Search Results for: "cholesterolio kiekį kraujyje"
Braškės – tikra vasaros puošmena. Galima apsvaigti nuo šių prabangių uogų kvapo ir skonio.
Tyrimais nustatyta, kad braškės dėl didelio jose esančio flavonoidų kiekio pasižymi stipriu antioksidantiniu poveikiu, apsaugo nuo trombų susidarymo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Kuo ryškesnė braškių spalva, tuo stipresnės jų gydomosios savybės (spalva rodo flavonoidų kiekį uogose). Braškės yra puikus antidepresantas.
5 vidutinio dydžio braškės turi: apie 18 kalorijų, apie 80 mg vitamino C, 20 mg kalcio, jose yra geležies, kalio, A ir B grupės vitaminų. Braškėse vitamino E daugiau negu vyšniose, trešnėse, raudonuose serbentuose, bananuose.
Geriausia valgyti šviežias, tik ką nuskintas braškes – juo ilgiau jos laikomos, tuo jų skonis ir maistinė vertė prastesnė. Plauti ir skinti braškių kotelius patariama tik prieš valgant arba ruošiant jų patiekalus.
Braškės lavaše
Reikės:
• 3 lavašų,
• 250 g braškių
• 200 g išgliaudytų pistacijų,
• 100 g cukraus pudros
• 25 g miltų,
• kiaušinio,
• 100 g juodojo šokolado,
• 25 g sviesto.
Paruošimas:
Pistacijas smulkintuvu smulkiname, kol pasidarys pudra. Tuomet įmušame kiaušinį, suberiame cukraus pudrą, miltus. Dar kartą suplakame; masė turėtų gautis tamsiai žalios spalvos.
Nuplaukite braškes, pašalinkite kotelius, uogas nusausinkite. Kiekvieną uogą perpjaukite pusiau.
Lavašo lapus supjaustykite į 4 dalis. Sutepkite juos sviestu. Ant kiekvieno gabalėlio dėkite pistacijų masės, ant jos 3-4 gabalėlius braškių. Lavašą susukite. Sudėkite suktinukus į kepimo indą ir ištepkite jų paviršių sviestu. Kepkite 15 min. iki 210 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Patiekite su juodojo šokolado padažu. Mažame puode užvirkite 100 ml vandens. Sudėkite į puodą šokolado gabalėlius. Nuimkite nuo ugnies ir suplakite šluotele, kol gausis vientisa masė.
Braškių ir arbūzų limonadas
Reikės:
• 300 g arbūzo minkštimo,
• 50 g braškių,
• 30 ml citrinų sulčių,
• 50 g cukraus,
• 100 ml vandens.
Paruošimas:
Iš arbūzo minkštimo pašalinkite sėklytes, braškes supjaustykite per pusę. Visus ingredientus sudėkite į plaktuvą, supilkite vandenį. Plakite iki vientisos masės. Prieš patiekiant atšaldykite.
Skanaus!
Jogurtą jau VI tūkstantmetyje pr. Kr. ruošdavo egiptiečiai. Tai vienas iš sveikiausių fermentuotų pieno produktų. Kaip ir kefyras, rūgpienis, jis yra labai maistingas ir lengvai pasisavinamas organizmo, nes turi baltymų, pieno cukraus bei riebalų.
Jogurte yra daug kalcio (mūsų organizmas pasisavina 80% viso jogurte esančio kalcio), nemažai kalio, natrio, magnio, cinko, taip pat vitaminų – B grupės, A, D ir PP, šiek tiek C ir E).
Jogurtą gamina iš sutirštinto, pasterizuoto arba sterilizuoto pieno, į kurį dedama laboratorijose auginamų bakterijų, kurios yra vadinamos jogurto bakterijomis. Pakaitinus pieną, jis pradeda fermentuotis: jogurto bakterijos maitinasi laktoze, dauginasi ir išskiria pieno rūgštį bei medžiagas, kurios neleidžia žalingoms bakterijoms daugintis žmogaus organizme.
Žmonių bei gyvūnų virškinamajame trakte visada būna bakterijų, panašių į jogurto bakterijas. Jos palaiko žarnyno mikroflorą. Tik jų sudėčiai įtakos turi daugybė veiksnių.
Jogurtas reguliuoja skrandžio bei žarnyno veiklą, naikina bakterijas, kurios sukelia skrandžio uždegimą. Padeda geriau pasisavinti kalcį bei geležį, saugo nuo mažakraujystės. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, didina organizmo atsparumą.
Pasigaminkime jogurtą patys!
Ingredientai:
1 l sterilizuotas pienas,
1 indelis natūralaus arba vaisinio gyvomis bakterijomis surauginto jogurto,
4-5 šaukštai pieno miltelių.
Gaminimas:
Sterilizuotą pieną pakaitinkite iki 42 laipsnių temperatūros, sudėkite pieno miltelius, juos išmaišykite ir įpilkite jogurto. Paruoštą gėrimą supilkite į termosą arba kitą indą ir suvyniokite į laikraštį, pledą, kad neatšaltų. Po 4-6 valandų jogurtas būna tinkamas gerti. Jį laikykite šaldytuve, kad neperrūgtų. Jei norėsite vėl užsiraugti šio skanaus gėrimo, jums tereiks nusipirkti tik pieno, nes kaip raugą jau bus galima naudoti naminį jogurtą. Po kurio laiko raugas gali nebetekti aktyvumo. Tada į pieną vėl teks dėti jogurto, pirkto parduotuvėje.
Jogurtą galima rauginti ir iš pasterizuoto arba šviežio pieno, prieš tai jį užvirinus ir atšaldžius iki 42 laipsnių C.
Dažnai sakoma, kad „nuo darbo dar niekas nemirė“. Tačiau nauji mokslininkų tyrimai teigia ką kitą – ilgos darbo valandos gali pakenkti širdžiai ir netgi iššaukti jos priepuolį.
Visuomenės sveikatos specialistai Londone nustatė, kad dirbantiesiems 11 valandų per dieną rizika gauti širdies priepuolį yra dviem trečdaliais didesnė nei tiems, kurie dirba 7–8 valandas. Ta pati statistika galioja ir žmonėms, miegantiems naktį mažiau nei 6 valandas.
Taigi didžiausią vaidmenį čia atlieka stresas, kuris organizmui po ilgų darbo valandų yra dar kenksmingesnis. Dirbant daugiau nei 8 valandas per parą organizme itin padaugėja streso hormono kortizolio, kuris ir lemia širdies sutrikimus.
Daugelį metų trukęs tyrimas, visai neseniai buvo paskelbtas žurnale „Annals of Internal Medicine“, kur gydytojai įspėjami, atsižvelgti į jų pacientų darbo laiką ir pagal tai įvertinti riziką susirgti širdies ligomis.
Iki šiol gydytojai, apžiūrėdami ligonius, paprastai širdies ligų rizikos veiksniais laikė tik žmogaus kūno masės indeksą, amžių, kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje ir pan., tačiau ne ilgas darbo valandas ar viršvalandžius.
„Mūsų naujausieji tyrimo duomenys, turėtų sumažinti sergamumo širdies ligomis skaičių. Žmonės, žinodami, kad ilgai dirbant kenkiama širdžiai, pradės trumpinti savo ar savo darbuotojų darbo laiką, daugiau sportuoti, būti gryname ore… Gydytojai, dirbantiesiems ilgiau nei 8 valandas, turėtų skirti tinkamus vaistus, širdies darbui gerinti“, – kalbėjo tyrimą atlikę specialistai.
Šiaurietiškas ėjimas (angl. nordic walking) – ėjimas, atsispiriant lazdomis, kilęs iš Suomijos, kur nuo 1970-jų metų taikomas slidininkų vasaros treniruotėse. 1997 metais buvo pradėtos gaminti specialios lazdos, ir šis ėjimo metodas peraugo į fizinės būklės gerinimo (fitneso) pratimą. Šiaurietiškas ėjimas turi nemažai privalumų: nereikalauja daug investicijų, tinka bet kokio amžiaus žmonėms, technika nesunkiai įvaldoma, žingsniuoti galima bet kuriuo metų laiku, be to, sportuojama gryname ore. Einant šiuo būdu, aktyviai dirba iki 90% visų žmogaus kūno raumenų, neapsunkinant nugaros ir sąnarių; sudeginama apie 50% daugiau kalorijų, negu tokiu pat greičiu einant be lazdų.
Vaikščiojimas su lazdomis ne tik padeda įveikti nugaros skausmus, kovoti su antsvorio problemomis, turi teigiamą poveikį širdies darbui, bet ir gerina nervų bei imuninę sistemą, padeda kraujotakos ir kvėpavimo sistemai, gerina plaučių savybę pasisavinti deguonį, stiprina širdies raumenį, mažina kraujospūdį, širdies infarkto ir krešulių susidarymo galimybę bei ,,blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Šis ėjimo būdas yra veiksmingas gydant kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimus, stuburo, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, osteoporozę. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio amžiaus bei antsvorio turintiems žmonėms.
Šis ėjimo metodas gerokai efektyvesnis už įprastą vaikščiojimą be lazdų, nes išnaudojamos ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Ėjimas su lazdomis suteikia žvalumo, praskaidrina mintis ir pakelia nuotaiką. Kiekvienas gali reguliuoti savo ėjimo tempą, dėl to nebus fizinio pervargimo.
Vaikščiojimas su lazdomis nuima dalį krūvio, tenkančio kojų sąnariams ir nugarai, o teisingai atliekami judesiai atpalaiduoja kaklo ir pečių raumenis. Ėjimas su lazdomis gerina širdies ritmą, nes daugiau įkvepiama deguonies, treniruojama širdies ir kraujagyslių sistema, gerėja aerobinė ištvermė, spartėja medžiagų apykaita – per valandą išeikvojama vidutiniškai apie 400 kalorijų (vaikščiojant be lazdų – 280 kal/val.), sunaudojama daugiau energijos, negu paprastai einant.
Pagrindiniai šiaurietiško ėjimo privalumai:
lengvai išmokstamas;
tinka visoms amžiaus grupėms;
iki 30% mažiau apkrauna judėjimo aparatą, todėl ypatingai tinka turintiems sąnarių ir nugaros problemų;
atpalaiduojami kaklo ir sprando srities raumenys;
veiksminga svorio metimo treniruotė gryname ore;
vysto aerobinę ištvermę, tuo pačiu metu treniruoja viršutinės kūno dalies raumenis;
gerina širdies ir kraujagyslių veiklą;
maža tikimybė patirti traumų;
aktyvaus kvėpavimo dėka pagerina viso organizmo aprūpinimą deguonimi;
ėjimas su lazdomis yra geriausiai pritaikyta reabilitacija po sportinių traumų atvirame ore.
Šiaurietiškas ėjimas stiprina raumenis, sąnarius ir raiščius daro elastingesniais, stiprina kaulus, mažina osteoporozės tikimybę. Šis ėjimas reguliuoja žarnyno veiklą, mažina stresą, gerina miegą, susikaupimo ir pastabumo savybes, padeda sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti kraujotaką.
Šiuo vaikščiojimo būdu užsiimantiems žmonėms gerėja organizmo bendra funkcinė būklė, aerobinė ištvermė, gerėja raumenų būklė, nes į darbą įtraukiama 90 % kūno raumenų masės. Ypač svarbu, kad į darbą įtraukiami viršutinės kūno dalies raumenys.
Šiaurietiškas vaikščiojimas – puikus būdas pagerinti gyvenimo kokybę, naudinga ir efektyvi sveikatinimo priemonė, tinkanti visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, sveikatos būklės (tinka sveikiems ir sergantiems). Juo galima užsiimti ištisus metus bet kokiomis oro sąlygomis ir bet kur, kur tik galima vaikščioti.
Vaikščiojimo su lazdomis išskirtinis bruožas: jis sujungia vaikščiojimo paprastumą ir prieinamumą su ypač aktyvia viršutinės kūno dalies raumenų veikla, o lazdų naudojimas suteikia saugumo silpnesnės sveikatos ir sergantiems žmonėms.
Pagrindinė šiaurietiško vaikščiojimo taisyklė – žengiant kaire koja, į priekį statyti dešinėje rankoje laikomą lazdą ir atvirkščiai. Apranga ir avalynė turi būti patogi, kvėpuojanti, nevaržanti judesių. Lazdos turi būti tinkamai parinktos pagal ūgį.
Dar visai neseniai kokosų pienas parduotuvių lentynose visiems atrodė egzotika – prabangos dalykas, kuris neaišku, kam skirtas ir kur bei kaip naudojamas. Šiuolaikinės šeimininkės jau gali drąsiai eksperimentuoti virtuvėje su netradiciniais produktais, išgaudamos vis naujus patiekalų derinius. Kartais užtenka vieno ingrediento, kad dienos meniu būtų kitoks nei įprastai – jo didenybė kokosų pienas.
Aliejus dažniausiai naudojamas maistui ruošti, žinome, kad jis būna įvairių rūšių ir paskirčių. Tačiau ar žinote, kad jis gali moterims ir vyrams padėti spręsti ir kasdienines grožio ir sveikatos problemas? Pristatome aliejų kompleksus Jam ir Jai.
Remiantis statistikos duomenimis, įvairių lėtinių neinfekcinių ligų skaičius prilygsta epidemijai. Knygų apie sveikatos profilaktiką, dietas bei įvairias gyvensenos strategijas žymiai padaugėjo. O sveikata, tapo viena populiariausių temų, tačiau neretai informacijos gausa klaidiną vartotoją. Kaip nepasiklysti ir ką rinktis, kad kasdienis maistas taptų sveikesnis?
Įprasta manyti, kad sąnarių ligos vargina tik vyresnio amžiaus žmones. Visgi ši nuostata klaidinga. Dėl nejudraus gyvenimo būdo ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvaus sportinio krūvio, netinkamai atliekamų pratimų, prastos mitybos, žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo, ar nekontroliuojamo viršsvorio uždegiminės sąnarių ligos jaunesnio amžiaus žmones užklumpa net dažniau nei senjorus, pastebi specialistai.
Kiekvienas savo kailiu patiria, kad rudenį ir žiemą sulėtėja medžiagų apykaita, tad organizmas ima terštis, jame daugėja sveikatai pavojingų laisvųjų radikalų, grasinančių įvairiomis vėžio formomis. Riziką dar labiau didina rūkymas, alkoholio, riebaus, rūkyto maisto, nesaikingas kavos vartojimas – mūsų kepenys nebespėja pačios valyti organizmo, todėl žmonės jaučiasi apsunkę, nuolatos pavargę. Kad kūnas apsivalytų, specialistai rekomenduoja subalansuoti savo mitybą, bent du kartus per metus daryti iškrovos dienas, o bent kartą per mėnesį – vartoti detoksikuojančių arbatų.
Šiais laikais turime kaip niekad daug galimybių pasilepinti egzotiškais produktais. Tarp jų – akiai neįprasti vaisiai, uogos ir riešutai, pasižymintys tokiomis organizmui naudingomis medžiagomis, apie kurias paprastai nesusimąstome. Mitybos specialistai teigia: nors šie produktai – ne iš mūsų geografinės platumos, kai kurie vitaminų gausa pralenkia vietines gėrybes ir yra ypač vertingi rudenį ir žiemą.