Search Results for: "autorių teisės"
„Nuosekliai daugėja ginčų dėl intelektinės nuosavybės teisės pažeidimų“, – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, advokatų kontoros „Borenius“ advokatas dr. Statys Drazdauskas. Teigdama, kad Vakarų Europoje autorių teisių apsauga veikia ženkliai geriau jau vien dėl gyventojų sąmoningumo ir atsakingumo, jam pritaria ir Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos pirmininkė, advokatė Dina Adomavičiūtė. Spalio 9–16 d. vykstantis festivalis „In Latino“ dalijasi pokalbiu, aktualiu ne tik teisininkams ar kūrėjams, bet ir visiems dirbantiems meno, kultūros ar komunikacijos srityse.
Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) turės konkurentą. Nepatenkinti jos veiklą muzikos kūrėjai steigia naują agentūrą „Nata” ir prognozuoja LATGA-A liūdną ateitį. Tokį veiksmą, anot dainininko Andriaus Mamontovo, išprovokavo tai, jog į muzikos kūrėjų pastabas LATGA-A visiškai neatsižvelgia, o šioje organizacijoje „niekas nesikeičia ir nesikeis”, rašo lrytas.lt.
Bruzdėjimas dėl Lietuvos autorių atlygį už kūrybą administruojančios ir paskirstančios agentūros veiklos kilo pernai vasarą. Surengę spaudos konferenciją, A. Mamontovas, kompozitorius Raigardas Tautkus ir grupės „G & G sindikatas” lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras pažėrė įtarimų LATGA-A. Anot jų, muzikos autorius galima pasiekia ne visi jiems priklausantys honorarai, o pačios organizacijos veikla nėra skaidri.
95 šalies autoriai pareikalavo LATGA-A vadovybės atsistatydinimo ir organizacijos veiklos nešališko audito. Jie taip pat kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LATGA-A veiklos.
Prokurorai organizacijos veikloje pažeidimų nerado, tačiau tai maištaujančių autorių įkarščio neatvėsino.
Į pensiją išėjus LATGA-A generaliniam direktoriui Edmundui Vaitekūnui, šių metų sausį buvo išrinktas naujas agentūros vadovas – rašytojas Jonas Liniauskas.
Muzikos autoriai neslepia, kad tai buvo paskutinis lašas, paskatinęs kurti alternatyvą – agentūrą „Nata”.
Užkulisiuose populiariosios muzikos autoriai atvirai reiškia nuomonę, jog jiems atsibodo sunešti didžiąją pinigų dalį į LATGA-A aruodą ir išlaikyti kitų meno šakų atstovus. Popmuzikos kūrėjų nuomone, dalis pinigų už jų dainų viešą atkūrimą yra perskirstomi ir atitenka kitiems LATGA-A atstovaujamiems autoriams. Be to, autoriams kliūva didelės LATGA-A administravimo išlaidos.
„Po mūsų nesėkmingo bandymo kreiptis į prokuratūrą, kad LATGA-A būtų atliktas tinkamas auditas, šis žingsnis – vienintelis likęs logiškas kelias. Laikas pakeisti netinkamą situaciją ir netinkamus valdininkus. Dabar arba niekada. Kažkas naudojasi tuo, kad mes patys ne visada pasidomime, kaip tvarkomi mūsų pinigai. Pakaks.
Kol kas „Nata” idėją palaiko šimtas populiariausių Lietuvos muzikos autorių, bet jų tikrai netrukus bus daug daugiau. Čia pereis visi pagrindiniai LATGA-A maitintojai”, – sakė A.Mamontovas, tvirtinantis, kad „Nata” steigiama, turint Kultūros ministerijos pritarimą.
Naujosios agentūros teisinę bazę kuria Gerda Leonavičienė – buvusi LATGA-A generalinio direktoriaus pavaduotoja, išėjusi iš darbo po šių metų sausį surengtų naujojo organizacijos vadovo rinkimų, kuriuose kandidatavo ir ji.
Naujos autorių teisių gynimo ir lėšų administravimo asociacijos „Nata” steigiamąjį susirinkimą žadama surengti jau kitą savaitę – vasario 22 dieną Vilniaus mokytojų namuose. Jame kviečiami dalyvauti visi muzikos ir tekstų autoriai.
Spalio 9–16 d. Vilnius buvo tapęs mažyte Kolumbija. Nemokami filmai žiūrėti sausakimšose salėse, šviežiai skrudinta Kolumbijos kava ragauta susiglaudus su kaimynais, įdėmiai klausyta paskaitų apie Vilniaus ir Medeljino miestų tranformacijas, Lotynų Amerikos ir Lietuvos autorių teises, prisiminta nemirtingojo Gabrielio Garcia Marquezo literatūra, gaminti spalvingi papuošalai iš karštajame žemyne augančių palmių sėklų, rinkti geriausias Kolumbijos muzikinis vaizdo klipas ir trumpametražis filmas ir, žinoma, daug šokta bei dainuota.
Vokietijos Bavarijos žemė ketina 2015 metais išleisti Adolfo Hitlerio memuarus „Mano kova” (vok. „Mein Kampf”), nes baigiasi dėl autoriaus teisių apsaugos galiojantys apribojimai platinti šią knygą, informuoja BBC.
A. Hitlerio knyga Vokietijoje nėra uždrausta, bet nuo 1945 metų nebuvo leidžiama, nes Bavarijos žemė, kuriai priklauso autorių teisės, tam prieštaravo. Praėjus 70 metų po A. Hitlerio mirties, t. y. 2015-ųjų pabaigoje, su autorių teisėmis susiję apribojimai nebegalios.
Bavarijos valdžia teigia, kad rengia studentams skirtą knygos leidimą su kritikų komentarais. A. Hitleris memuarus parašė 1924 metais, sėdėdamas kalėjime už pučo organizavimą. Knygoje „Mano kova” išdėstyta nacių ideologija. Joje yra A. Hitlerio biografija ir politinių bei rasistinių pasisakymų.
Bavarijos finansų ministras Markusas Sėderis (Markus Soeder) sakė, jog nuspręsta išleisti knygą, kad paaiškėtų, „kokios nesąmonės ten rašomos”. Be to, išleisdama knygą prieš baigiantis autorių teisių apribojimams Bavarija tikisi, kad idėja ateityje vėl išleisti A. Hitlerio memuarus vokiečių kalba taps komerciškai nepatrauklia.
Nuo 2016 metų A. Hitlerio knygai nebebus taikomi jokie apribojimai, išskyrus platinimą siekiant kurstyti rasinę neapykantą.
Dar 2016-ųjų vasarą didžiausiems šalies interneto teikėjams buvo įteiktas Asociacijos LATGA ieškinys, kuriame reikalaujama panaikinti prieigą prie piratinės svetainės „Linkomanija.net“. Bylos procesas vis dar tęsiasi, o Asociacijai LATGA byloje atstovaujantį patyrusį advokatą Andrių Iškauską labiausiai stebina atsakovų teiginiai, kad esą „Linkomanija.net“ nepažeidžia autorių teisių ir nedaro jokios žalos autoriams. Tokių, švelniai tariant, keistų argumentų nesupranta ir žinomi Lietuvos muzikos bei filmų kūrėjai.
Mokykloje jie buvo tie, kurie nežaisdavo beisbolo komandoje ir nelaukė išleistuvių, nes neturėjo poros, su kuo į jas nueiti. Komforto zoną jie susikurdavo prie kompiuterio, o ne diskotekoje. „Kieti bičai“ iš jų juokėsi, jie kantriai spaudė klaviatūrą toliau.
Kas yra autorinė sutartis ir kuo ji skiriasi nuo darbo sutarties? Visų pirmiausia Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nurodo, kad autorių teisių objektai yra originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Vieni iš pavyzdžių gali būti kaip knygos, literatūros kūriniai, muzikos kūriniai tiek su tekstu, tiek be jo, fotografijos kūriniai ir t.t.
Matant programą ir girdint pranešimus išvada viena: tai nei „Baltijos“, nei „elektronika“. Tačiau tai nėra priekaištas. Šeštadienio rytą reiveriai kėlėsi anksti: pirmasis Lietuvos elektroninės muzikos ir naktinio gyvenimo konferencijos „Baltijos elektronika’12“ pranešimas buvo numatytas 10:30.
Per pastaruosius kelerius metus vadinamasis skaitmeninis „piratavimas“ kelia neišsemiamas diskusijas. Todėl nenuostabu, kad kiekvienas oficialus susitarimas, naujas įstatymas ar įstatymo pataisa vėl ir vėl užverda naujas aistras. Vieni ekspertai teigia, kad šis ginčas niekada nebus išspręstas, kiti siūlo susitaikyti – tokia yra progreso kaina, dar kiti – siūlo su „piratais“ dorotis įstatymų pagalba. Pasirodo, slaptu laikytas ACTA susitarimas šioje kovoje turi itin svarbų vaidmenį.
Kada paskutinį kartą žiūrėjote filmą naudodamiesi kompiuteriu? Gal galite išduoti, iš kur tą filmą gavote? Pirkote?.. Dauguma Jūsų veikiausiai atsakys, kad atsisiuntė iš vadinamųjų „torrent“ tinklalapių, P2P programų, bylų saugyklų („MegaUpload“), FTP serverių ar iš kitur… Ar kada susimąstėte, kad šie išvardinti būdai dažniausiai yra nelegalūs?