvenimo“ pusę. Turime visas galimybes pasirinkti kokybiškus produktus, tereikia nepatingėti skirti tam šiek tiek laiko ir galėsime džiaugtis geresne sveikata.
Duoną išdžiovinti, užpilti verdančiu vandeniu ir, kiek palaikius, kad suminkštėtų, pertrinti per sietelį ar susmulkinti smulkintuvu. Džiovintus vaisius surūšiuoti ir išvirti su prieskoniais kiekvieną rūšį atskirai – pradedant šviesiais kartu su razinomis ir baigiant tamsiais.
Sveikas gyvenimo būdas neįsivaizduojamas be tinkamos mitybos. Tačiau dėl to, kas yra sveika mityba, vis dar laužomos ietys ir intensyviai diskutuojama net tarp ekspertų. Žmonės vis dažniau raginami įdėmiau įsižiūrėti į savo lėkščių turinį bei mitybos įpročius, o esant būtinybei – juos koreguoti.
Ar žinote, kad šokolado istorija siekia tūkstančius metų? Kažkada jis buvo vadinamas dievų maistu, ilgus metus geriamas skystas ir tik XIX a. tapo šiandien matoma kieta šokolado plytele. Labai ilgai šokoladas nebuvo laikomas desertu – jį vertino dėl gerųjų savybių: nuovargio malšinimo, nuotaikos pakėlimo, organizmui reikalingų medžiagų suteikimo. Dabar jis – populiariausias saldumynas pasaulyje.
Pirmąjį Lietuvos istorijoje medalį pasaulio vandens slidinėjimo čempionate Floridoje pelniusio Ričardo Lažinsko sėkmės paslaptis – geras miegas, taisyklinga mityba ir nuolatinės treniruotės. Pasak R. Lažinsko, pasirengti varžyboms reikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, todėl geriausia pradėti sportuoti nuo pat mažens.
Kaip prieššventiniame šurmulyje nepamesti galvos ir viską suspėti – toks klausimas neišvengiamai kyla daugeliui. Juk artėjant šventėms tenka rūpintis gausybe dalykų – dovanomis, šventiniais vakarėliais su draugais ir kolegomis, vaikų renginiais mokykloje ar darželyje. O kur dar namų ruoša, šventinio valgiaraščio apgalvojimas…
Net ir stengiantis maitintis sveikai, ne visuomet užtenka laiko tinkamai numalšinti alkį. Kebliausias metas – pavakarė darbe: tuomet neretai išgeriamas kavos puodelis, užsikandant kuo nors saldžiu ir kaloringu. Tačiau nei kavos perteklius, nei cukraus gausūs saldėsiai nėra naudingi organizmui. Tad ką rinktis, kad sėdimo darbo valandos netaptų svorio augimo priežastimi?
Po sunkios bei sočios, nors ir romantiškos vakarienės, noras mylėtis neretai sumažėja arba visai išnyksta. Bet kartais netikėti maisto produktų deriniai, regis, veikia priešingai – pakursto aistrą ir užveda seksualiems nuotykiams.