Search Results for: "aukštasis mokslas"
Studentų atstovai pastebi: neįgaliųjų studentų skaičius aukštajame moksle nuo 2010 mokslo metų pradėjo mažėti. Šią situaciją pastebėjo Lietuvos studentų sąjunga tyrime „Neįgalieji aukštajame moksle 2011”.
Tyrimui iš 45 Lietuvoje veikiančių privačių ir valstybinių aukštųjų mokyklų duomenis pateikė 35, iš kurių 33-jose studijuoja neįgalūs studentai.
Naujausio tyrimo rezultatai parodė, kad šiais mokslo metais Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja 944 neįgalūs studentai. Nuo 2010-ųjų mokslo metų sumažėjo 82-jais neįgaliais studentais.
„Jau praėjusiais metais buvo pastebėtas vangus neįgaliųjų studentų augimas aukštosiose mokyklose. Šie metai parodė, kad augimas ne tik sustojo, bet ir pradėjo smukti. Tokia tendencija priverčia susimastyti, kodėl Lietuvos aukštasis mokslas yra mažiau patrauklus neįgaliesiems.
Taip pat kyla daug abejonių, kaip aukštosios mokyklos pasiruošia neįgaliųjų bendrajam priėmimui, kokios perspektyvos, galimybės bei garantijos suteikiamos pilnavertiškai studijuoti negalią turintiems jaunuoliams”,- tyrimo rezultatus komentuoja Lietuvos studentų sąjungos projektų vadovas ir socialinės integracijos koordinatorius Vytautas Valentinavičius.
Pasak V.Valentinavičiaus, atsižvelgiant į suteikiamas Europos sąjungos struktūrinių fondų galimybes, šią sritį aukštosios mokyklos galėtų išplėtoti kur kas rezultatyviau: pradedant fizinės studijų aplinkos pritaikymu ir baigiant paties studijų proceso pokyčiais
Tyrimo „Neįgalieji aukštajame moksle 2011” rezultatai bus išsamiai pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijoje kovo 7-ąją dieną.
Neįgaliųjų studentų skaičiai aukštosiose mokyklose
Pasak Vytauto Valentinavičiaus, ryškiausias neįgaliųjų studentų skaičiaus augimas įvyko 2007-2008 metais, kai neįgaliųjų studentų skaičius išaugo 43 proc. Remiantis ankstesniais tyrimais, 2005-2006 akademiniais mokslo metais studijavo 530, 2006-2007 metais – 640, 2007-2008 metais- 915 ir 2008-2009 metais- 980, 2009-2010 metais – 1026, o jau 2010-2011- 944 neįgalūs studentai.
Daugiausiai studentų su negalia studijuoja Vytauto Didžiojo Universitete (127), Vilniaus universitete (112), Kauno Technologijos universitete (70), Vilniaus kolegijoje (66), Šiaulių universitete (65), Tarptautinėje Teisės ir Verslo aukštojoje mokykloje (60), Vilniaus pedagoginiame universitete (46).
Dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų neįgaliesiems pritaikytos tik iš dalies
Lietuvos studentų sąjungos tyrimai atskleidė, jog daugiau nei pusę (58 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų yra tik iš dalies pritaikytos arba nepritaikytos judėjimo negalią turintiems studentams. Visiškai pritaikytų aukštųjų mokyklų tėra vos penktadalis (27 proc.).
Pasak V. Valentinavičiaus, neįgaliųjų sąvoka aukštosiose mokyklose vis dar perdėm siaurai apibrėžta – iš dalies atsižvelgiama tik į asmens judėjimo negalią, o visiškai pamirštama apie regėjimo ir klausos ar kitokią negalią turinčius.
„Dažnai kalbant apie neįgaliųjų studijų prieinamumą, apsiribojama tik tokiais siūlymais, kaip liftai, pirmojo pastato aukšto prieinamumas ar pakeliamųjų stalų įrengimu auditorijose”, – pastebi Lietuvos studentų sąjungos projektų vadovas ir socialinės integracijos koordinatorius V. Valentinavičius.
Tyrimo rezultatais pastebėta, jog šalies aukštosiose mokyklose studijuoja įvairią negalią turintys studentai: daugiau nei 50 proc. studentų turi vidinių sutrikimų (kaip diabetas, raudonoji vilkligė, epilepsija), 20 proc. – judėjimo ir per 15 proc. – regos negalią.
Lietuvos studentų sąjungos tyrimo rezultatai parodė, jog daugiau nei pusę (59 proc.) negalią turinčių studentų savarankiškai padengia visą arba iš dalies studijų kainą. Likusios dalies neįgaliųjų studijų kainą padengiamos valstybės lėšomis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė su menų akademijų atstovais aptarė aukštojo mokslo finansavimo, priėmimo į menų studijas problemas. Dėl netobulos aukštojo mokslo finansavimo tvarkos reikiamo studentų skaičiaus nesurinko ir valstybės finansavimo negavo kai kurių retesnių, tačiau šalies vystymuisi ypatingai svarbių specialybių studentai, tarp jų ir dalis gabių menams abiturientų. Valstybės finansavimo beveik negavo Kauno, Šiaulių, Telšių ir Klaipėdos fakultetų menų studijų programos. Ydinga buvo ir tai, kad finansavimo disproporciją turėję sumažinti, gabiausiems stojantiesiems skiriami grantai buvo paskirstyti dar nepaaiškėjus priėmimo rezultatams į menų studijas
„Ydingą priėmimo į menų studijas tvarką svarstome jau antrą kartą. Tikiuosi, kad trečio karto nereikės ir nebus. Švietimo ir mokslo ministerija privalo menams gabiam jaunimui užtikrinti galimybes siekti aukštojo mokslo. Aukštojo mokslo reforma neturi supriešinti aukštųjų mokyklų, studijų programų, skaldyti akademinių bendruomenių. Negalime primityviai skaičiuoti, kokios specialybės paklausios ir kokie specialistai naudingiausi valstybei. Aukštasis mokslas turi tenkinti ne tik privatų abiturientų interesą stoti į madingas studijų programas, bet ir viešąjį interesą – garantuoti atsinaujinimą visoms Lietuvos ūkio irkultūros sritims bei regionams”,- teigia Prezidentė
Prezidentė paragino Švietimo ir mokslo ministeriją dar kartą peržiūrėti priėmimo į menų studijas tvarką. Šalies vadovės pasiūlė muzikos krypties grupę atskirti nuo teatro, kino bei šokio krypčių grupės. Be to, rekomendavo stojantiesiems į muzikos krypties studijų programas pridėti papildomus balus tarptautinių konkursų I-III vietų laimėtojams (laureatams).
Prezidentės manymu, grantų skyrimas pagal studijų programų šakas, įvykęs anksčiau, nei bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias menų mokyklas nepasiteisino. Grantai turėtų būti paskirstyti paaiškėjus priėmimo rezultatams į menų studijas.
Prezidentė rekomendavo, iš menų studijoms planuotų ir nepanaudotų studijų krepšelių ir grantų sudaryti apeliacinį fondą priėmimo netikslumams į aukštąsias mokyklas ištaisyti. Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijos įpareigotos užtikrinti, kad regionuose būtų galima studijuoti menų programose, nes tai užtikrina regionų kultūros vystymą ir patrauklumą.
Artėjant metui, kuomet abiturientai turės rinktis universitetą ir studijų programą, vis dažniau prabylama apie pokyčius aukštajame moksle ir jo ateities perspektyvas. „Visada reikėjo, o šiandien tiesiog būtina Lietuvos aukštajam mokslui užimti solidžias pozicijas pasauliniame aukštojo mokslo kontekste“, – sako Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas, 60-metį tuoj minėsiančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas Daniūnas. Kalbamės apie artėjančias reformas, universitetų ir kolegijų tinklo racionalizavimą, technologijos mokslų padėtį, visuotinį skaitmeninimą ir ateities universitetus.
Interneto rinkodaros ekspertas Tomas Indriūnas šiandien valdo nuosavą įmonę, o kadaise prie parduotuvės prekiavo žūklės reikmenimis. Jis įsitikinęs, kad verslumas įgyjamas kaip ir daugelis kitų įgūdžių. Verslininkas pasakoja apie pirmuosius žingsnius versle bei įgytą patirtį.
Šiandien neoliberali švietimo reforma aukštąjį mokslą pavertė eiline preke rinkoje, pamindama jo idealus. Todėl dabar aukštasis mokslas – antikos filosofo…