Search Results for: "asmeniniai duomenys"
„Kone kiekvienas internete aplankytas puslapis renka informaciją apie mus. Asmeniniai duomenys šiandien yra viena iš paklausiausių prekių, o mes ją atiduodame laisva valia, sutikdami su naršomo puslapio politika“, – teigia Nerijus Jusas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros doktorantas. Laimei, egzistuoja keletas paprastų būdų šiems duomenims apsaugoti.
Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja ESET prognozuoja, jog 2012 m. kibernetiniai nusikaltėliai daugiausiai darbuosis kurdami „botnet“ tinklus ir nelegaliems tikslams skirtas mobiliąsias programas, taip pat optimizuodami fiktyvias svetaines paieškos sistemose.
©blog.trendmicro.com
Nors, ekspertų teigimu, sparčiai išaugs vartotojų sąmoningumas saugumo srityje, nusikaltimų elektroninė erdvėje skaičius kitais metais nesumažės. „Girdėdami pasaulines tendencijas dažnai įsivaizduojame esantys kažkur užriby – tarsi mūsų tai nepalies. Tačiau šalies statistika, jog vien šių metų trečią ketvirtį incidentų skaičius buvo 35 proc. didesnis nei antrąjį, įrodo, jog virtuali erdvė sienų neturi. Galbūt pasaulinėje statistikos lentelėje esame mažas skaičius, tačiau kas iš mūsų norėtų atstovauti savo šalį šiame kontekste“, – retoriškai klausia Tomas Parnarauskas, bendrovės „NOD Baltic“ vadovas.
Viena iš įnirtingiausių kovų kitais metais virs dėl „botnet“ tinklų – nusikaltėliams kuriant, o saugumo ekspertams kovojant su jais. „Botnet“ arba zombiais vadinami tinklai įtraukia užkrėstus kompiuterius ir valdydami juos nuotoliniu būdu panaudoja kaip tarpininkus neteisėtai veiklai, pavyzdžiui duomenų šnipinėjimui ir vagystėms. Ekspertų teigimu, standartiškai į verslo įmones nutaikyti „botnet“ tinklai kitais metais bus naudojami ir politinio šnipinėjimo tikslams.
Anot T. Parnarausko, į „botnet“ tinklus sparčiai įtraukiamos ir Lietuvos įmonės. Vien gruodžio mėnesį juose pabuvojo nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių kompiuterių. Ar kompiuteris netapo „zombiu“ galima pasitikrinti Ryšių reguliavimo tarnybos tinklapyje http://cert.lt/tikrinti/.
Susirūpinimą kitais metais kels išaugusios manipuliacijos internete. Tai apims asmeninių duomenų vagystes, IP adresų, dar vadinamų domenais, neteisėtus naudojimus fiktyvių svetainių kūrimui ir tokių svetainių optimizavimą paieškos sistemose.
Asmeninių duomenų vagystėms sukčiai pasitelks informaciją šnipinėjančias kenkėjiškas programas ir virusus. Sunerimti turėtų ir išmaniųjų telefonų savininkai – juos apgauti sukčiai sieks siūlydami mobiliąsias programas. Kitais metais suintensyvės interneto svetainių IP adresų ir jų tapatumą nustatančių SSL sertifikatų vagystės. Prisidengę verslo įmonių, finansinių institucijų vardu, sukčiai sieks įvilioti vartotojus į fiktyvias svetaines ir išgauti asmeninius bei finansinius duomenis.
Viena iš didžiausią susirūpinimą saugumo ekspertams keliančių suktybių kitais metais – augantis fiktyvių svetainių optimizavimas paieškos sistemose. Interneto svetainių arba SEO optimizavimas taikomas siekiant, jog tam tikras interneto adresas būtų tarp pirmųjų rezultatų „Google“ ar kitoje paieškos sistemoje. Šį legalų metodą sukčiai sėkmingai taiko „populiarindami“ fiktyvias svetaines – pavyzdžiui suvedus į paieškos laukelį raktinius žodžius „Taylor Swift“ (populiari pasaulyje JAV atlikėja), tarp penkių pirmų rezultatų yra du vedantys į abejotinos kilmės svetaines.
Saugumo ekspertų teigimu, kitais metais išaugs sąmoningumas saugumo srityje – vartotojai daugiau dėmesio skirs apsaugai nuo galimų kibernetinių grėsmių. Šiais metais įmonės „PricewaterhouseCoopers“ atlikta pasaulinė įmonių apklausa atskleidė, jog 2 iš 5 respondentų niekada nėra gavę instrukcijų ar mokymų apie kibernetinius pavojus. 40 proc. respondentų neturi arba nežino turintys priemones, galinčias užkirsti kelią ir nustatyti kibernetinių sukčių atakas.
ESET saugumo ataskaitų duomenimis, šiais metais pasaulyje dėl saugumo pažeidimų buvo paviešinta 77 mln. vienokio ar kitokio pobūdžio asmeninių duomenų. 2010 m. vien JAV asmeniniai duomenys buvo pasisavinti iš daugiau kai 8 mln. žmonių – šių vagysčių nuostoliai siekė 37 mlrd. JAV dolerių.
NEatskleisk savo asmeninių duomenų, slaptažodžių ir prisijungimų – informacija, kuri daugiau mažiau per visą internetinės prekybos istoriją Lietuvoje vartotojams įkalta į galvą. Ne naujiena ir tai, kad įvairaus plauko sukčiams jau nebereikia ant sidabrinės lėkštelės padėti visų duomenų. Jie randa daugybę būdų ir landų interneto svetainėse, kaip sužinoti, pavogti ir pasinaudoti jūsų asmenine informacija.
Pasaulio internautai lapkričio 17 d. mini „Facebook“ nedraugų atsikratymo dieną. Jos metu „Facebook“ naudotojai kviečiami peržiūrėti savo virtualių draugų sąrašus ir iš jų pašalinti žmones, kurie yra mažiau artimi ar net visiškai nepažįstami. Tuo tarpu saugumo ekspertai įspėja, kad pašaliniams matoma ar lengvai pasiekiama asmeninė informacija socialinėse bendruomenėse gali sukelti nemažai problemų.
Šią savaitę „Google“ pranešė, kad netyčia rinko slaptažodžius, el. paštą ir kitą asmeninę atsitiktinių belaidžio interneto vartotojų informaciją, dirbdami su „Street View“ funkcija. „Google“ dar prieš keletą mėnesių pripažino rinkę informaciją, tačiau anksčiau galvojo, jog tai tėra smulkios duomenų pabiros.
Vasario 21-23 d. didžiausios Baltijos šalyse interneto konferencijos „Login 2011“ organizatorių užsakymu socialinių ir rinkos tyrimų internetu kompanijos „Macroscope“ atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis interneto vartotojų sutiktų mokėti už juos dominančius skaitmeninius produktus. 69 proc. tyrimo dalyvių iš pradžių ieškotų visų įmanomų būdų dominančią prekę gauti nemokamai.
Visi sutinka su teiginiais, kad jogos pratimai atpalaiduoja ir treniruoja kūną. Tačiau ar žinote, kad joga gali gydyti?