Search Results for: "asocijuotis"
Norint, kad mūsų organizmo imuninė sistema veiktų aktyviau, specialistai pataria sportuoti ir sveikai maitintis. Tačiau gyvenant vis greitesniu ritmu sportui lieka vis mažiau laiko, tuo tarpu dažnam naujokui kyla klausimas – kaip pradėti?
Vis žvarbesni rudens orai kėsinasi į mūsų sveikatą. Norint, kad mūsų organizmo imuninė sistema veiktų aktyviau, specialistai pataria sportuoti ir sveikai maitintis. Tačiau gyvenant vis greitesniu ritmu sportui lieka vis mažiau laiko, tuo tarpu dažnam naujokui kyla klausimas – kaip pradėti?
Penktadienis. Tryliktoji. Ši diena daugeliui kelia baimę, dar kitiems šypsenas, tačiau nepastebėti šio fenomeno paprasčiausiai neįmanoma. Kodėl būtent ši diena yra siejama su blogais nutikimais? Štai keletas faktų Jūsų dėmesiui:
Smurtas šeimoje jau ne pirmus metus yra viena iš opiausių temų mūsų šalyje. Policijos departmento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais užregistruota 49890 iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tyrimai rodo, kad smurtą patiriančių moterų daugėja. Vieni teigia, jog tai – tobulėjančios pagalbos smurtą patiriančioms moterims padarinys ir aukos dažniau drįsta prisipažinti, jog kenčia, kitų nuomone – tai ne tik šeimos, o visos visuomenės problema, kuri tik didėja ir plečiasi. “Eurobarometro” apklausa rodo, kad net 48 proc. (beveik puse) Lietuvos gyventojų savo šeimose ar tarp draugų pažįsta bent po vieną žmogų, patyrusį bet kurios rūšies smurtą namuose.
Tikras menas, o tai, ką kuria šio ir kitų projektų autorius Povilas Vaitkevičius (PoPo) neabejotinai ir yra tikras, išjaustas, o kartu pakilęs virš pačio autoriaus menas. Taip buvo, yra ir bus.
Agnės nuotraukos – magiškos, tačiau nešančios stiprią socialinę žinutę.
Roko muzika pasižymi keisčiausiomis kombinacijomis su nemuzikinės kultūros sritimis. Tačiau mažai kas galėjo nuspėti tokį kuriozišką derinį, kaip legendinė JAV psichodelinio roko grupė „Grateful Dead“ ir 1992 m. Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė. O būtent taip ir įvyko, kai grupės, simbolizuojančios Amerikos kontrkultūros ištakas, nariai tapo tuomet visai jaunos nepriklausomos valstybės krepšinio rinktinės rėmėjais ir, tiktų pasakyti, dar daugiau – rinktinės draugais.
Pirmąjį rudens savaitgalį Vilniuje švenčiamos “Sostinės dienos” vilniečiams ir gausybei miesto svečių parengė daug įvairiausių renginių, vienas įspūdingiausių numatytas šventės pabaigai – rugsėjo 4 dieną Katedros aikštėje rengiamas teatralizuotas koncertas “Bohemiečių svajonės”.
Pristatydama šį koncertą, režisierė Dalia Ibelhauptaitė prisimena pačią “bohemiečių” pradžią: „bohemiečių” idėja gimė iš noro supažindinti Lietuvos publiką su naująja jauna solistų karta, sukurti jauniems talentams namus, kur jie galėtų tobulinti savo aktorinius ir vokalinius talentus aukščiausiame profesionaliame lygyje. Praėjo 5 metai ir iš mažos svajonės išaugo didelis unikalus reiškinys – dešimt „bohemiečių“ turi įspūdingas tarptautines karjeras ir jau garsina Lietuvos operos tradicijas svetur, kiti seka jų pėdomis ir drąsiai užima svarbiausias pozicijas Lietuvos klasikinės muzikos pasaulyje. „Bohemiečių“ kuriami spektakliai tapo išskirtiniu Lietuvos kultūros reiškiniu, o Vilniaus Kongresų rūmai – namais, į kuriuos jie grįžta po savo kūrybinių klajonių.
G. Puccini opera „Bohema” – apie jaunus menininkus, linksmai gyvenančius Paryžiaus mansardose, svajojančius apie meilę ir šlovę, idealiai tiko startui. „Bohemos” sėkmė pranoko visus jos sumanytojų – režisierės Dalios Ibelhauptaitės, dirigento Gintaro Rinkevičiaus ir kostiumų dailininko Juozo Statkevičius lūkesčius. Spektaklis buvo parodytas rekordinius 40 kartų ir davė pradžią galingam „bohemiečių” operos sąjūdžiui, apjungiančiam daug jaunų žmonių, kurie nori išsivaduoti iš senų nusistovėjusių tradicijų ir asocijuotis su moderniu mąstymu.
Per penkis metus įgyvendinta tikrai labai daug svajonių – „bohemiečių” repertuare šiandien net septynios operos. Visose griežia G. Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Rugsėjo 4 dieną visi kviečiami susirinkti į nemokamą koncertą Katedros aikštėje, kur bus galima išgirsti ištraukas iš jau legenda tapusio “Bohemos” pastatymo, W.A. Mocarto “Užburtosios fleitos”, Lietuvą sukrėtusio “Svynio Todo” ir, aišku, naujausios „bohemiečių“ premjeros – “Onegino”.
„Bohemiečiai” dainuoja širdimi“, – sakė trupės senbuvė Asmik Grigorian, „mes suaugome vienas su kitu”. O žymiose Europos scenose dainuojančiam jos bendražygiui Edgarui Montvidui kiekvienas „bohemiečių“ spektaklis – tarsi susitikimas su mylimais klasės draugais. „Kai statėme „Bohemą“, net neįsivaizdavome, kad dalyvaujame istoriniame įvykyje. Mes sukūrėme unikalų reiškinį Lietuvoje – teatrą, kuris daugeliui mūsų tapo namais“, – sakė solistas.
Prieš premjeras šios trupės dainininkai repetuoja nuo ryto iki nakties tarsi apimti transo, o „bohemiečių“ siela D. Ibelhauptaitė dar ir prodiusuoja visą didžiulį operos gamybos mechanizmą, šliūkšteldama geros energijos dozę. „Dovana turėti tokią lanksčių, nebijančių rizikuoti drąsių menininkų komandą”, – didžiavosi D. Ibelhauptaitė, nuo pirmųjų „bohemiečių“ žingsnių ugdanti šias savybes.
Praėjusiais metais „Bohemiečiai” įtraukė į savo arsenalą netgi elektroninių spalvų – ryžosi improvizuoti su elektroninės muzikos kūrėjų komanda. Trupė su naujaisiais bičiuliais sukūrė elektroninės operos fantaziją XYZ ir atsigręžė į šiam neįprastam kūriniui labiausiai tinkamas, dar neišbandytas buvusių gamyklų ir loftų erdves. Ta proga „bohemiečiai“ sukvietę į talką vilniečius, iškuopė ir sostinės „Lietuvos“ kino teatrą. Premjeros vakarą jis atgijo po ilgų merdėjimo metų, buvo apgultas publikos. Visi žinojo, kad to padaryti neįmanoma. „Bohemiečiai“ nežinojo ir padarė.
Katedros aikštėje skambės ir keletas žymiausių operų arijų iš elektronines operos fantazijos XYZ.
“Bohemieciu svajonių” koncerte pasirodys Asmik Grigorian, Laimonas Pautienius, Lauryna Bendžiūnaitė, Joana Gedmintaitė, Dainius Stumbras, Jeronimas Milius, Kęstutis Alčauskis, Egidijus Dauskurdis, elektronines muzikos kūrejas Few Nolder. Gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus.
Kebab King“, „Kebabistan“, „Abra Kebabra“. Dauguma Vilniaus senamiestyje sutiktų praeivių ilgai negalvodami išvardina šiuos ir kitus kebabinių pavadinimus. Šio patiekalo gamintojų Vilniuje netrūksta, tačiau kebabinės anaiptol neturėtų asocijuotis su mikrorajonais. Jų apstu ir centre.