Search Results for: "bulgarų filmai"
Įpusėjusio Kauno kino festivalio renginių ciklas tęsis ir bus turiningas. Jau šį ketvirtadienį įvyks europinė bulgarų režisierės Ralitzos Dimitrovos filmo „Vienišas keleivis“ premjera. Pati autorė atvyks pristatyti 18.30 kino teatre „Romuva“ rodomą dokumentinį pasakojimą. Penktadienį laukia susitikimai su dar dviem talentingais kūrėjais – jauna ir daug žadančia švedų režisiere Ninja Thyberg, savo filmuose drąsiai kalbančia apie kūną, seksualumą ir lytį, bei intelektualiuoju airių kino režisieriumi, kritiku ir aktyvistu Marku Cousinsu.
Garsus filosofas, lingvistas Noamas Chomsky‘is, rašytojas chuliganas Michelis Houellebecqas, sentencijomis kalbantis buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas – tai asmenybės, kurios ne tik imponuoja savitu žvilgsniu į pasaulį, bet ir geba juo dalintis su kitais. Ir tai tik keli žinomi žmonės, kuriuos pažinti kviečia 11-asis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Išskirtinė vieta festivalio filmuose šiemet tenka asmenybėms: menininkams, mokslininkams, mąstytojams, kovotojams už laisvę ir žmogaus orumą. Festivalis vyks rugsėjo 18-28 d. „Skalvijos“ ir „Pasakos“ kino salėse.
Rubrika „Kino pusryčiai“ atsinaujindavo kiekvieną antradienį. Ir taip visus. Tiesa, kartais ji būdavo perkeliama į kitą dieną dėl, pavyzdžiui, antradienio vakarą vykstančios apžvelgti joje norimo filmo premjeros. Tai išimtiniai atvejai, tačiau sekusiems kino naujienas antradienio rytas būdavo tas laikas, kai gerdami kavą jie galėdavo perskaityti filmo apžvalgą, sudalyvauti konkurse ir galbūt laimėti bilietą į filmą ar jo atributikos, sužinoti kažką naujo ar komentaruose paneigti tai, kas rašoma. Sulaukdavau ir asmeniu žinučių, iš prašančiųjų nenusišnekėti arba, atvirkščiai padėkojančių už suteiktas rekomendacijas. Tai tik įrodo, kad rubrika gyva. Gyvuos ji ir ateinančiais metais. Tačiau prieš atverčiant naująjį puslapį, dera apibendrinti senąjį. Leidau sau išskirti keletą filmų, kuriuos išvydau būtent kino festivalių metų. Kiekvienas pasirinkimas, žinoma, turi argumentą ir yra jo vertas.
Jau po mažiau nei mėnesio tarptautinis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris“ džiugins ne tik pilnametražių, bet ir trumpametražių filmų gerbėjus. Konkursinėje programoje „Trumpas konkursas“ šiemet varžysis net 26 filmai iš 14 šalių. Kovo 14 – 28 dienomis kino mylėtojai galės mėgautis trumpomis, bet efektingomis juostomis, kurias sukūrė gerai žinomi kino kūrėjai bei jauni Rytų ir Centrinės Europos šalių režisieriai.
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) vėl visus kviečia į kino teatrų sales pažiūrėti vertų dėmesio dokumentinių filmų. Per 30 filmų dokumentinio kino gerbėjams. Tokia beveik dvi savaites truksianti vakarienė siūloma visiems dokumentinio kino gurmanams. Vakarienės pavadinimas – Vilniaus dokumentinių filmų festivalis(VDFF), kuris sostinę džiugins kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“.
8 kartą vyksiantis VDFF šiemet jau turi ištikimų gerbėjų ratą, kuris dar neprasidėjus festivaliui jau perka išankstinius bilietus ar abonentus. „Susidomėjimą dokumentiniu kinu rodo ir pirmą kartą „skavijoje“ matomas toks gausus žurnalistų būrys“, – džiaugėsi kino teatro direktorė ir viena iš festivalio programos sudarytoja Vilma Levickaitė.
Tad kas vyks festivalyje ir kaip nepasimesti filmų gausoje? Kaip ir kiekvienais metais, festivalis sudarytas iš pagrindinės programos, specialiosios programų, vieno autoriaus kūrybos pristatymo, konkursinės programos darbų ir meistriškumo dirbtuvių.
Visus festivalio filmus jungs bendras apsektas – Žmogus ir šūkis „Mes esame dokumentika“, kuris ragins globaliai pasižiūrėti į dokumentinį kiną ir įsitikinti, kad mes visi esame dokumentinio kino kūrėjai ir herojai. Pradedam nuo pradžių:
Pagrindinėje festivalio programoje bus pasakojamos 9 kino istorijos, taip pat istorija apie vieną iškiliausių mados metraščių figūrų – Yves Saint Laurent‘ą („Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“, 2010), du dešimtmečius dokumentinio kino kūrėjos Jennifer Fox su kamera stebėtą didįjį Tibeto mokytoją Namkhai Norbu Rinpochę („Mano reinkarnacija“, 2010 m.), beveik du dešimtmečius filmuotą Katką, bandančią atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų („Katka“, 2010), Indonezijos šeimos trijų kartų gyvenimą globalizacijos akivaizdoje („Tarp žvaigždžių“ 2010), muzikos galią atskleidžiančią „Kinšasos simfoniją“ („Kinshasa Symphony“, 2010), pelniusią daugiausiai publikos simpatijų prizų festivaliuose, amerikietiškojo „maišymosi katilo“ (melting pot) metaforą – „Bokso salę“ („Boxing Gym“, 2010).
Filmas „Labanakt niekam“ („Goodnight Nobody“, 2010) pasakos skirtinguose žemynuose gyvenančių herojų, siejamų „negalios“ užmigti, istorijas, o gruzinų kilmės režisierė Nino Kirtadzé ragins prisiminti žmogišką ir politinę Gruzijos dramą („Šis tas apie Gruziją“, 2010). Rizikingu eksperimentu pavadintas „Gyvenimas per vieną dieną” („Life in a Day“, 2011) vers susimąstyti apie kitokias formas įgyjantį dokumentinį kiną. „Gyvenimas per vieną dieną“– tai bendras „Youtube” vartotojų darbas, nufilmuotas per vieną dieną – 2010-ųjų liepos 24-ąją ir sumontuotas iš 80 tūkst. atsiųstų įrašų.
Specialioji festivalio programa šiemet vadinsis „(Ne)realybės dokumentika“. Pasak V.Levickaitės, programos temą jai padiktavo Amsterdamo dokumentinių filmų festivaluje pamatytas : Bente Milton filmas apie virtualų pasaulį „Mano avataras ir aš“, 2010. „Iš pradžių galvojau atrinkti tik filmus, susijusius su virtualia relybe, bet vėliau visgi šias ribas praplėčiau“, – teigė V.Levickaitė. Programą sudarys 5 filmai, iš kurių turbūt daugelį intriguoja JAV režisieriaus Morgano Spurlocko filmas, kurio pavadinimas pasako viską už save – „Geriausiai parduotas filmas“.
Konkursinėje Baltijos šalių dokumentinių filmų programoje varžysis po 4 filmus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kam atiteks prizai už geriausią Baltijos šalių dokumentinį filmą, spalio 1 d. per VDFF uždarymą paskelbs tarptautinė žiuri, vadovaujama kino kritiko ir eksperto Tue Steeno Müllerio iš Danijos. Lietuvai atstovaus Evaldo Janso ir Audriaus Kuprevičiaus filmas „Laisvė kurti“, Aloyzo Jančoro sukurtas profesoriaus Sauliaus Sondeckio kino portretas „Mocarto obuoliai“, jauno režisieriaus Mindaugo Survilos premjerinis dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“ ir A. Stonio praėjusių metų filmas „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim“. Tad lietuvių darbus pamatyti išties įdomu, nors keletą iš jų turbūt dauguma jau matė, o kad A.Stonys yra vienas iš VDFF programos sudarytojų nereiškia, kad kvepia korupcija, nes kam atiteks prizai už geriausią darbą, nuspręs tarptautinė žiuri, vadovaujama danų kino kritiko ir eksperto Tue Steen Muellerio.
Šių metų VDFF retrospektyva bus skirta bulgarų režisieriui Andrejui Paunovui, žiūrovams bus parodyti visi jo sukurti filmai. Šį jauną režisierių pasiūle vienas iš A.Stonys, kuris išsigynė, kad nors ir labai norėjo, kad A.Paunovo darbai būtų rodomi VDFF, tai buvo kolektyvinis organizatorių sprendimas.
Meistriškumo kursai surengti bendradarbiaujant su „MEDIA Desk Lietuva“. Besidomintiems eksperimentinio kino istorija, režisierius Pipas Chodorovas rugsėjo 28 d. 13 val. skaitys paskaitą „Laiko ir erdvės architektai“, o konkursinės programos žiuri pirmininkas Tue Steenas Mülleris rugsėjo 30 d. ves jauniems kino prodiuseriams skirtas meistriškumo dirbtuves apie dokumentinio kino finansavimą. Žiuri narė, prodiuserė ir dokumentinių filmų agentė Irena Taskovski spalio 1 d. pristatys dokumentikos ir arthauzinio kino platinimo dirbtuves.
Žinoma, bus neapsieta be prizų, nes 13 tūkst. litų prizinį fondą konkurso laureatams skyrė Kazickų šeimos fondas, ištikimai mecenuojantis VDFF konkursą. Kaip teigė festivakio organizatoriai, Kazickai dar neik karto nebuvo apsilankę festivalyje, tačiau jiems nuolat siunčiami nugalėtojų flmai ir informacija. Tad tereikia džiaugtis, kad dokumentinis kinas sulaukia ir privačių rėmėjų lėšų.
Norėtume išskirti VDFF atidarymo ir uždarymo filmus: tai A. Stonio režisuotas pirmasis Latvijos ir Gruzijos finansuotas bendros gamybos filmas, sukurtas Gruzijoje „Raminas“. „Šiam filmui reikalingos lėšos buvo gautas iš Latvijos ir Gruzijos. Lietuvos net neprašėme, nes gautų pinigų ir taip pakako“, – teigė A. Stonys. Kitas verta dėmesio darbas – režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“, pasakojantis apie daugiau nei 20 metų Budos miške netoli buvusio Karijotiškių sąvartyno gyvenančius žmones.
O pabaigai, reikia pasidžiaugti, kad dokumentinis kinas vis daliau pripažįstmas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Štai šių metų Venecijos kino festivalį atidarė ne tik vaidybinė, bet ir dokumentinė kino juosta, o Maskvos kino festivalyje atsirado dokumentinių filmų programa“, – teigė Stonys. O VDFF organizatorė Sonata Žalneravičiūtė pasidžiaugė, kad mūsų žiūrovų nebereikia įtikinėti, kad dokumentinis kinas – tai ne vien apie miškuose bėgiojančius žvėriukus.
Tad tikrai, kada paskutinį kartą žiūrėjote dokumentinį filma? Jei atsakymas – seniai, subėkit pirkti bilietų į VDFF ir susimatysime tenai.
Nekomercinio kino teatro „Pasaka“ veikla įvertinta prestižinės kino teatrų asociacijos „Europa Cinemas“ komisijos. Nuo šiol „Pasaka“ – nekomercinius Europos kino teatrus vienijančio tinklo narė.
Didžiausia Europos kino organizacija
„Europa Cinemas“ šiuo metu vienija 1005 kino teatrus 566 miestuose 68-iose šalyse. Organizacijos tikslas – populiarinti, puoselėti ir finansiškai remti Europos šalių kiną. Narystė „Europa Cinemas“ suteikia galimybę „Pasakos“ atstovams dalyvauti visose svarbiausiose diskusijose Europos kino vystymo klausimais, taip pat suteikia teisę į finansinę paramą. Šiam tinklui priklauso ir dar du nekomercinio kino teatrai Lietuvoje – „Skalvijos“ kino centras Vilniuje ir Panevėžio kino centras „Garsas“.
Kino teatrai turi atitikti keliamus reikalavimus
Norint tapti „Europa Cinemas“ nariu, kino teatro „Pasaka“ repertuare turi būti ne mažiau nei 35 proc. Europoje sukurtų filmų. Anot kino teatro įkūrėjos Gretos Akcijonaitės, „esant dabartinei politinei ir ekonominei situacijai Lietuvoje, kai valstybės paramos nėra, o platintojai taip pat nelinkę rizikuoti vežti nekomercinius, specifinei auditorijai skirtus filmus, prireikia nemažai išradingumo ir pastangų, norint atitikti šiuos kriterijus bei Lietuvos žiūrovus ir toliau džiuginti europietiškais kūriniais“.
Galimybės dalyvauti sprendžiant globalius kino ateities klausimus
Narystė „Europa Cinemas“ – ne tik kokybės įvertinimas bei suteikia galimybę gauti finansinę pagalbą. „Be to, kad už europietiškų ir nacionalinių filmų rodymą turime galimybę gauti nedidelę finansinę paramą, dalyvavimas tarptautinio tinklo veikloje, bendravimas su kitais nariais, leidžia suvokti kino situaciją, neatsilikti nuo technologinių ir ideologinių naujovių, drauge formuoti ateities Europos kinematografijos viziją, numatyti jos transformacijas,“ – taip pat pabrėžė kino teatro „Pasaka“ įkūrėja Greta Akcijonaitė.
Kino teatro „Pasaka“ veiklos įvairovė
Kino teatro „Pasaka“ veikla apima ne vien kino rodymą. Įkurta viešoji įstaiga „Kino pasaka“ užsiima ir europietiškų filmų platinimu, be to, kino teatras vykdo švietėjišką veiklą ir taip skatina žiūrovus domėtis europietišku, autoriniu, klasikiniu kinu. Kino kritikės Izoldos Keidošiūtės organizuojamos paskaitos, scenaristo Sauliaus Drungos scenarijaus rašymo studija, animacijos kursai, kino viktorinos, kino istorijos paskaitos moksleiviams – tai pagrindiniai kino teatro vykdyti edukaciniai projektai.
Nuo 2009 m. rugsėjo 18 d., kai buvo atidarytas kino teatras „Pasaka“, jame apsilankė beveik 60 tūkst. žmonių. Daugiausia žiūrovų dėmėsio sulaukė šie filmai: bulgarų drama „Pasaulis yra didelis, ir išsigelbėjimas slypi už kampo“, amerikiečių režisieriaus Woody Alleno komedija „Kad ir kas benutiktų“, itališka komedija „Rugpjūčio šventė“, ispanų drama „Aš taip pat“, ispanų kino režisieriaus Pedro Almodovaro „Šalti apkabinimai“, JAV režisierių, brolių Coenų „Rimtas vyrukas“ bei britų politinė satyrinė komedija „Vienoje kilpoje“.
„Pasaka“ taip pat priklauso CICAE – Europos nekomercinius kino teatrus ir festivalius vienijančiam tinklui ir yra „Europa Distribution“ – Europos platintojų tinklo – narė.
Pasitikrinkite humoro jausmą! Su tokiu šūkiu į rudens renginių kalendorių įsiveržia„Viasat“ kino komedijų festivalis. Spalio 14 – 23 dienomis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kino teatruose žiūrovai galės stebėti provokuojančias, stebinančias, uždegančias komedijas iš įvairių pasaulio šalių .
Pasak festivalio organizatorių, ruduo – itin geras laikas žiūrėti komedijas. Juk rudenį pradeda trūkti vitamino c, vis dažniau aplanko niūrios nuotaikos, o ilgi tamsūs vakarai – patys tinkamiausi filmų su šypsena peržiūrai. „Viasat“ kino komedijų festivalis vyks jau antrus metus.
Šiais metais festivalio programa sudaryta iš įvairių žanrų komedijų, sukurtų skirtingose šalyse, todėl festivalio žiūrovai galės pasitikrinti, kokios šalies humoras yra priimtiniausias. Žiūrovai galės rinktis iš septynių kino komedijų bei juokingiausių Europoje trumpų filmų retrospektyvos.
Prancūziškos fantazijos vilionės
Europietiško humoro konkurse be abejonės laimi prancūzai ir jų nekomercinės komedijos, kurios jau nuo senų laikų linksmina genialiais aktoriais ir subtiliu humoru.
„Viasat“ kino komedijų festivalio pažiba – šių metų Kanų kino festivalio favoritas filmas „Gastrolės“. Šio filmo režisierius Mathieu Amalric, žiūrovams pažįstamas iš pagrindinio vaidmens sukrečiančiame filme „Skafandras ir drugelis“, Kanuose pelnė geriausio režisieriaus titulą, o filmas apie amerikiečių burleskos šokėjų gastroles Prancūzijoje pelnė kino kritikų asociacija FIPRESCI apdovanojimą. Filme vaidinančios sultingų formų šokėjos – striptizą šoka ir realiame gyvenime, o jų spektakliai buvo vaidinami tikrai publikai, nufilmuoti ir panaudoti filme. Tai kelio filmas, mulenružiškas striptizo šou ir komedija viename.
„Mikmakai“ – tai naujas „Amelijos iš Monmartro“ režisieriaus Jeanas Pierre’as Jeunet filmas, kuriam jis ruošėsi beveik penkerius metus. Našlaitis Bazilas ieško savo vietos negailestingame pasaulyje, bet pats netyčia patenka į lemtingą incidentą, kurio metu jo kaukolėje užstringa kulka. Gydytojai per stebuklą išgelbsti gyvybę, bet vyrukas netenka darbo, lieka be pinigų ir praranda pastogę. Vilties išsigelbėjimui suteikia susitikimas su kitais visuomenės atstumtaisiais, ekscentriškais ir patrakusiais keistuoliais. Čia ir prasideda visa filmo magija, nes keistuolių prieglobstis knibžda naujoviškų daiktų ir magiškų instrumentų. Šią išradingą, fantastišką veiksmo komediją Prancūzijos kino teatruose aplankė daugiau nei 1,3 mln. žiūrovų.
Filmas „Širdžių daužytojas” – įrodymas, kad žiūroviškas romantines komedijas prancūzai kuria ne ką prasčiau už Holivudą. Šiuolaikinio prancūzų kino žvaigždės Romainas Duris ir Vanessa Paradis atlieka pagrindinius vaidmenis žaismingoje komedijoje apie meilę, o juos papildo romantiški Paryžiaus, Monako, Kanų vaizdai bei muzika iš filmo „Purvini šokiai“.
Britiška savikritika
Filmas „Pataikyk kulką į mane” – tai tikras deimančiukas britiško humoro ir britiškų aktorių gerbėjams. Šiame filme pamatysime, kaip su kitokiu amplua tvarkysis Rupertas Grintas, 10 metų vaidinęs Roną Vyzlį filmuose apie Harį Poterį, kaip savo aristokratiškus kerus leis Bill Nighty, geriausiai pažįstamas iš „Karibų piratų“ ir „Tegyvuoja meilė“, kaip pašėlusią vilioklę vaidins dažniausiai aptarinėjama jauna britų kino žvaigždė Emily Blunt („Viktorija: jaunoji karalienė”, „Vilkolakis”) ir kaip pykčio žiežirbas laidys Rupertas Everettas („Mano geriausio draugo vestuvės”, „Žvaigždžių dulkės”, „Geriausias draugas”).
Kitas festivalyje rodomas filmas iš Didžiosios Britanijos – tai inteligentiška literatūrinė komedija „Tamara Driu”. Kadaise labai seniai Tamara Driu buvo nepatraukli, bjauri, drovi, nepasitikinti savimi mergaitė. Išvykusi į Londoną ir užkopusi karjeros laiptais žurnalistė pasitvarkė nosytę ir tapo panaši į fatališką moterį. Ji grįžta į gimtąjį kaimą ir pati to nenorėdama sukelia ramybės oazėje tikrą chaosą. Pagrindinio vaidmens atlikėja Gemma Arterton labiausiai išpopuliarėjo suvaidinusi Džeimso Bondo merginą, o filmo režisierius Stephenas Frearsas buvo nominuotas „Oskarui“ už filmą „Karalienė“. „Tamara Driu“ smagiai debiutavo 2010 m. Kanų festivalio ne konkursinėje programoje.
Kas bendro tarp bulgarų ir amerikiečių?
Bulgarus ir amerikiečius vienija nuogas, realistiškas humoras, mokėjimas pasijuokti iš absurdiškos realybės.
Daugiau nei 350 tūkst. bilietų Bulgarijos kino teatruose pardavusi ir Maskvos kino festivalio ne konkursinėje programoje debiutavusi nesusipratimų, parodijų ir veiksmo komedija „Misija Londonas“ užpančioja linksmą politinę intrigą Bulgarijos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje. Ši komedija labai tiks tiems, kurie yra nors kiek susidūrę su emigracija ar kontrabanda valdžios panosėje. Filme vaidina gražioji Ana Papadopulu, „Kino pavasario“ žiūrovams pažįstama iš Stefano Komandarevo filmo „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“.
Amerikiečių sukurtas filmas „Miestas saloje“ – tai linksma, jautri, sentimentali, romantiška ir nepriklausoma vienos keistos šeimos istorija. Ši komedija laimėjo publikos simpatijų prizą 2009 m. Niujorko Tribekos kino festivalyje. Scenarijų parašęs režisierius Raymondas de Felitta beveik 10 metų laukė finansinių galimybių jį realizuoti. Vaidmenimi susidomėjęs ir vykdančiuoju prodiuseriu dirbęs Andy Garcia („Krikštatėvis 3”, „Oušeno dvyliktukas”) į aktorių komandą pasikvietė savo dukterį Dominic Lorido, kuri jau 4 kartą vaidino kartu su tėčiu. Filme taip pat vaidina Julianna Margules, geriausiai pažįstama iš serialo „Ligoninė priimamasis“.
Kino komedijas pristato Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris” ir didžiausia skaitmeninės palydovinės televizijos operatorė Baltijos regione „Viasat“. Vilniaus tarptautinis kino festivalis “Kino pavasaris” yra didžiausias kino renginys Lietuvoje, rengiamas jau 15 metų. „Viasat“ – didžiausia skaitmeninės palydovinės televizijos operatorė Baltijos regione. Jos klientai – daugiau nei 200 tūkstančių šeimų Baltijos šalyse ir Ukrainoje.
„Viasat“ kino komedijų festivalis vyks spalio 14-21 dienomis Vilniuje, kino centre “Forum Cinemas Vingis”. Spalio 22 dieną komedijos persikels į Kauną, o spalio 23 dieną festivalio filmai pasieks Klaipėdą.