Search Results for: "botanika"
Per ilgąjį ir, panašu, šiltais orais džiuginsiantį Šv. Velykų savaitgalį verta pakilti nuo vaišių stalo ir pasižvalgyti po gamtą – pavasario ženklų čia jau apstu. O iki visuotinio gamtos pabudimo ir sužaliavimo tetrūksta pavasarinio lietaus, teigė Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas Valerijus Rašomavičius.
Kalbėdamas apie laukinę gamtą mokslininkas sakė, kad daugiausia žiedais pasipuošusių augalų galima rasti miške arba parkuose.
„Miškas yra tokia ekosistema, kur yra susiformavusi tokia grupė augalų, kurie išnaudoja saulės šviesą, kai dar medžiai neturi lapų”, – paaiškino V. Rašomavičius.
Taigi miškus ir kai kuriuos parkus jau dabar baltais ir geltonais žiedais puošia plukės, žydi paukštapienės, drėgnuose šlaituose – rūteniai, jau pradeda žydėti ir pavasariai švitriešiai – tai yra geltonai žydintys žoliniai augalai apvaliais lapais.
O žibuoklės kai kur jau baigė žydėti, užtat žydi plautės. Tai, pasak botaniko, yra gražūs ir įdomūs augalai, nes vienas augalas gali turėti skirtingų spalvų, atspalvių žiedus – nuo raudonų iki mėlynuojančių. Be kita ko, plautė yra vaistinis augalas.
„Atokiau gali rasti žydintį krūmelį žalčialunkį, bet dėl jo reikėtų lįsti į miško gilumą. Tai – nešvariai violetiniais žiedais aplipęs, neaukštas krūmelis. Tas augalas yra nuodingas ir nevertėtų jo laužyti, nes sunkiai ta šakelė nulūžta, paprastai žmogus trinasi, bando atplėšti”, – kalbėjo V. Rašomavičius, pridurdamas, kad šis augalas nepakenks prie jo prisilietus, bet geriau prie jo nelįsti.
Pasak botaniko, dar neprasidėjo pats didysis žydėjimas. Žydi tie augalai, kurie išnaudoja saulės šviesą, o ir daugiau žalumos galima tikėtis po to, kai nulis pavasario lietus.
„Normalaus apyšilčio ilgiau trunkančio lietaus dar nebuvo. Gamtoje jau stebima pavasario sausra. Visi – susigūžę, toks kontinentis klimatas – naktį šalta, dieną pašildo, bet taip nekompensuoja tos šaltos nakties. Augalai neišsivysto savo visu gražumu. O pernai buvo šiek tiek kitaip, buvo matyti suvešėjimas, visuotinis žaliavimas”, – sakė V. Rašomavičius.
Tuo tarpu darželiuose, pasak mokslininko, jau galima džiaugtis sužydėjusiais pavasario svogūniniais augalais. Jau kai kur žydi ankstyvosios tulpės, tiesa dar ne tos didžiosios, išvaizdžios, žiedais pasipuošę ir ankstyvesnių veislių narcizai, krokai jau kai kur baigė nužydėti, kaip ir snieguolių žydėjimas – jau į pabaigą.
Prasidėjo darbymetis sodininkams, daržininkams. „Sodininkai mėgėjai jau turėjo būti pasėję žirnius. Morkas reikėjo pasėti tiems kas nedaug augina, taip pat – svogūnus, kas juos sėja sėklomis. O kai kas, girdėjau, jau bando bulves sodinti, nors man atrodo, kad dar ankstoka, nes dar dirva pakankamai neįšilusi. Bet jau kai kur sodina vieną kitą bulvę ankstyvam vartojimui”, – sakė V. Rašomavičius.
VDU botanikos sode pražydo didžiažiedis naktenis (Selenicereus grandiflorus). Itin trumpu naktiniu žydėjimu pasižymintis augalas išskleidė keturis žiedus, kurių grožį pavyko įamžinti.
VDU Kauno botanikos sode kuriamoje Retųjų augalų ekspozicijoje verda darbai: išlygintame ir tvarkomame 30 arų plote kruopščiai įrengiamos dirbtinės augavietės, atkartojančios saugomoms augalų rūšims reikalingas natūralias sąlygas, sodinami augalai – 20 į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, surinktų ekspedicijų Pietvakarių Lietuvoje metu.
Beveik mėnesiu anksčiau nei įprasta VDU Kauno botanikos sodo oranžerijoje ima žydėti įspūdingo dydžio, formos ir istorijos augalai. Nemalonų kvapą skleidžiantis leopardinis amorfofalas – tikras egzotikos mėgėjų traukos objektas.
Įvairiaspalviai skirtingų dydžių drugeliai VDU Kauno botanikos sodo (Ž. E. Žilibero g. 6) oranžerijoje jau ištiesė sparnus. Iš lėliukių inkubatoriuje išsiritę gražuoliai visus norinčius pasinerti į pasaką kvies jau nuo spalio 15 d.
500 metų senumo medžių apsuptyje, 364 „Žiedų valdovo“ kostiumų dizainerės kurti drabužiai svečiams, Anglijos karalienės įkvėpti kvietimai, Johno Ronaldo Reuelo Tolkieno (33) personažų mėgiamos vaišės ir maždaug 10 mlj. dolerių išlaidoms – taip atrodė bilijardieriaus, verslininko, socialinės medijos giganto Seano Parkerio ir dainininkės bei tekstų autorės Alexandros Lenas (24) vestuvės.
Gyvenimas be aistros ir vaizduotės sunkiai galėtų būti pavadinamas gyvenimu. Panašiai teigia ir vokiečių mokslininkas Albertas Einšteinas: „Kai supranti, kaip toli žmonija nuėjo nuo urvinių laikų, pajunti, kokia galinga yra vaizduotė.“
Šimtai lankytojų suplūdo pažiūrėti gigantiškojo amorfalo (Titus arum), labiausiai smirdančio ir didžiausio pasaulio augalo, kuris pražydo Brazilijos pietryčiuose esančiame Inhotim botanikos sode, rašo telegraph.co.uk.
Sweet Baby, LDK Vytenis, Akademikas, Mėlynbarzdis, Vinetu, Lionės Sesuo – ar žinote, kas tai? Ogi rudens šauklių – kardelių – veislių pavadinimai. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų vedėja dr. Gitana Štukėnienė vaikščiodama tarp didžiulius plotus užimančią kardelių kolekciją pasakoja tai apie vieną, tai apie kitą kardelių veislę, jų kilmę ir pavadinimus.