Search Results for: "biuro kėdės"
Kad ir kaip nesinori to pripažinti, vis dėlto, daugelis iš mūsų didžiąją dienos dalį praleidžia biure. Tam, kad čia atliekami darbai praeitų kaip įmanoma sklandžiau ir efektyviau, reikia ne tik asmeninės motyvacijos, bet ir patogios darbo aplinkos, kurią gali užtikrinti tinkamai pasirinkti biuro baldai. Į kokius aspektus tuomet vertėtų atkreipti dėmesį?
Galbūt skamba per daug techno-pompastiškai bei gali atrodyti lyg kažkas iš mokslinės fantastikos srities ar netolimą ateitį vaizduojančio filmo, tačiau už įmantraus pavadinimo ištiesų slepiasi modernus šiuolaikinis baldas, kurį gali įsigyti kiekvienas, turintis saujoje pakankamai pinigų.
Jei savo darbo dieną pradedate ir baigiate prie darbo stalo, tikėtina, kad raumenų stingimas, kaklo ir sprando skausmai, maudžianti nugara jums yra pažįstami. Kas trečias dirbantysis savo darbo dieną praleidžia sėdėdamas, todėl, natūralu, dalis raumenų nedirba, kita dalis gauna didesnes ir nuolatines apkrovas ir taip yra išvarginami. Sveikatos draudimo specialistai ir medikai vardina, kokios dažniausios sveikatos traumos kankina biurų darbuotojus ir kaip jų išvengti.
Statistika rodo, kad antsvorį turintys 25–30 metų žmonės miršta 12 kartų dažniau nei jo neturintys, 45–50 metų moterys su antsvoriu rizikuoja susirgti ateroskleroze, o vyrams ši liga diagnozuojama dar jaunesniame amžiuje. Ir tai tik kelios liūdnos pasekmės, kurios gresia laiku nesusirūpinus savo augančiu svoriu.
Kartą ispanų rašytojas Miguel de Cervantes teigė: „Sėdėdamas prie savo namų židinio jautiesi lyg tikrame soste“. Nepasiginčysi – namai kiekvieno tvirtovė. O, kad šie taptų tikrais jaukiais namais šiais laikais reikia ne tik sienų ir stogo virš galvos. Baldai, kilimai, šviestuvai, pagalvės, interjero detalės ir dar begalės svarbių smulkmenų. Vieni apsistatyti savo namus imasi patys, kiti tuo tarpu, renkasi lengvesnį kelią ir šią užduotį patiki savo amatą išmanantiems profesionalams.
Vinstonas Čerčilis, Thomas Jefferson‘as, Otto von Bismarck‘as, Charles Dickens‘as, Vladimiras Nabokovas ir Ernestas Hemingvėjus dirbti mėgo stovėdami, atkreipę dėmesį, kad jų koncentracija ir kūrybiškumas taip itin pagerėja. Praėjus dešimtmečiams gerąją praktiką stovėti prie darbo stalo atgaivino Steve‘as Jobs‘as, kompanijų „Google“, „Facebook“ ir naujųjų startuolių kūrėjai, pastebėję, kad, iš darbuotojų „atėmus“ kėdes, jų produktyvumas ženkliai pagerėjo. Kaitaliodami sėdimą darbinę poziciją su stovima susidūrė ir su kitu „šalutiniu“ stovėjimo efektu – pagerėja ne tik darbuotojo kūrybingumas, bet ir jo sveikata.
Pasaulio įžymybių darbo vietos ne tik stebina vienetiniais baldais ir prabangiais aksesuarais, bet ir gali pasufleruoti, kaip patobulinti savo darbo erdvę.
Sėdimas ir patogus darbas biure gali atrodyti itin patraukliai, tačiau, anot medicinos specialistų, po šiuo įvaizdžiu slepiasi ir nemaža rizika tapti profesinės ligos auka. Remiantis Lietuvos statistika, sėdimą darbą dirbantys žmonės itin dažnai kenčia dėl riešo kanalo sindromo ir hemorojaus.
Masinis visoje šalyje Europos krepšinio čempionato proga organizuotas renginys „Varom už Lietuvą” liepos 6-ąją aplankys Kaune, Nemuno saloje, iškilusią naująją „Žalgirio” areną, o iškilmingą jos atidarymą arenos operatorius – Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) nusprendė surengti rugpjūčio 3 dieną.
Keletą kartų atidėlioję pabaigtuvių termino datą, statybininkai žada birželio 30 dieną perduoti „Žalgirio” areną valstybinei komisijai, kuri turėtų įvertinti objektą ir pripažinti jį tinkamą eksploatuoti.
Liepos 6-ąją prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo, šalia legendinės Kauno sporto halės, per rekordiškai trumpą laiką prieš 1939-ųjų Europos krepšinio čempionatą pastatytos Ąžuolyno pašonėje, startuos renginys „Varom už Lietuvą”. Starto vieta prie paminklo, kaip aiškino savivaldybės tarybos sekretoriato vyriausiasis specialistas Mantas Lapinskas, pasirinkta kaip padėka S. Dariui ir S. Girėnui, išpopuliarinusiems krepšinį Lietuvoje.
Prie paminklo legendiniams lakūnams vyks didelis koncertas, į kurį pakviesti garsūs Lietuvos atlikėjai. Organizatoriai ketina demonstruoti filmuotą medžiagą, įvairius krepšinio istorijos puslapius prisimins šios sporto šakos veteranai.
Nuo paminklo varomą krepšinio kamuolį iki Vytauto Didžiojo karo muziejaus lydės didžiulis vaikų ir populiariausios Lietuvoje sporto šakos – krepšinio – žaidėjų būrys. Vėliau kamuolio varytojų maršrutas pasuks naujosios „Žalgirio” arenos link. Arenoje bus atliktas simbolinis krepšinio kamuolio metimas į krepšį.
Toliau kamuolys leisis į kelionę per Lietuvą ir aplankys daugiau nei 60 miestų, kol galiausiai bus perduotas Lietuvos krepšinio rinktinės vyrams.
Rugpjūčio 3 dieną įvyks oficialus „Žalgirio” arenos atidarymas. Šią datą pasirinko koncesininkas – arenos operatorius. Tačiau renginiai arenoje jau prasidėjo – praėjusį antradienį čia pristatytos proginės, Europos krepšinio čempionatui skirtos monetos.
„Svarbiausias mūsų laukiantis darbas – arenos pridavimas valstybinei komisijai. Manau, čia problemų nebus – jau nuo kadencijos pradžios kartu su darbo grupe kontroliuojame darbų eigą.
Praėjusį šeštadienį ir sekmadienį nuo „Akropolio” garažų stebėjau, ar saloje, arenos statybvietėje, vyksta darbai. Matėsi, kad darbininkai plušėjo nesustodami. Jei neatsiras biurokratinių kliūčių, areną priduosime komisijai dar šio mėnesio paskutinėmis dienomis”, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Antanas Navakauskas.
Niekam ne paslaptis, kad ne vien kauniečiai, bet ir kitų miestų ar kaimų gyventojai dabar atidžiai seka „Žalgirio” arenos statybas ir skausmingai reaguoja į nesklandumus.
Pažymėtina, jog pasaulinėje praktikoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai dideli tarptautiniai renginiai įvykdavo sporto objektuose, iš kurių dar nebūdavo pasitraukę statybų kranai. Pavyzdžiui, 1976-ųjų Monrealio olimpinio stadiono statybos dėl darbuotojų streikų buvo tik įpusėjusios, tačiau jame sėkmingai įvyko vasaros olimpinės žaidynės.
Artėjant prie pabaigos birželiui, „Žalgirio” arenos kėdės jau intensyviai valomos nuo statybos dulkių, o į naujuosius krepšius pirmuosius kamuolio metimus jau atliko legendinis Arvydas Sabonis.
„Tai – įrodymas, kad rungtynės aikštelėje gali vykti. Arena įrengta, o aplinkos sutvarkymas – tik laiko klausimas”, – sakė Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis.
Europos vyrų krepšinio čempionatas prasidės rugpjūčio 31 d., primena ELTA. Rugsėjo viduryje finalinis turnyro etapas persikels į Kauną.