Search Results for: "burokėliai"
Šio sekmadienio magijos seansas keliasi į žalią švedų Davido ir Liuse’os virtuvę. Jis – fotografas, dizaineris ir vieno žurnalų meno direktorius, ji – socialinių mokslų diplomą turinti mitybos medicinos studentė. Drauge jie ne tik augina dukrelę, bet ir yra pamišę dėl sveiko maisto gaminimo bei jo stilingo pateikimo. Taip gimė jų tinklaraštis Greenkitchenstories.com.
Mada egzistuoja visur, net ir restoranų ir maisto gaminimo namuose pasaulyje, kuriame per paskutinį dešimtmetį įvyko išties daug pokyčių. Ir ne visi pasikeitimai greitai ateis į mūsų šalies gyventojų širdis bei skrandžius, nes bent jau mes, lietuvaičiai, vis dar esame pakankamai konservatyvūs. Tačiau visgi, kodėl neįsileidus burokėlių, grikių ir netradicinių sprendimų tiek restorano, tiek savo virtuvėje?
Ką reiškia virtuvės skaidrumas, kokie yra naujosios prabangos atributai, kuo šiandien paremtas statusas, kaip pasikeitė vaišių etiketas, su kokiais iššūkiais susidurs ateities virtuvė ir t.t.? Į visus šiuo klausimus antradienio vakarą „Kulinarijos studijos“ virtuvėje kartu su “Electrolux atstovais atsakė šefai Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas.
Valgyk tai, kas auga aplink
Kaip paaiškėjo po “Electrolux” apklausos, kurios metu apklausti 285 garsiausi pasaulio virtuvės šefai bei kulinarijos kritikai, svarbiausia tendencija restoranų pasaulyje yra lokališkumas. Anne-Sophie Pic, šių metų geriausios pasaulio šefės (moters) apdovanojimo laimėtoja, teigia, kad reikia priartėti prie gamtos ir netransformuoti produktų skonio ar nesistengti jo pakeisti.
Taip pat pamažu pradeda vyrauti požiūris, kad naujoji prabanga – pagaminti patiekalą ne iš kuo brangesnių, bet iš kuo paprastesnių produktų. Kaip teigia restoranų žinovai – naujoji prabanga yra šviežumas ir natūralumas. Tad jei pietums užsisakysite burokėlių desertą su sūriu – tikrai būsite suprastas teisingai, nes šie produktai randami Lietuvoje ir tikrai nėra tik kaimiečių vartojami. Taip, taip, burokėliai pamažu grįžta į madą, nes tai išties skani ir įvairiuose patiekaluose vartojama daržovė.
Darius Dabrovolskas ir Donatas Dabrovolskas dar kartą pabrėžė, kad pats laikas iš naujo atrasti kai kuriuos produktus. “Lietuviškas kuskusas – sorų kruopos, o grikiai, išties kokybiškas maistas, kodėl jis vis dar asocijuosi su mokyklos valgyklomis. Jau nekalbant apie valgomuosius runkelius…”, – retoriškai pasakojo virėjai.
Etiketas
Pamažu keičiasi ir pats valgymo ir maisto gaminimo etiketas. Jei seniau pakviestas į svečius jau rasdavai ant stalo garuojančius patiekalus, tai dabar laikai keičiasi: visiški normalu, kad atėjus vakarienė dar bus neparuošta ir ją teks gaminti kartu. O jei prieš pradedant gaminti nežinomas receptas – nereiktų vakaro šeimininkų kaltinti užmaršumu, nes receptą galima sukurti bendromis jėgomis, taip skatinant tarpusavio bendravimą. Nes beveik 60 proc. Europiečių maisto gaminimas – socialinis procesas, tad kitą kartą prieš eidami vakarienės nepamirškite paklausti, ar nereikia atsinešti papildomo peilio.
Praktiškumas prieš grožį
Dar vienas labai svarbus maisto gaminimo aspektas – aplinka ir įrankiai. Jei seniau, pripažinkime, mums buvo svarbiausia turėti gražią virtuvę, dabar pamažu atsigręžiama į praktiškumą: aštrūs ir tik labai aštrūs peiliai, funkcionalus virtuvės baldų išdėstymas, gera viryklė ir šaldytuvas.
Maistas atvirai
Kita labai svarbi tendencija – atviros erdvės, t.y., restoranuose virtuvės atviros, klientai gali matyti, kaip gaminami patiekalai. Kai kada net atsiranda prašymų staliuką rezervuoti ne prie lango, o prie virtuvės. Lietuvoje galima rasti keletą tokio tipo restoranų, neskaitant rytietiškų virtuvių, kuriose atviras maisto gaminimas yra norma ir tradicija.
Tiek trumpai apie naujausias maisto gaminimo tendencijas. Skanaus vakaro.
Kopūstai perrenkami, perplaunami šaltu vandeniu, nuspaudžiami ir, pridėjus pomidorų padažo, ištroškinami (galima troškinti vandenyje kur virė mėsa).
Burokėlis supjaustomas šiaudeliais ir taip par patroškinamas. Morka, petražolė, svogūnas supjaustomi ir pakepinami aliejuje.
Troškinti kopūstai, burokėliai, pakepintos daržovės, virta ir supjaustyta bulvė užvirinami sultinyje, įdedama pipirų, druskos.
Supjaustyti virti grybai užpilami paruoštais barščiais, užbalinama grietine, pabarstoma petražolių lapeliais.
Į puodą sudedame pjaustytis agurkus, svogūnų laiškus, krapus. Su visu skysčių supilame burokėlius ir kefyrą. Sudedame špinatus ir smulkintus salotų lapus. Įberiame druskos ir viską išmaišome. Pabaigoje sudedame stambiai pjaustytus virtus kiaušinius. Valgome su šiltomis virtomis bulvėmis.
Skanaus!
Mėsą virkite 1, 5 val. Išvirusią supjaustykite nedideliais gabaliukais. Sudėkite atgal į sultinį. Kopūstus supjaustykite šiaudeliais. Susmulkinkite svogūną. Morkas sutarkuokite burokine tarka. Burokėlius supjaustykite plonais šiaudeliais, bulves – kubeliais arba pagaliukais. Burokėlius apkepkite aliejuje. Į keptuvę įpilkite acto, pomidorų padažo, šiek tiek vandens ir patroškinkite 5 – 7 min. Aliejuje apkepkite svogūnus. Į tą pačią keptuvę įdėkite morkas ir dar kartą pakepinkite. Į jau verdantį sultinį sudėkite bulves, pasūdykite. Užvirus sudėkite kopūstus. Virkite ant nedidelės ugnies 5 min. Sudėkite troškintus burokėlius ir dar pavirinkite 10 min. Sudėkite svogūnų ir morkų troškinį, taip pat – lauro lapus ir petražoles. Galite paskaninti pipirais ir česnakais. Puodą nuimkite nuo viryklės ir palikite pastovėti 15 – 20 min. Patiekdami įdėkite grietinės ir žalumynų.
Lietuvos gyventojai vartoja per mažai vaisių ir daržovių: per dieną vienam žmogui rekomenduojama suvalgyti mažiausiai 400 g vaisių ir daržovių, tačiau mūsų šalyje šis skaičius vidutiniškai tesiekia apie 300 g, teigia prof. dr. Rimantas Stukas. Prasidėjus pavasariui daugelis susimąsto apie daržovių būtinybę organizmui, tačiau dažnam sunkiai sekasi jas integruoti į savo kasdienį maisto racioną.
Dantų balinimas – viena labiausiai pamėgtų ir plačiausiai taikomų kosmetinio dantų gydymo procedūrų, nes tai yra bene mažiausiai investicijų reikalaujantis būdas pastebimai pagražinti šypseną. Visgi iki šiol sklando nemažai mitų, susijusių su dantų balinimu.
Šiuo metu turguose gausu Lietuvos ūkininkų užaugintų rudens gėrybių, tačiau prisivalgyti jų „už visus metus“ nepavyks. Viena iš išeičių – daržovių vaisių ir uogų konservavimas. Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė sako, kad ir konservuoti produktai gali būti neblogu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltiniu.
Turguose pasirodė pirmieji Lietuvos ūkininkų užauginti žalumynai – salotos, svogūnų laiškai, ridikėliai. Jau galima rasti ir lietuviškų agurkų bei krapų. Gydytoja dietologė Laura Romeraitė–Kuklierienė teigia, kad tai puikus vitaminų, mineralų ir biologiškai veiklių medžiagų šaltinis, o tinklaraščio MaistoKlubas.lt autorė Ilona Juciūtė dalinasi idėjomis, kaip tinkamai paruošti šias pavasario dovanas.
Šių metų spalį Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį, visuomenėje kilo daugybė klausimų. Ar tai reiškia, kad derėtų tapti vegetaru? Kiek mėsos galima valgyti sau nepakenkiant? Ką daryti sportuojantiems žmonėms, kurių pagrindinis baltymų šaltinis – mėsa? Ar ją galima pakeisti kokiu nors kitu baltymų šaltiniu?