Search Results for: "buitinė chemija"
Kaip Jūs manote, ar įmanoma atitaisyti žalą, kurią žmogus per tiek šimtmečių padarė sau ir gamtai? Paskutiniu metu tikrai ryški tendencija, kad žmogus grįžta prie gamtos. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje žmonės vis labiau ir labiau atsisako chemijos, renkasi ekologiškus, sveikus produktus. Tačiau, ar mes vis dar galime tikėtis tos tikrosios „ekologijos“? Juk žemė iki pat gelmių užteršta… Visi nuodai: automobilių išmetamos dujos, gamyklos, visa pramoninė ir buitinė chemija, nerušiuotos ir palaidotos šiukšlės ir dar daugybė viso kito – gula į mūsų maitintoją žemę. O joje mes auginame savo „ekologiškus“ produktus… Kartais susimąstau, kad žmogus pats save į pražūtį veda ir nieko nebepakeisi… Įdomu būtų sužinoti Jūsų, kaip savo srities profesionalės, nuomonę šiuo klausimu.
Indų ploviklio buteliuką rastume kone kiekvienoje virtuvėje. Jie padeda nuo indų pašalinti maisto likučius, riebalus ir kitus nešvarumus.
Neretai šios priemonės griebiamasi ir kitose situacijose: norint išplauti riebalų dėmes iš audinių, gaminant muilo burbulus vaikams, plaunant riebaluotas rankas ir pan. Vis dėlto pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta medikų raginimai nepiktnaudžiauti šia priemone.
Dermatologų teigimu, didžiausią neigiamą poveikį indų plovikliai daro žmogaus odai. Žmogaus oda sudaryta iš epidermio, tikrosios odos ir poodžio.
Dėl vienos labiausiai paplitusių odos ligų – dermatito (kai būna pažeidžiamas epidermio sluoksnis) – medikai kaltina ir indų ploviklius.
Mat alerginį – kontaktinį dermatitą sukelia tam tikri dirgikliai: kai kurie augalai, tam tikros kosmetikos priemonės ir ypač buitinė chemija. Indų plovikliai riebalus pašalina ne tik nuo indų, bet ir nuo rankų. Taip ilgainiui nusilpsta apsauginis odos sluoksnis ir kyla alerginė reakcija. Tačiau tai nereiškia, kad nėra išeities.
Pagrindinė taisyklė norint saugiai naudotis indų plovikliais – reikia mūvėti pirštines. Taip pat jokiu būdu negalima naudoti indų ploviklio vietoj rankų muilo.
Pasaulyje pastebima tendencija, kad indų plovikliai naudojami nepagrįstai dažnai ir per didelėmis dozėmis. Užsienyje ypač paplito įvairūs judėjimai už ekologiškus produktus namų apyvokoje. Šios idėjos plinta ir Lietuvoje. Pateikiame kelis patarimus, kuriuos pritaikius buityje galima atsisakyti indų ploviklių naudojimo.
Mikrobangų krosnelės vidines sieneles neretai tenka šveisti šiurkščia kempinės puse naudojant daug indų ploviklio, o riebalai ir nešvarumai vis tiek lieka.
Lengvesnė išeitis – į atvirą indą, skirtą mikrobangų krosnelėms, įpilti vandens, į jį išspausti vienos citrinos sultis, įstatyti indą į krosnelę ir pašildyti iki užvirimo. Išėmus indą su vandeniu visus nešvarumus bus nesunku pašalinti paprasta, minkšta šluoste.
Puodus ir keptuves valyti galima naudojant actą, vandenį ir sodą. Išpylus riebalus ir išvalius maisto likučius, puodą, kuris nėra itin nešvarus, galima išvalyti kempine įpylus karšto vandens ir įbėrus sodos.
Po to indą reikia perskalauti švariu vandeniu. Itin nešvarų puodą ar keptuvę patartina valyti apipurškus actu ir užbėrus soda. Reikėtų palaukti keletą minučių, o po to nuvalyti kempine ir nuskalauti.
Soda taip pat tinka šalinti arbatos, kavos ar kitų dažančių produktų atspalvį nuo šviesių indų. Tokius indus reikia nuskalauti karštu vandeniu, tuomet užberti sodos, patrinti kempine ir vėl nuskalauti.
Medinių įrankių, indų, pjaustymo lentelių taip pat nereikia plauti indų plovikliu: pakanka juos nuskalauti karštu vandeniu, tuomet įtrinti gabalėliu citrinos, palaikyti keliolika minučių ir vėl nuskalauti.
Neverta pirkti ploviklių, skirtų sidabriniams stalo įrankiams. Sidabras veikiamas oro keičia spalvą, todėl neretai tokius įrankius prieš dedant ant stalo tenka šveisti specialiais valikliais.
Tai nėra būtina. Sidabrą itin gerai valo pomidorų padažas. Tereikia pripilti dubenėlį tokio padažo, jame keliolika minučių palaikyti sidabrinį gaminį, jei yra raižinių ir smulkių detalių, patrinti senu dantų šepetėliu. Po to įrankius kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu, kad neliktų pomidorų padažo likučių.
Ekologiško indų ploviklio galima pasigaminti iš muilo riešutų. Įdėkite 12–15 nesmulkintų muilo riešutų lukštų į 2 litrus vandens, supilkite į puodą storu dugnu ir kaitinkite iki užvirimo.
Uždenkite dangčiu ir 30 minučių virkite ant nedidelės ugnies. Palikite pastovėti per naktį. Kitą dieną pakartokite: kai užvirs, ant lėtos ugnies virinkite 30 minučių. Skysčio spalva turi būti sodriai auksinė. Skystis yra universalus: jis tinka ne tik indų plovimui, bet ir įvairių paviršių valymui.
Taip pat indus galima plauti iš Lietuvoje augančio vaistinio putoklio šaknų pagamintu plovikliu. Reikėtų sudžiovinti ir sutrinti šio augalo šaknis, tuomet išvirti ir nukošti. Nuoviras tinka plauti indams.
Nesvarbu, kokias – ekologiškas ar įprastines – priemones naudojate, nepamirškite saugoti savo rankų. Po darbo jas reikėtų pamaitinti šilto aliejaus vonele.
Jei naudojate chemines priemones, būtina mūvėti pirštines. Svarbiausia – įvairius ploviklius, valiklius ir kitas priemones naudokite tik tuomet, kai jų iš tiesų reikia, kai negalima apsieiti su karštu vandeniu ir kempinėle. Alternatyvūs valymo būdai namų ruošą paverčia nepavojinga sveikatai veikla.
Šiandien Nidoje , Baltijos jūros pakrantėje, vyksta meninė vaikų akcija „Gyva Baltija”, kurios metu Lietuvos vaikai sako „Ne!” Nord Stream dujų vamdžiui ir ragina saugoti Baltijos jūrą nuo užterštumo. Vaikų akimis suaugusieji užsikimšo ausis, užsidengė akis ir užgniaužė savo balsą, leidžia niokoti Baltijos jūrą ir niokoja ją patys. Šia akcija jaunoji karta demonstruoja ekologinį jautrumą ir atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename.
Susikibę rankomis vaikai klausosi jūros balso, leidžia aitvarus, paišo ant smėlio, siunčia linkėjimus jūrai, savo šypsenomis bei ritualais saugo Baltiją nuo ją niokojančių jėgų, kartu su vaikų rašytoju Vytautu V. Landsbergiu kuria laimingą pasakos apie Eglę žalčių karalienę pabaigą. Meninės akcijos akimirkas fiksuoja geriausi Lietuvos fotomeninkai.
„Tūkstančius metų mūsų protėviams aisčiams jūra buvo motulė – ramybės, stiprybės ir dvasios šaltinis. Šiandieniniame materialistiniame pasaulyje net ir jūra tapo vartotojiško požiūrio objektu, priemone ekonominių interesų ir politinių konfliktų lauku. To pasekmė – mūsų gintarinė Baltija šiandien yra labiausiai užteršta jūra planetoje, o visai neseniai jos dugnu pradėtas tiesti dujotiekis, kuris taps didžiausia povandenine statyba pasaulyje. Liūdni rekordai, telpantys mažytėje Baltijoje. Tačiau, kai matai vaikus, žaidžiančius prie jūros, jų akyse degantį pirmapradį džiaugsmą ir tyrumą, supranti, kad jie dar jaučia ypatingą ryšį su jūra, girdi ką ji jiems ošia. Aisčių dvasia tarsi grįžta per mūsų vaikus ir prašo išsaugoti Baltijos jūrą gyvą ateities kartoms”, – teigia akcijos autorė Liepa Rimkevičienė, kartu su aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo portalu GYVA.LT, organizuojanti šią akciją.
Baltija miršta dėl mūsų ydingų veiksmų ir abejingumo. Jau dabar milžiniški jūros plotai yra mirę, juose nėra nei augmenijos nei žuvų. Mokslininkai įspėja apie itin aukštą radiacijos kiekį jūroje ir pataria labiau bijoti ne grybų iš Černobylio regiono, o Baltijos jūros žuvies. Mūsų jūrą žudo ne tik toksiniai chemikalai, naudojami žemės ūkyje ir buityje, didėjantys vandens transporto srautai, bet ir į jos dugną įsirėžę naftos gręžiniai bei jau pradėtas tiesti Nord Stream dujotiekis, kurio kelyje guli apie 100 tūkst. tonų nesprogusios Antrojo pasaulinio karo amunicijos. Bombos ir patrankų sviediniai su ipritu, dioksinu ir kitomis gyvybei pavojingomis medžiagomis, nepanaudotos per karą, gali būti panaudotos dabar. Baiminamasi, jog net ir vieno sprogmens detonacijos gali pakakti sukelti didžiulę ekologinę katastrofą.
„Sovietų karo laivynas paskandino vokiečių bombas ir sviedinius (su gyvybei itin pavojingu ipritu, dioksinu ir t.t) ne sutelktai, ištisais laivais, kaip turėjo būti padaryta, o išbarstė kur pakliūva. Praėjus daugiau nei šešiasdešimčiai metų nors ir nebe sovietinė ir nebe nacistinė, Rusija ir Vokietija vėl kėsinasi į Baltijos jūros gyvybę, pradėjusios tiesti dujotiekį ant savo cheminio ginklo kapinyno. Kaip ir tada, taip ir dabar mūsų, čia nuo amžių gyvenančių mažų tautų nuomonės niekas nenori girdėti. Bet mes nesame Baltijos jūros eksperimentinės kiaulytės, norime ir toliau gyventi prie savo Baltijos ir kartu su vaikais džiaugtis baltu pajūrio smėliu!”- teigia Liepa Rimkevičienė.
„Baltijos jūrai grėsmę kelia Nord Stream dujotiekis, kuris jau skrodžia Baltijos dugną. Visgi liko neatsižvelgta į visuomenės nuomonę bei mokslininkų nuogąstavimus, kad destruktyvų poveikį pajus ne tik Baltijos jūros gyvūnai, augalai, bet ir aplink ją gyvenantys žmonės. Deja, dujotiekio statytojams ir jį „stumiantiems” politikams tai mažai rūpi, kaip ir atsakomybė už žalą, kuri bus padaryta” – sako europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė dar 2007 m. inicijavusi peticiją dėl Šiaurės Europos dujotiekio poveikio Baltijos jūrai.
„Investicijos, skirtos Nord Stream dujotiekio statymui, turėtų būti nukreipiamos alternatyvių energijos technologijų, kurios yra draugiškos aplinkai, plėtrai, nes tai yra darnios ateities pagrindas. Apmaudu, kad Rusijos politikai siekdami įtakos ir ekonominės naudos vadovaujasi pasenusiomis technologijomis. Lietuva turėtų ieškoti būdų mažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų plėtodama būstų renovacijos programą bei investuodama į vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius” – teigia europarlamentaras ir knygos „Nešvari srovė” autorius Vytautas Landsbergis.
„Baltijos jūrai grėsmę kelia ir naftos gręžiniai. Įvykus nelaimei ir išsiliejus naftai būtų dar labiau pažeista trapi jūros ekosistema, užterštas Kuršių nerijos, kuri yra įtraukta į Pasaulio kultūros paveldą, pajūrys. Nukentėtų ne tik vietos gyventojai ir poilsio verslas, nukentėtų visos Lietuvos – kaip ekologiškai patrauklios šalies – įvaizdis” – teigia Neringos meras Vigantas Giedraitis. Pasak mero, Neringos bendruomenė ne kartą organizavo protesto akcijas prieš ekologiškai destruktyvius projektus, pvz. prieš naftos platformos D6 statybą, tačiau į gyventojų interesus nebuvo atsižvelgta.
Siekiant mažinti Baltijos jūros užterštumą, kurį sukelia toksiniai chemikalai naudojami žemės ūkyje ir buityje, Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti ekologinės žemdirbystės plėtrai, o gyventojai buityje naudoti tik aplinkai draugišką buitinę chemiją. Nors Baltijos jūrą teršia ir kitos šalys, Lietuva savo veiksmais gali parodyti gerą pavyzdį kitiems” – teigia viena iš akcijos organizatorių GYVA.LT atstovė Indrė Kleinaitė.
Šiuo metu ekologija darosi itin svarbi. Ir ne tik dėl globalinių pasaulio problemų, bet – ir vardan jūsų šeimos gerumo. Ką daryti, kad nepasiklystumėme eko labirintuose? Šiame straipsnyje pateiksime jums tai, ką svarbu žinoti apie maistą, buitinę chemiją ir prekes vaikams.
Mados vėjai, o gal išties nuoširdus susirūpinimas aplinka, kurioje gyvename, lėmė, kad pastaruoju metu tapo sunku praleisti dieną, neišgirdus žodžio „ekologija“. Vis dėlto natūraliai kyla klausimas, ar žaliosios idėjos tik sėkmingai užkariavo verslo sektorių, ar iš tiesų leido susiformuoti tam tikrai terpei, vienijančiai sąmoningus ir atsakingus žmones.
Daugelis renkasi zomšinius batus dėl dailios jų išvaizdos ir akį traukiančio dizaino, tačiau tam, kad tokia jų išvaizda būtų galima džiaugtis pakankamai ilgą laikotarpį, teks įdėti ir šiek tiek pastangų. Iš šios medžiagos pasiūti batai dažniausiai yra pakankamai jautrūs įvairioms dėmėms ir yra sunkiai nuvalomi – kaip reikėtų rūpintis zomšiniais batais?