Search Results for: "asteroidas"
NASA mokslininkai teigia, asteroidas 2005 YU55 Žemei yra visiškai nepavojingas. Pagal specialią skalę jo grėsmė siekia 0. Pasak NASA, tai bus puiki galimybė daugiau sužinoti apie asteroidus.
Jau šių metų pradžioje žiniasklaidoje buvo pranešta, kad asteroidas 2005 YU55 prie Žemės priartės arčiau negu Mėnulis. Žinoma, tada kilo nemaža panika, kuri buvo aprimusi ir, panašu, kyla vėl. Tačiau tiek NASA, tiek Lietuvos astronomijos ekspertai teigia, kad panikuoti neverta.
Ar labai nustebtumėte, jeigu kas nors pasakytų, jog kosmose asteroidų, pavadintų lietuviškais vardais, yra daugiau nei lenkiškais? O kad jie pavadinti didžių Lietuvos valdovų vardais, įgavę šalies miestų pavadinimus? Vilniaus universiteto astronomas dr. Kazimieras Černis – daugiausiai asteroidų ir kometų atradęs Lietuvos mokslininkas. Jis teigia, jog kaskart aptikęs naują dangaus kūną siekia suteikti jam lietuvišką pavadinimą. O ir turi tokią teisę, mat asteroidų atradėjai yra vieninteliai asmenys, legaliai galintys duoti jiems vardus. Sugalvoja, nusiunčia Tarptautinei astronomų sąjungai (TAS), o ši patvirtina prašymą arba ne. Tokiu būdu kosmose skraido asteroidas Mindaugas, Vytautas Didysis, Čiurlionis, Žalgiris ir kiti.
Profesoriaus Sauliaus Sidaro ekspedicijos po Sibiro platybes driekėsi tiek kilometrų, kad pakaktų apjuosti Žemės rutulį. Septynerių iš Lietuvos ištremtas vyras lietuvių kalbos rašybos mokėsi vos porą savaičių, bet šiandien pristato šia kalba parašytą knygą. Krasnojarsko krašte, kaip ir kiti atvežti lietuviukai, buvo laikomas banditu ir sovietų tautos išdaviku, tačiau yra aplankęs didžiausią Rusijos deimantų klodą – Popigajaus astroblemą. O taip pat – bene rečiausiai pasaulyje žmonių aplankomą ir sunkiausiai prieinamą paveldo objektą Putoranos plynaukštę. Jo neeilinio gyvenimo gija jau netrukus pasieks visus skaitančiuosius lietuviškai: sekmadienį Bistrampolio dvare vyks S. Sidaro knygos „Vis tolstantis horizontas“ pristatymas ir fotoparoda. Su mūsų skaitytojais S. Sidaras sutiko iš anksto pasidalinti kai kuriais nuotykiais.
Ar būdami vaikais svajote apie kosmoso kolonizavimą? Šiuolaikiniai verslininkai taip pat svajojo, o šiandien savo svajones verčia realybe planuodami platiną išgauti iš asteroidų.
2012 12 21 jau kurį laiką kelia visuotinę paniką. Mokslininkai ramina, paneigia melagingas teorijas, tačiau žmonės vis vien nerimsta. O verslininkams gerai – Amerikoje jau klesti prabangių bunkerių verslas.
2011 m. kosmosas žmoniją gąsdino, bet kartu ir suteikė naujų žinių. Siūlome susipažinti su svarbiausiais įvykiais kosmose. Tačiau kokie įvykiai buvo patys reikšmingiausi?
Asteroidas Vesta buvo atrastas prieš du šimtmečius. Pakol jo neaplankė NASA zondas „Dawn“ (tai įvyko šiemet), Asteroidų juostoje skriejanti Vesta buvo laikoma pilku, nuobodžiu, uolėtu kūnu. Kaip ką tik paaiškėjo, be reikalo. Zondo „Dawn“ siunčiami išsamūs duomenys apie Vestos sandarą ir paviršiaus struktūrą kai kuriuos astronomus paskatino susimąstyti, ar tik nebus jie atradę klaidingai asteroidu iki šiol laikytą mažytę Žemės tipo planetą.
Vestos paviršiaus fragmentai
©NASA
Skirtumai tarp „nykštukinės planetos“ ir „asteroido“ – gana migloti. Juos turėtų tikslinti Tarptautinė astronomų sąjunga (angl. – „International Astronomical Union“). Tačiau zondo „Dawn“ atsiųsta informacija byloja, jog Vestos sudėtis yra labai artima Žemės sudėčiai – Vesta turi tokius geologinius darinius kaip branduolys, mantija ir pluta.
Visai realu, jog kadaise Vestos branduolys buvo karštas ir skystas, todėl sunkesni cheminiai elementai (pavyzdžiui, geležis) grimzdo branduolio link, o lengvesnieji iškilimo į paviršių. Šis procesas vadinamas diferenciacija, jis vyko visose uolingose Saulės sistemos planetose (Merkurijuje, Veneroje, Žemėje, Marse).
Topografiniai ypatumai (didžiuliai kalnai ir slėniai, kalvagūbriai, krateriai ir lygumos) planetinės kilmės hipotezę sutvirtina dar labiau. „Dawn“ duomenis analizuojantys mokslininkai tiki, jog Vesta formavosi kaip uolinga planeta, o ne kaip asteroidas.
Šio dangaus kūno formavimosi procesai vyko prieš maždaug 4,5 mlrd. metų – tuo metu, kai formavosi visos kitos Saulės sistemos planetos. Milžiniška masę sukaupusio Jupiterio gravitacija veikė (stabdė) smulkesnių Asteroidų juostos fragmentų liejimosi procesus. Ko gero, jei ne Jupiterio gravitacija, iš asteroidų juostoje skriejusios medžiagos būtų susiformavusi visavertė uolinga planeta Vesta. Bet tuos procesus sustabdė Jupiteris.
Bet kuriuo atveju, Vestos „vaikystės“ geologiniai procesai leidžia šį dangaus kūną priskirti planetų kategorijai, o zondu „Dawn“ disponuojantys tyrinėtojai dabar Vestoje dairosi užgesusių ugnikalnių ir sustingusių lavos srautų, kurių, kaip manoma, Vestoje kadaise būta.
Visi šie požymiai liudija, jog Vesta gali būti perklasifikuota iš asteroido į nykštukinę planetą, kokia laikomas Plutonas ir Cerera. Beje, pastaroji yra dar viena Asteroidų juostos „gyventoja“, laikoma ne asteroidu, o nykštukine planeta. Zondas „Dawn“ ją turėtų pasiekti 2015-aisiais.
Lapkričio 10 d. Vilniuje apokaliptine juosta „Melancholija“ bus atidarytas Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Šiemet devintą kartą vyksiantis festivalis gali pasigirti ne tik turtingiausia programa, bet pirmą kartą vyksiančiu Baltijos jūros regionio šalių ir Japonijos bendros gamybos forumu.
Klausydami savo mėgstamos muzikos, dažnai nesusimąstome apie jos dainų tekstus, o apie muzikantų gyvenimą taip pat dažnai nežinome įvairių subtilybių. Ir nors dažnai muzikos kūrimas daugeliui atrodo pramoga, nereikalaujanti labai aukšto IQ (visgi, tai ne tikslieji mokslai), labai intelektualių muzikantų yra tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Mūsų muzikos apžvalgininkas Mindaugas Peleckis pradeda paieškas…
Intelektualiausieji… kaip atsirinkti?
Kandidatų į protingiausio muzikanto sostą – išties daug. Todėl pavardinsiu bent kelis variantus (galbūt skaitytojai su manimi nesutiks, gal turės kitų favoritų).
Užsieniečiai muzikos mėgėjų tinklaraščiuose yra balsavę, kas intelektualiausias. Daugiausia pagyrų sulaukė: Jimas Morrisonas („The Doors“), Janis Joplin, Jimis Hendrixas, Davidas Bowie, Brianas May‘us („Queen“), Marilyn Mansonas, Rory‘s Gallagheris, Nickas Drake‘as, Nickas Cave‘as, Blixa Bargeldas („Einsturzende Neubauten“), Z‘EV (Stefanas Weisseris), Davidas Tibetas („Current 93“), Tony‘s Wakefordas („Sol Invictus“), Kurtas Cobainas, Frankas Zappa, Robertas Frippas („King Crimson“), Alice Cooperis, Gene‘as Simmonsas („Kiss“), Johnas Lennonas, George‘as Harrisonas (abu – „The Beatles“), Bobas Dylanas, Leonardas Cohenas, Bono („U2“), Stevenas Wilsonas („Porcupine Tree“), Jordanas Rudessas („Dream Theatre“), Borisas Grebenščikovas, Viktoras Cojus…
Tiesą sakant, šį sąrašą galima tęsti dar ilgai. Intelektualusis art rokas, prog (progresyvusis) rokas ir metalas, dainuojamoji poezija (bardai, singer-songwriter), įvairių atmainų eksperimentinė muzika – tai intelektualiausieji muzikos stiliai. Vienas jų net vadinasi IDM (intelligent dance music) – intelektualioji šokių muzika (Lietuvoje tai būtų „Pieno Lazeriai“, „BrassBastardz“, „Happyendless“, IJO, Leonas Somovas ir Jazzu, Mario Basanovas ir kt.). Tarp Lietuvos eksperimentininkų taip pat daug intelektualų: pradėkime nuo Maestro Giedriaus Kuprevičiaus, unikalaus kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus, genialaus kūrėjo Viačeslavo Ganelino bei jo kolegų trio „GTČ“ – Vladimiro Tarasovo ir Vladimiro Čekasino. Tai intelektualiausias Lietuvos džiazas, pripažintas visame pasaulyje. Be abejo, yra daug džiazo kūrėjų, kurie nenusileidžia intelektualumu ir dabar: tai Petras Vyšniauskas, Liudas Mockūnas, Vytautas Labutis, Vytis Nivinskas, Dainius Pulauskas ir begalė kitų. Turime itin intelektualių klasikos atlikėjų: prestižinį Julliardą baigęs pianistas ir muzikos mokslų daktaras Edvinas Minkštimas, Petras ir Lukas Geniušai, Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai, Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika ir begalė kitų. Liaudies ir kantri muzikos žinovas Algirdas Klova, kantri legenda Virgis Stakėnas, šviesaus atminimo bardas ir rokeris Vytautas Kernagis… Taip pat negalime pamiršti Veronikos Povilionienės, Aistės Smilgevičiūtės („Skylė“), Alinos Orlovos, Algirdo Kaušpėdo („Antis“), Sauliaus Urbonavičiaus („Bix“) ir, be abejo, Andriaus Mamontovo. O jei dar negana – Igorio Kofo („Lemon Joy“), „Spički“, Makso Melmano ir „Biplan“, grupių „Siela“, „Avaspo“, „Donis“, „Liberte“, „The Earth Confession“ kuriama muzika taip pat yra intelektuali.
Žmonės-mįslės
Šie žmonės ir dar daug, kurių visų čia nesuminėsiu dėl vietos stokos, kuria ir kūrė itin kokybišką muziką, kuri ne tik pripildyta gyvybinės energijos, bet ir „maitina“ smegenis. Ar kam nors galėtų šauti į galvą, kad genialiojo Freddy Mercury „kolega“ – „Queen“ gitaristas“ Brianas May‘us – yra astrofizikas, mokslų daktaras, garsios mėnesinės dokumentinės BBC televizijos programos „The Sky at Night“ bendraautoris. Tai ilgiausiai transliuojama televizijos laida (nuo 1957 m. balandžio 24 d. į eterį išėjo jau 700 laidų!) pasaulyje. B. May‘us garsėja ir tuo, kad, kaip ir mūsų pirmieji bigbito ansambliai, pats susikonstravo gitarą (ji iki šiol veikia). Šis muzikantas, skirtingai nei daugelis, kuriuos įtraukė priklausomybių liūnas, niekada nerūkė, negėrė ir nevartojo narkotikų (skirtingai nei kiti „Queen“ nariai). Sudėtingą jo sukurtą „Queen“ dainą „The Prophet‘s Song“ jis susapnavo. Tai ilgiausia „Queen“ daina (trunka aštuonias minutes). B. May‘aus sapne buvo Didysis Tvanas, Biblija ir Nojaus arka. B. May‘aus vardu pavadintas asteroidas, kurį 1998 m. atrado čekų astronomai. Tai – „52665 Brianmay“.
Ne mažiau paslaptingas – ir Davidas Bowie, pramintas roko chameleonu. Tarp keliasdešimties jo albumų – ir svajinga hipiška dainuojamoji poezija, ir glam rokas, ir roko eksperimentai, ir popmuzika ir elektroninė muzika, ir dar daug visko D. Bowie apibūdinti galėtų jo paties dainos pavadinimas: „Hello, spaceboy…“
„Tje Doors“ lyderis Jimas Morrisonas rašė puikią poeziją, deja, jo gyvenimas nutrūko 27-erių. Lietuviškai išleista jo poezijos knygelė, tačiau vertimas – gana prastas… Menininkas save vadino Karaliumi Driežu (The Lizard King), Mr. Mojo Risin‘ (tai „Jim Morrison“ vardo anagrama). Štai vienas iš J. Morrisono poezijos šedevrų:
Vidinės laisvės akimirka
Kai protas atsivėręs ir
Atsiskleidusi vidinė visata
O siela klajonėms palikta
Sumišusi, be vietos, ieškanti
Draugų ir mokytojų – ir ten, ir čia
Vienas nesuprantamiausių muzikantų ir poetų yra Borisas Grebenščikovas. Tai eruditas, besidomintis daug kuo, tačiau tuo pačiu kyla įtarimas, kad jis tik žaidžia žodžiais ir prasmėmis, tarsi įvaro klausytoją į labirintą (panašų į D.Bowie, kurį kažkada jis mėgdžiojo) ir liepia paklusti psichodelinės poezijos taisyklėms. Iš daugybės B. Grebenščikovo (arba tiesiog BG) tekstų pasirinkau šmaikštų „Pasakėčia nr. 2“, kur rašoma Ezopo stiliumi:
Viena lapė beržely gyveno
Atėjo meška ir pradėjo į ją spoksot
Tada atėjo šalčiai
Viskas užšalo
Lapė nuėjo į kreditą
Meška prišalo prie medžio
Ir vis dar spokso
Pamoka čia paprasta:
Nebūk kaip ta meška –
Atėjai, ir nėra čia ko žiūrėt
Šia linksma nata ir norėčiau baigti trumpus patyrinėjimus apie intelektualius muzikantus. Išties tai didžiulio straipsnio tema, tačiau išvadą galima padaryti ir iš šio, nediduko: protingų muzikantų yra daug, o ir intelekto sąvoka ne taip paprastai apibrėši. Vieniems tai IQ skaičiukai, kitiems – gilesnė nei paprastai muzika ir dainų žodžiai, kuriuos kuria neeiliniai žmonės.
Mindaugas Peleckis
Nekilnojamo turto verslas realiame pasaulyje gal ir apmiręs, tačiau virtualioje erdvėje sunkumų visiškai nesimato. Holivudo nekilnojamo turto magnatas Jon’as Jacobs’as slapyvardžiu “Neverdie” internetiniame žaidime „Entropia Universe” sugebėjo parduoti virtualų naktinį klubą už realią 635000 dolerių kainą.