Search Results for: "bohemieciai"
Dar nespėjus nutilti „Jono ir Gretos“ aidams Vilnius City Opera (VCO) kartu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru žiūrovus kviečia į metų premjerą, – G. Verdi „Trubadūrą“. Kongresų rūmuose gruodžio 2, 3, 5, 6, dienomis skambės įspūdingosios itališkos operos garsai, valdomi maestro Gintaro Rinkevičiaus, o sceniniam veiksmui vadovaus VCO meno vadovė, režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Netikėtų scenografijos sprendimų ėmėsi Marijus Jacovskis, XV a. – viduramžius – interpretuodamas XXI a. priemonėmis, o išradingus kostiumus kuria Jon Morrell (Didžioji Britanija), pernai apdovanotas britų teatro aukščiausiu Olivier apdovanojimu, geriausio metų kostiumų dizainerio kategorijoje. Viską vainikuos Eugenijaus Sabaliausko šviesų dizainas.
„Ateina toks laikas, kai tu arba turi kažką daryti ir keistis, arba esi miręs“, – antradienį Užupyje susirinkusiems spaudos atstovams sakė viena geriausių Lietuvos operos bei teatro režisierių Dalia Ibelhauptaitė.
Didžiulio žiūrovų ir meno kritikų pripažinimo sulaukusią bohemiečių operą „Oneginas“ galės pamatyti dar daugiau muzikos mylėtojų. Rugsėjo 14–18 d. šis Piotro Čaikovskio kūrinys sugrįš į Vilniaus kongresų rūmus ir atidarys naują bohemiečių bei Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo LVSO sezoną.
„Bohemiečiai“ padarė tai, ko neišdrįso net kelios teatralų kartos“, „solistų ansamblis puikus“, „neįprastas požiūris praturtino operą „Oneginas“, „įdomūs, stiprūs aktorių darbai – išskirtinis šio pastatymo bruožas“. Tai tik keletas Lietuvos žurnalistų, meno apžvalgininkų įspūdžių, išsakytų po „Onegino“ premjeros.
„Mus įkvėpė žiūrovų pasitikėjimas – labai džiaugiuosi, kad lietuvių publika įvertino modernią, neįprastą klasikos interpretaciją. Todėl su dideliu entuziazmu grąžiname „Oneginą“ į Kongresų rūmų sceną ir norime kuo platesnei auditorijai parodyti šį nuostabų rusų klasiko P. Čaikovskio kūrinį“, – sako spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Per spektaklio premjerą labiausiai žiūrovų dėmesį patraukė solistų meistriškumas ir kinematografiškai sukurti įtaigūs vaidmenys, į kitą laikmetį – 1970-ųjų sovietinę „komunalkę“ ir 1980-ųjų Niujorko mados pasaulį – perkeltas operos veiksmas, iki smulkmenų išdirbtos scenografijos detalės ir autentiški, nostalgija alsuojantys Juozo Statkevičiaus kostiumai.
Pagrindinius vaidmenis rugsėjo mėnesio „Onegino“ spektakliuose ir vėl atliks rimčiausios bohemiečių solistų pajėgos. Oneginą dainuos Diuseldorfo operos vedantysis baritonas Laimonas Pautienius, kuris, kaip rašė kultūros apžvalgininkė Asta Andrikonytė, „premjeros vakarą galbūt sudaužė širdį ne vienai žiūrovei – šio artisto įtaigos ir charizmos galėtų pavydėti daugelis Onegino vaidmens kūrėjų“.
Asmik Grigorian grįš dainuoti Tatjanos po stulbinančios sėkmės sulaukusių spektaklių Kiolno operoje, kur solistė atliko pagrindinį Marie vaidmenį Albano Bergo operoje „Vocekas“.
Į jauną kolektyvą sėkmingai įsiliejo ir jo neatskiriama dalimi tapo operos primadonos Irena Milkevičiūtė ir Sigutė Stonytė. Prieš pat „Onegino“ premjerą Sigutė Stonytė džiaugėsi, kad su bohemiečių šeima iš karto pasijuto kaip namie, o jos įkūnijama Larina spektaklyje buvo visai kitokia, nei anksčiau kurti vaidmenys.
Bohemiečiai pasistengė, kad „Oneginas“ nesidubliuotų su rugsėjo viduryje vyksiančiomis Europos krepšinio čempionato finalinėmis rungtynėmis, todėl operos laiką specialiai pritaikė visiems krepšinio aistruoliams. Rugsėjo 17 ir 18 d. spektakliai vyks 14 val.
Bilietus į operos „Oneginas“ spektaklius platina Bilietai.lt.
Bohemiečiai šiandien švilpiant kulkoms „Ekskomisarų biuro“ šaudykloje pristatė antros sezono pusės naujienas. Didžiausia iš jų – Piotro Čaikovskio operos „Oneginas“ premjera, kuri įvyks kovo 6 d. Vilniaus kongresų rūmuose kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.
LVSO ir bohemiečiai teigia, kad kultūros viceministro Deivido Staponkaus požiūris, neva LVSO neturėtų užsiimti operų statymu, yra nepagrįstas, todėl jų kūrybinė veikla toliau tęsiąsi. Juos palaiko Lietuvos menininkai, savo paramą orkestro ir bohemiečių veiklai išreiškę atvirame laiške šalies valdžios institucijoms.
Žiemai įsibėgėjus prie Vilniaus kongresų rūmų bohemiečiai susisuko didžiulį lizdą, kurį atidengė su siurprizais ir dainomis. Menininkai sako, kad tai tarsi namai, į kuriuos visada galės sugrįžti Lietuvos operos lakštingalos – po užsienio operos teatrus išsibarstę bohemiečių solistai. Juos čia sutiks Lietuvoje dainuojantys draugai.
Europoje sėkmingai karjeros siekiantys jaunieji lietuvių operos talentai prieš Kalėdas „suskris“ į vieną sceną. Kartu su Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru gruodžio 17 ir 19 d. bohemiečiai atliks retas operų arijas koncerte „Lakštingalos sugrįžta“.
Atidengę įspūdingo dydžio lakštingalų lizdą apie koncerte laukiančia staigmenas papasakojo bohemiečių kūrybinė grupė – režisierė Dalia Ibelhauptaitė, solistai Rafailas Karpis, Jurgita Adamonytė, Jeronimas Milius, elektroninės muzikos kompozitoriai Few Nolder ir Leon Somov. Rafailas Karpis sudainavo vieną iš koncerto numerių – Fausto ariją iš Arrigo Boito operos „Mefistofelis“.
„Džiaugiamės, kad turime Lietuvoje namus Kongresų rūmuose, kur galime sugrįžti, pasidalinti pačiomis netikėčiausiomis svajonėmis, padaryti drąsiausius eksperimentus ir kartu muzikuoti“, – sako koncerto „Lakštingalos sugrįžta“ režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Ji ypač džiaugėsi naujausiu savo atradimu – Jurgita Adamonyte, kuri pirmą kartą prisijungs prie bohemiečių koncerte. Ji atlieka pagrindinius vaidmenis Londono „Covent Garden“ teatre, tačiau Lietuvoje solistės negirdėti jau šešerius metus.
„Jausmas sugrįžti – puikus. Labai ilgai laukiau, kol mane kas nors pakvies pasirodyti Lietuvoje ir pagaliau susipažinom su Dalia. Tikiuosi, kad šiuo koncertu mūsų bendradarbiavimas tikrai nepasibaigs“, – sakė solistė Jurgita Adamonytė.
Jeronimas Milius sakė, kad su bohemiečiais gali per vieną koncertą sudainuoti operą, miuziklą ir sunkųjį roką.
„Norisi būti čia, nes daugiau Lietuvoje nėra tokio dirigento ir tokios režisierės, kurie visada norėtų eksperimentuoti, rizikuoti, bandyti naujus dalykus. Ir jiems visada pavyksta!“, – kalbėjo J. Milius.
Elektroninės muzikos kūrėjai Leon Somov ir Few Nolder prisipažino, kad visada svajojo savo kūrinius atlikti kartu su simfoniniu orkestru. Vilniaus kongresų rūmuose kitaip skambės Mario Basanov ir Vidžio „Who Shot The Silence“, Leon Somov ir Jazzu „Butterflies“ bei Few Nolder ir Monikos Liu „Cocoon“.
Koncertui „Lakštingalos sugrįžta“ bohemiečiai atrinko kūrinius, kurių daugelis Lietuvos klausytojų dar negirdėję. Skambės ištraukos iš Lietuvoje beveik nestatomų V. A. Mocarto, G. F. Hendelio operų, retai atliekami kompozitorių Dž. Pučini, G. Doniceti kūriniai. Taip pat dainininkai su orkestru atliks ištraukas iš miuziklų ir net žinomas pop dainas.
Bohemiečiai, elektroninės operos fantazijoje „XYZ“ susijungę su „Silence“ kūrybine šeima, pirmą kartą atsidurs dar vienoje neatrastoje erdvėje. Moderniai perdirbti klasikiniai kūriniai skambės radijo eteryje ir internete.
„Tai logiškas žingsnis: uždėję naują rūbą klasikinėms arijoms turime galvoti ir apie tai, kokiu formatu šiuos kūrinius nori girdėti mūsų žiūrovai“, – sakė režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
„XYZ“ kūriniai skambės „Opus 3“ ir LRT radijų eteryje, muzikos ir kultūros portaluose djscene.lt ir pravda.lt, LTV laidoje „Triumfo Arka“. Radiją ir internetą pasieks „Papagenų duetas“ iš V. A. Mocarto operos „Užburtoji fleita“ (Mario Basanov, Vidis, Joana Gedmintaitė ir Rafailas Karpis), „Habanera“ iš G. Bizet operos „Karmen“ (Few Nolder, Asmik Grigorian), Džildos arija iš Dž. Verdi operos „Rigoletas“ (Leon Somov, Lauryna Bendžiūnaitė) ir „Gėlių duetas“ iš L. Delibes operos „Lakmė“ (Leon Somov, Asmik Grigorian ir Lauryna Bendžiūnaitė).
Gyvuose „XYZ“ pasirodymuose lapkričio 6 d. buvusiame „Lietuvos“ kino teatre Vilniuje ir 7 d. „Pergalės angare“ Kaune skambės net 24 elektro-arijos ir duetai. Anot solistės Joanos Gedmintaitės, elektroninės arijų versijos labai skiriasi nuo originaliųjų – kai kuriuose perdirbtuose kūriniuose muzikinis audinys išlaiko sąsajų su opera, bet dažniausiai sulaužoma tradicinė struktūra ir likę nedaug užuominų į kompozitoriaus sukurtą originalą.
„Pirmąkart išgirdus „Papagenų duetą“ nustebau. Bet Mario Basanov puikiai išmano savo darbą, įdeda labai daug jėgų ir energijos. Man patinka jo idėjos, atradom tam tikrus taškus ir pasidarė visai ramu – dabar vien tik jo sukurti motyvai išliko galvoje ir skamba nuolat”, – sako solistė.
Anot jos, klasika „XYZ“ kūriniuose neprapuola. „Aš traktuoju tai kaip naujesnį jos etapą. Manau, Mocartas tikrai laimingas, kad jo muziką šiuolaikinis jaunimas atranda iš naujo“.
Klasikinė muzika nesvetima ir Mario Basanov, kuris yra baigęs J. Naujalio muzikos gimnaziją. „Santykis su klasika buvo nutrukęs, bet labai malonu vėl grįžti prie jos. Ypač dabar, kai tenka dirbti su geriausių klasikos solistų balsais“, – sako jis.
Jo teigimu, dirbant su opera įkvepia skirtingi dalykai. „Pirmąkart Nemorino ariją „Una Furtiva Lagrima“ išgirdau viename mėgstamiausių filmų – Woody Allen‘o „Match Point“. Paklausę, kaip ją atlieka Edgaras Montvidas, nutarėm su Vidžiu nieko nekeisti ir daryti ją vientisą – Edgaro balsas tam kūriniui tiesiog genialus, – pasakojo Mario. – O kaip sulaužyti struktūrą Mocarto „Nakties Karalienės arijai“ įkvėpė viena scena iš David‘o Lynch‘o filmo „Malholando kelias“.
Leon Somov, kurio net dvi perkurtos dainos pasieks radijo eterį ir interneto portalus, teigia, kad pagrindinis iššūkis lipdant elektroninę muziką su klasika – kurti ne nuo nulio, o dirbti su jau parašyta partitūra, harmonija, melodija.
„Reikia ieškoti naujo skambesio – perteikti muziką neįprastais garsais, elektroniniais instrumentais, kitokia ritmika, apdoroti efektais išlaikant kūrinio esmę ir nuotaiką“, – sako jis.
Anot Leon Somov, rezultatas dažniausiai priklauso nuo idėjos. „Jei žinai, ką nori padaryti ir žmonės, su kuriais dirbi, yra geri, viskas įsivažiuoja ir įgauna didelį pagreitį. „XYZ“ merginos yra fantastiškos, lyg iš ateities fantazijos. Bet jeigu kas nors galvoja, kad man geriausiai sekasi dirbti su merginomis, turėtų paklausyti „Don Žuano“ arijos su Dainiumi Stumbru. Mūsų bendras kūrinys – visiškai netikėtas posūkis, tai vienas iš mano favoritų“, – kalbėjo jis.
Vilnius City Opera (VCO) kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ambicingiausią visų laikų savo naująjį sezoną pristatė „Plytinės“ kartodrome. Susirinkusius žurnalistus pasitiko įnirtingai lenktyniaujantys kolektyvo nariai. Vos prieš pusmetį spaudos konferenciją su baikeriais pristatę bohemiečiai įgavo tokį pagreitį, jog šį sykį patys sėdosi į „kartus“.
Sekmadienio popietę po Vilniaus senamiestį vaikščioję miestiečiai stoviniavio prie nespalvotų plakatų, iš kurių žvelgė barzdotų vyrų akys, o tekstas teigė, jog jie – dingę. Tad kodėl didžioji dalis skaičiusių plakato tekstus nueidavo su šypsena? Pasirodo, jog visa tai – gruodžio 3, 4, 5, 8 dienomis į Vilniaus Kongresų rūmus po trejų metų grįžtančio Dalios Ibelhauptaitės režisuoto S. Sondheimo miuziklo „Svynis Todas: demonas kirpėjas“ pristatymo dalis. Vilnius City Operos kūrybinė komanda seka iš Londono kilusį Svynį, kuris kelioms savaitėms apsigyveno Vilniuje, ir vos atvykęs, ėmėsi senų įpročių, – dar nežinomoje kirpykloje ėmė skusti (ir ne tik) miesto vyrus…
Pirmadienio popietę prie Vilniaus kongresų rūmų kasų susirinkusius spaudos atstovus pasitiko įsikūręs palapinių miestelis. Visur skrajojo bilietų imitacijos skrajutės, šalia Kongresų rūmų įrengtoje stovyklavietėje sklindantis ant laužo kepamų šašlykų kvapas priminė, kad kokybiško meno verta laukti iš anksto, prie bilietų pardavimo vietų įrengtose palapinių miesteliuose. Šiuo metu statomos W. A. Mozarto operos „Visos jos tokios“ režisierė Dalia Ibehauptaitė šmaikštaudama sakė, kad tai ne tik stovyklavietė laukiantiems į teatrą, tuo pačiu, tai ženklas, rodantis, kad kūrybinės komandos laukia sunki darbo savaitė prieš premjerą ir, kad, jei prireiks, jie galės apsistoti palapinėse šalia Kongresų rūmų.