Search Results for: "aviacija"
„Reikėjo berniukams padangių žydrų…“, – matyt ne kartą šios dainos žodžius, atskleidus savo veiklos sritį, teko išgirsti šiandieniniam rubrikos „Rinkis profesiją“ herojui Ričardui Kvietkauskui. Dar vaikystėje susižavėjęs aviacija, vaikinas šiuo metu dirba skrydžių priežiūros koordinatoriumi (liaudyje – dispečeriu) aviakompanijoje „Avion Express“ bei kryptingai siekia piloto vardo.
Kelionė, kuri gali atverti naujų perspektyvų duris. Šansas, kurį gauna toli gražu ne kiekvienas. Taip arba panašiai galima apibūdinti Lietuvos studentams atsivėrusią galimybę įžengti į prestižines Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) laboratorijas. Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) paskelbė, jog šiais metais galimybę stažuotis NASA Ames tyrimų centre laimėjo šeši lietuviai. Net keturi konkurso nugalėtojai studijuoja Kauno technologijos universitete (KTU) ir nekantrauja leistis į vieną svarbiausių gyvenimo nuotykių.
Visiems, kurie kiek atidžiau domisi tikromis lėktuvų katastrofomis neabejotinai girdėtas vardas Sully. Tai – didvyriu tapęs orlaivio kapitonas Chelsey Sullenbergeris, kolegų draugiškai vadintas Sully, visame pasaulyje išgarsėjęs po to, kai 2009 m. sausio 15 d. herojiškai ant Hadsono upės nutūpdė keleivinį lėktuvą su dviem nebeveikiančiais varikliais. Būtent apie šį jo neįtikėtiną poelgį „Oskaro” laureatas Clintas Eastwoodas sukūrė dramą „Stebuklas virš Hadsono“.
Nors seniausios pasaulyje oro linijos „KLM“ Nyderlanduose įkurtos buvo dar 1919 m, tačiau Nepriklausomoje Lietuvoje pirmasis nacionalinių avialinijų skrydis įvyko tik 1938 m. rugsėjo 5 d, kai iš Kauno oro uosto į Palangą išskrido pirmasis keleivinis lėktuvas.
Baltų kultūros ir muzikos festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ skaitomos paskaitos – itin reikšminga programos dalis, kurią aplanko gausus būrys žiūrovų, laukiančių žymių mokslo ir kultūros asmenybių pranešimų.
Olandas jau tris dešimtmečius renka stiuardesių uniformas: jau sukaupė virš tūkstančio modelių iš daugiau nei 400 avialinijų.
Astrologė Daiva Markauskienė siūlo astrologinę kovo prognozę visiems, kuriems rūpi pinigai, turintiems ar planuojantiems savo verslą.
Avinas – lyderis iš prigimties, noriai besiimantis savarankiško verslo. Labiausiai jam tinka „vyriškos“ sritys (metalai, ginklai, automobiliai ir pan.), nepraminti takai.
Nauji metai, nauji mokesčiai – Rygos oro uoste įvedamas naujas mokestis, dėl kurio visi bilietai brangs 7 eurais. Ar dėl to brangs Ryanair bilietai? Kur ir kaip susimokėsite naująjį saugumo mokestį? Informacija apie naujovę.
Norint garantuoti aukščiausią saugumo lygį keleiviams ir oro uoste dirbančiam personalui, būtina laikytis tam tikrų tarptautinės aviacijos saugumo reikalavimų. Iki 2012 sausio 1 dienos apsauga Rygos oro uoste buvo finansuojama iš valstybės biudžeto, o tai reiškia, kad už tai saugumo garantuojančioms tarnyboms buvo mokama iš visų Latvijos mokesčių mokėtojų kišenių, net ir tų, kurie niekada nekeliavo oro transportu. Latvijos ministrų kabinetas priėmė sprendimą, kuriuo nutarta nebefinansuoti oro uosto saugumo tarnybų darbų, taip perkeliant visą finansinę naštą keleiviams. Pastarieji turės mokėti, jeigu naudosis Rygos oro uosto paslaugomis. Ši prievolė galios tik nuo 2012 metų sausio 1 dienos pirktiems bilietams.
Kokios paslaugos bus finansuojamos iš saugumo mokesčio?
Saugumo mokestis bus naudojamas keleivių, jų rankinio ir registruojamo bagažo saugumo patikrai užtikrinti. Taip pat ir bendram Rygos oro uosto saugumo lygiui užtikrinti. Ką jau kalbėti apie krizių, įskaitant gelbėjimo operacijas, vykdymą, kurį užtikrins valstybinė saugumo tarnyba “Civilās aviācijas agentūra“.
Kokio dydžio bus mokestis ir kas jį mokės?
Vyriausybės patvirtintame projekte numatyta, kad saugumo mokestis turės būti įskaičiuotas į oro linijų parduodamus bilietus. Tai taikoma visoms bendrovėms, kurios naudojasi Rygos oro uostu. Visgi pigių skrydžių bendrovė Ryanair atsisakė įskaičiuoti šį mokestį į bilieto kainą, todėl Rygos oro uostas pats rūpinsis, kad būtų surinktas šis mokestis. Deja, tik Ryanair keleiviai teturės papildomų nepatogumų – saugumo mokestis Ryanair keleiviams bus 7 eurai (4,92 latai), kuris turės būti sumokėtas prieš skrydį. Jeigu keleivis sumokės saugumo mokestį per avialinijas, tai kainuos 6,5 euro arba 4,57 lato.
Saugumo mokestis nebus taikomas keleiviams, kurie turi jungiamuosius skrydžius per Rygos oro uostą. Taip pat šis mokestis nebus taikomas ir jaunesniems nei 2 metai vaikams. Keleiviai, nusipirkę bilietus iki 2011-12-31 dienos, taip pat bus atleisti nuo šio mokesčio.
Kur Ryanair keleiviams reikės susimokėti saugumo mokestį?
Susimokėti saugumo mokestį Ryanair keleiviai galės:
Atlikdami check in Rygos oro uoste.
Ryanair bilietų pardavimo vietoje Rygos oro uoste (mokama grynais ir mokėjimo kortele).
Rygos oro uosto paslaugų ofise „Sveiki atvykę į RYGĄ!“ (Atvykstančiųjų sektorius E, mokant grynais ir mokėjimo kortele).
Ar galima susimokėti saugumo mokestį internetu?
Kol kas ši paslauga neteikiama. Rygos oro uosto atstovų teigimu ši paslauga bus pristatyta artimiausiu metu, kai tik bus sugalvoti paprastesni mokėjimo būdai.
Ar Ryanair keleiviai turės kokių nors problemų dėl fakto, kad vežėjas neįskaičiavo saugumo mokesčio į bilieto kaina?
Oro uosto atstovų teigimų problemų neturėtų būti. Visgi norint išvengti nesusipratimų, Ryanair keleiviams siūloma atvykti bent prieš 2,5 valandos iki numatyto skrydžio laiko.
Kaip jums tokie „mokestukai“?
Aviacijos verslo pasaulyje vis garsiau diskutuojama, kad ekonominė recesija, įtakojusi aviacijos stagnaciją, jau praeityje ir keliami klausimai apie sparčiai augantį orlaivių pilotų poreikį ir kylančius reikalavimus pilotų kvalifikacijai.
Lietuvoje veikiančios „Baltic Aviation Academy” FTO (Pradinio pilotų rengimo mokyklos) vadovė Indrė Šveistrytė teigia, kad pasaulio aviacijos specialistai šiandien sprendžia dvi problemas – pilotų trūkumą ir pilotų kvalifikaciją.
„Spartėjantis gyvenimo tempas ir glaudesni verslo, socialiniai ryšiai tarp pasaulio šalių skatina itin intensyvią aviacijos plėtrą – žmonės vis dažniau kaip transporto priemonę renkasi lėktuvą. Todėl aviacijos verslas visame pasaulyje intensyviai plečiasi. Kartu tai lemia ir naujai kylančias problemas: įmonės įsigyja daugiau orlaivių, tačiau pritrūksta pilotų. Be to, esamų pilotų kvalifikacijai keliami nauji, kur kas aukštesni reikalavimai, nes pasikeitęs pasaulis XXI amžiuje skatina aviaciją skirti kur kas daugiau dėmesio skrydžių saugumui”, – tendencijas pasakojo Indrė Šveistrytė.
Aviacijos mokymų ekspertai paskutiniu metu nagrinėja naujus reikalavimus mokymų programoms bei mokymo įstaigoms, diskutuoja dėl mokomųjų orlaivių, pilotų atrankos ir vertinimo kriterijų.
„Vien kaimyninė Lenkija paskaičiavo, kad per 10 artimiausių metų šiai šaliai reikės apie 2000 naujų pilotų, be to, pritrūks ir kitų aviacijos specialistų, nes aviacijos rinka auga. Panašios tendencijos ir kitose šalyse. Mes, plėtodami savo veiklą ir priimdami vis naujas kvalifikaciją keliančių pilotų grupes, pastebime, kad ir Rytų, ir Vakarų Europos avialinijos, plėsdamos orlaivių parką ir pereidamos prie naujo tipo orlaivių, patiria pilotų trūkumą. Tai skatina mus diegti tokias mokymų programas, kurios leistų patenkinti avialinijų poreikius”, – teigė „Baltic Aviation Academy” atstovė.
Pasak jos, šiemet „Baltic Aviation Academy” pradėjo naują mokymų programą – pradinį pilotų rengimą. Baigę šią studijų programą absolventai taps profesionaliais pilotais, ir jiems bus suteikta ES šalyse galiojanti licencija.
Be to, „Baltic Aviation Academy” atstovė atkreipė dėmesį į naujai kylančius reikalavimus rengiamiems ir perkvalifikuojamiems orlaivių pilotams.
„Vis daugiau dėmesio skiriama asmeninėms piloto savybėms, o ne tik jo amžiui, fizinei būklei ir žinioms. XXI amžiuje, kai aviacija yra padidinto dėmesio srityje, orlaivių pilotai turi atitikti ir tam tikrus asmenybei keliamus reikalavimus, kurie turi įtakos piloto darbui. Vis daugiau dėmesio skiriama elgesio ypatybėms ir žmogaus vertybėms, mąstymo būdui, nes būtent tai lemia pilotų elgesį ir sprendimus kritiniais momentais. Šių dienų aviacijoje nepakanka mokėti skristi, svarbiausia valdyti orlaivį, sklandžiai dirbti komandoje”, – teigė Indrė Šveistrytė.
Anot jos, „Baltic Aviation Academy”, kurdama mokymų programas, atsižvelgia į esminius aviacijos rinkos pokyčius bei ateities reikalavimus.
Šiemet per 9 mėnesius „Baltic Aviation Academy” mokėsi 4 kartus daugiau pilotų nei 2009 metais. Per metus „Baltic Aviation Academy” mokosi per 2000 aviacijos profesionalų, jie praleidžia daugiau nei 10 000 valandų realaus skrydžio treniruokliuose.