Search Results for: "benamiai"
Dauguma žmonių, pamatę benamį, tiesiog užsimerkia, praeina pro jį, tarsi jo nė nebūtų, ignoruoja šią problemą, tarsi ji pati galėtų išsispręsti. Tačiau gatvės menininkas Michaelis Aaronas Williamsas pasiryžo neleisti tokiems žmonėms nugrimzti į užmarštį ir jaustis neegzistuojančiais.
„Visuomenės sąmoningumo trūkumas – tai viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių didelį benamių gyvūnų skaičių“, – tokią išvadą daro Gyvūnų gerovės tarnybos „PIFAS“ direktorė Brigita Kymantaitė. Nemažėjantis į gatvę išmetamų gyvūnų skaičius – Lietuvoje vis dar opi problema, kuri turi būti sprendžiama.
Trūksta atsakingumo ir valstybinių institucijų iniciatyvos
Kiekvienas, prieš ketindamas įsigyti gyvūną, pirmiausiai turi įvertinti tiek savo finansines, tiek laisvalaikio galimybes. Išlaikyti augintinį per mėnesį šeimininkui gali kainuoti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų litų. Verta atminti, kad kainuoja ne tik gyvūno maistas, bet ir priežiūros priemonės, veterinarų paslaugos. Įsigyjant gyvūną reikėtų įvertinti ir tai, ar vaikai yra pakankamai suaugę rūpintis augintiniais, ar nėra jiems alergiški. Kitu atveju, augintiniui dažniausiai tenka keliauti į gatvę. Reikia nepamiršti, kad namuose laikomiems gyvūnams, reikalingas ir šeimininkų dėmesys, bendravimas su jais, auklėjimas.
„Kol laikantys gyvūnus ar ketinantys juos įsigyti bus neatsakingi, nesirūpins savo augintiniais, tol benamių gyvūnų nemažės. Be abejo, jaučiamas ir valstybinių institucijų iniciatyvos trūkumas, prisidedant prie šios problemos sprendimo“, – kalbėjo Brigita Kymantaitė.
Į pagalbą – savanoriai, tarptautinės organizacijos ir verslo įmonės
Gyvūnų gerovės tarnybos vadovės nuomone, visuomenėje egzistuoja požiūris, kad gyvūną galima įsigyti bet kur ir bet kada, o atsibodus jį atiduoti į prieglaudą ar išmesti į gatvę. Jei už tai nebus baudžiami gyvūnų šeimininkai, benamių gyvūnų daugės, juos žudančių, nepatenkintų gyventojų skaičius didės. Deja, atsakingos valstybinės institucijos į šią problemą reaguoja pasyviai. Į pagalbą skuba tik geranoriški piliečiai, tarptautinės organizacijos bei verslo įmonės.
„Džiaugiamės, kad sulaukiame geranoriškos pagalbos iš piliečių ir įvairių organizacijų. Dalis jų prisideda savanoriaudami, dalis – paremdami finansiškai, vykdydami socialinę atsakomybę“, – pabrėžė Brigita Kymantaitė.
Viena iš tarnybą remiančių bendrovių, paklausta, kas paskatino imtis iniciatyvos padėti benamiams gyvūnams, tikino, kad geranoriškumas ir noras spręsti tam tikras visuomenes problemas. „Benamiai gyvūnai – opi problema. Patys jie negali apsiginti, pasiskųsti, pasirinkti namus. Džiugu, kad yra organizacijų, besirūpinančių jais, kovojančių už jų teises. Tikimės, kad prie mūsų vykdomo projekto prisijungs ir visuomenė“, – kalbėjo bendrovės „Mobivokas.lt“ vadovas Donatas Butkus.
Siųsk nebereikalingą telefoną – paremk benamius gyvūnus
Norinčiam finansiškai prisidėti prie benamių gyvūnų sąlygų gerinimo, visuomenės edukacijos, žiauraus elgesio su gyvūnais stabdymo tereikia nebereikalingą telefoną išsiųsti paštu. Pakanka Lietuvos pašto skyriuose, kuriuose yra specialūs „Mobivokas.lt“ stendai, pasiimti saugųjį voką, įdėti telefoną, užklijuoti voką ir atiduoti jį pašto darbuotojui. Pildant anketą, kuri yra voke, reikėtų nepamiršti pažymėti varnelę, kad pinigai skiriami tarnybai.
Gyvūnų gerovės tarnyba tikisi, kad bendradarbiavimas su bendrove įgaus pagreitį ir visuomenės parama taps dideliu indeliu sprendžiant gyvūnų problemas. Nusprendusiems paaukoti gyvūnams, tereikia išsiųsti nebenaudojamą telefoną paštu ir „Mobivokas.lt“ lėšas perves Gyvūnų gerovės tarnybai.
Trisdešimties neturintis prancūzų fotografas Antoine Bruy daug laiko praleido su už civilizuotos visuomenės ribų gyvenančiomis šeimomis. Vaikiną ne tik traukė toks gyvenimo būdas, jis ne tik mėgavosi klajoklio gyvenimu, tačiau ir stengėsi fotoaparato pagalba užfiksuoti pirmykštį žmogaus pradą. O jo šaknys, kaip žinia, gamtoje.
Šįkart nereikia niekur važiuoti ir kelti palapinės. Koncertų salėse ir festivaliuose jau metus gyvenantys elektroninės muzikos kūrėjai britai „Mount Kimbie“ šį ketvirtadienį, birželio 12-ąją, jaukų koncertą surengs sostinės mokytojų namų kiemelyje veikiančioje „Vasaros terasoje“. Kartu su gyvai savo kūrybą pristatančiu duetu Vilniuje koncertuos lietuviai „Without Letters“. Beje, elektroninio indie kolektyvas su „Mount Kimbie“ pasirodys ir birželio 11-ąją Rygos klube „Palladium“.
Trumpametražiai filmai jau trečius metus iš eilės užims svarią vietą Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ programoje. Šiemet žiūrovai išvys prie trumpo metro sugrįžusių garsių, festivalio žiūrovams jau pažįstamų, režisierių kūrybą bei pradedančių kūrėjų darbus: jiems bus pasiūlyta 85 trumpo (iki 30 min.) ir 11 vidutinio (iki 58 min.) metražo filmų, kurių bendra trukmė sudaro 33 valandas ir 8 minutę.
Festivalio „Kino pavasaris“ programa „Meistrai“ žiūrovus kasmet supažindina su naujausiais visame pasaulyje pripažintų režisierių darbais. Nereikia būti kino gurmanu, kad atpažintum tokius kino genijus kaip nuolatinius „Kino pavasario“ svečius – Kim Ki-duką ir Michaelą Winterbottomą, o taip pat Romaną Polanskį, Larsą von Trierą, Takashi Miike, Joelį ir Ethaną Coenus.
Žiemiški orai mūsų nelepina. Ypatingai pastarosiomis dienomis. Pučiant stipriam vėjui – šalčio poveikis sustiprėja, žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei ji yra iš tikrųjų tuo metu. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog vidutinio stiprumo šaltis ir vėjas žmogui gali pakenkti daug labiau nei stiprus šaltukas be vėjo. Todėl prieš išeinant į lauką reikia įvertinti vėjo žvarbumo indeksą, skelbiamą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto svetainėje www.meteo.lt.
Bruce’as Gildenas – gatvės fotografas iš Niujorko, kurį traukia marginalinė šalies pusė. Prostitutės, benamiai, kriminaliniai nusikaltėliai ir kiti šio sluoksnio veikėjai tampa jo nuotraukų subjektais.
„Remis sėdi sau ant „laktos“ ir rūko. Staiga nugirsta pro šalį einančią didelę minią žmonių. Minia sustoja. Vienas žmogus prieina prie Remio, pasilenkia ir angliškai paklausia, kaip jam sekasi. „Na, nieko, sėdžiu, va, rūkau…“, – lengvabūdiškai atšauna Tanaka. Žmogus patapšnoja jam per petį ir minia vėl pajuda. Kažkas po kelių minučių Remio paklausia, ar jis žino, kas jį tik ką užkalbino? Tai buvo Dalai Lama.“
„Kol mirtis mus išskirs“, – jei Linda Wolfe būtų tęsėjusį šį savo pažadą, moteriai būtų prireikę net 23-jų gyvybių. Septintąją dešimtį baiginėjanti amerikietė į „Gineso“ rekordų knygą pateko kaip daugiausiai kartų ištekėjusi pasaulio moteris.