Search Results for: "amerikos vėliava"
Spalio pradžioje sostinės kino teatrai Pasaka ir Skalvija priklausys vaikams ir jaunimui. Jaunoji karta nuo 6 iki16 metų spalio 1 – 7 dienomis po pamokų trauks į tarptautinį filmų festivalį. Specialiai jiems skirtais renginiais ne itin lepinamas jaunimas šio festivalio metu patenkins savo poreikį spręsti jiems aktualius klausimus ir gauti pramogą vienu metu.
Bus parodyta 40 filmų iš Suomijos, Švedijos, Olandijos, Italijos, Rusijos, Gruzijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Lenkijos ir Indijos, kurie yra pelnę pripažinimą ir ne vieną apdovanojimą įvairiuose tarptautiniuose vaikų ir jaunimo filmų festivaliuose. Filmų programa sudaryta iš keturių dalių: Pasaulio pasakų, Lietuviškų filmų, Panoramos (2006 – 2009 m. Europoje pripažinti ir įvairius apdovanojimus laimėję filmai) ir Konkursinės programos (naujausi 2008-2010 m. jaunimo filmai).
Koks didžiausias vaiko iššūkis?
Festivalio šūkis „Drąsa būti savimi“ sufleruoja, kad filmai kalbės apie pačią aktualiausią jaunuolių problematiką – savo tapatybės ieškojimą, draugystę, brendimą, šiuolaikines pagundas ir pavojus bei meilę. Beveik visas festivaliui atrinktas juostas jungia mintis, jog didžiausias jauno žmogaus turtas bei iššūkis – buvimas savimi, t.y. susitaikymas su savo kitoniškumu, priėmimas savęs tokio, koks esi, stiprus gyvenimo skonis nebijant išsiskirti. Savaitė, praleista kino teatre festivalio metu, suteiks galimybę „sutikti” daug įdomių ir neeilinių asmenybių, pamatyti atpažįstamų bei į viduje kirbančius klausimus atsakančių istorijų. Po filmų su žiūrovais vyks atviros diskusijos, aptarimai ir pokalbiai.
‘Nuoširdžiai manau, kad kino kultūra jaunam žmogui yra bene pati lengviausiai suprantama ir priimama meno bei edukacinė priemonė. Ji kalba tiesiai, skatina, įkvepia bei provokuoja. Kinas visame pasaulyje laikomas galingu įrankiu, kuris ypatingai veikia jaunimo pažiūras, vertybes ir idealus. Vaikai didžiąjame ekrane pamato savo gyvenimo atspindžius, kuriuos kaip geba, taip apmąsto ir įvertina,‘ – kalba festivalio idėjos autorė Lina Užkuraitytė.
Konkusinėje programoje – ir lietuviška aštri naujovė jaunimui
Geriausias ekrano istorijas iš konkursinės programos rinks speciali vaikų ir tėvelių žiuri. Penkiolika vaikų į komisiją pateks taip pat konkurso būdu, sugebėję išsamiai ir kūrybiškai pristatyti savo mėgstamiausią filmo herojų. Komisijose kartu su vaikais dirbs aktorė Aldona Vilutytė , kino ir teatro aktorius Marius Jampolskis ir grupės „G&G sindikatas“ narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Geriausių vaikų draugų – tėvų komisiją sudarys organizacijos “Gelbėkit vaikus” vadovė Rasa Dičpetrienė ir aktyvios mamos Greta Jansonaitė bei Liepa Rimkevičienė, auginančios po du sūnus. Visa ši garbinga ir šauni kompanija ieškos savo geriausių tarp 14 konkursinės programos filmų “Krokodilai” (Vokietija), “Indėnas” (Olandija), “Stebuklingas medis” (Lenkija), “Eleonoros paslaptis” (Prancūzija / Italija), Miestrų knyga” (Rusija), “Kitas krantas” (Gruzija / Kazakstanas), “Aš esu Kalamas” (Indija), “Brangus dienorašti” (JAV), “Uždraustas vaisius” (Suomija / Švedija), “Svajonės” (Švedija), “Sebė” (Švedija), “Dienoraščiai” (Italija), “Khamsa” (Prancūzija) ir “Anarchija Žirmūnuose”(Lietuva).
Festivalio idėjos autorė L.Užkuraitytė žada: “Konkursinė programa šiais metais itin stipri, ypatingai džiugu, jog programoje turime ir naujausią lietuvišką filmą „Anarchija Žirmūnuose“, kuris buvo apdovanotas MEDIA New Talent prizu tarptautiniame Kanų kino festivalyje už scenarijų. Tiek jame, tiek kituose konkursinės programos filmuose vyrauja aštri tematika, bręstančio jauno žmogaus aktualijos ir pasaulinės jaunimo tendencijos. Taip jau yra, jog filmai kartais nuramina o kartais atveria kelią naujai patirčiai ir iškelia daug klausimų…Tikiu, kad kino išprovokuoti išgyvenimai veda link pozityvių atradimų. Atrandi sprendimą, draugą, atrandi save, tėvus. Galų gale atrandi, kad viskas priklauso nuo tavęs paties, tik reikia drįsti būti savimi”.
Lietuviškų filmų programoje – nepažintas sovietmetis ir slėpynės
Džiugu, kad nei vienas filmų festivalis nebepraeina be nacionalinio kino. Dar džiugiau, jog ir jaunimui yra ką parodyti iš lietuviško filmo klodų. Šiame festivalyje lietuviškų filmų paletė bus sudaryta iš dviejų dalių – programų „ Trys kapeikos“ ir „Slėpynės su savimi”.
Pirmąją 76 minučių programą pristatys trys filmai, kurie juokins šukuosenomis, linksmins neįprastomis bendravimo formomis, tapetais ir herojų rūbais. Tie patys filmai supažindins, papasakos, nukels į rimtą laikotarpį, kuriame gyveno seneliai. „Balkonas“ ir „VLD-N11“ – gimę iš tikrų istorijų alsuos išgyvenimų autentiškumu, o „Jau puiku tik dar šiek tiek“ gerokai daugiau nei „šiek tiek“ iliustruos sausoką istorijos pamoką apie sovietmetį. Trijų jaunų režisierių kritiškai ir jumoro jausmu papasakotos istorijos kalbės ne šiuolaikine kalba, todėl jas pamatyti bus vertinga ir įdomu.
Antroji 71 minučių programa skatins atrasti tai, kas paslėpta. Kartais paslėpta praeitis („Lernavan“), kartais – tiesa („Aš tave žinau“), baisiausia – kai nuo savęs esi pasislėpęs pats („Nerutina“). Visos programos juostos šaukte šauks – neprarask savęs! Juk nieko neturi, išskyrus save. O visa tai, kas aplink – miesto mikrorajonas, balti kalnai, darbo stalas, šūsnys popierių, draugai, kasdienybė ir veiklos – tai labirintai, kuriuose nepasiklysi, jei liksi laisvas ir tvirtai už rankos laikysi save. Puikiai įvertinti bei apdovanoti Lietuvoje ir užsienyje filmai kalbės pačia aktualiausia jaunimui tema – apie tai, kaip neverta žaisti slėpynių su savimi.
Kaip gi be animacijos?
Palikę jaunimą vaikščioti savianalizės briaunomis persikelkime į programą patiems mažiausiems – festivalis pristato Gruzijos ir Lenkijos animacinių trumpametražių filmukų programą „Pasaulio pasakos“. Gruzijos animacijos kūrėjai pasitelkdami primityviausias vaizdavimo priemones – popierių ir pieštukus – iliustruoja įvairių pasaulio tautų senąsias sakmes apie pasaulio sukūrimą.
Kiekvienas filmukas per penkias minutes papasakos, iš kur, anot britų sakmių, atsirado pelėdos; kodėl, kaip byloja brazilų pasakos, vėžlio kiautas suskilęs; kaip atsirado vandens lelija – tai žino Šiaurės Amerikos indėnai; kodėl kiškio ausys ilgos; o animuotos kinų ir serbų tautų sakmės, paaiškins, kodėl saulė teka gaidžiui giedant ir kodėl mėnulis nedėvi drabužių. Animacinės lenkų pasakos „Ožka melagė“, „Siuzana ir Vandenis“ bei „Auksinė obelis“ rodys pasaulį, kuriame kalba žvėrys, vyksta stebuklai, tačiau svarbiausi jame lieka žmonės, kurių sprendimai ir poelgiai nulems, kas laimės – gėris ar blogis.
Madeleine Olbrait (Albright) – buvusi Jungtinių Valstijų ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) ir buvusi prezidento Bilo Klintono (Bill Clinton) administracijos valstybės sekretorė išgarsėjo savo užkoduotomis segėmis.
Šią vasarą į Vilnių ir Kauną atvyksta pasaulinės klasės, viena žymiausių Lotynų Amerikos grupė „Chico Trujillo“ iš Čilės. Šios grupės kūriniai skamba kone kiekviename linksmame susibūrime, didžiausiose arenose ir tūkstantinėse salėse. „Chico Trujillo“ yra praminti scenos chuliganais, kadangi žaismingai ir dažnai su humoru jungia klasikinę cumbia, bolero, regio, Lotynų Amerikos, balkanų muziką ir šis ypatingai žavus kokteilis patinka visų kartų klausytojams.
Amerikos trash metal dievai „Testament“, per daugiau nei 30 metų veiklos išgyvenę nesibaigiantį bastymąsį po pasaulį roko žvaigždžių autobusais, draugų išsiskyrimus, mirtinas ligas ir kitokį velnią, birželio 29 dieną koncertuos Vilniuje! Legendinę grupę į Lietuvą atsiveža festivalio „Roko naktys“ organizatoriai.
Naujausios NASA zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) palydovinės nuotraukos liudija, jog praėjus jau 40 ir daugiau metų po misijų „Apollo“, Mėnulio paviršiuje tebestūkso 5 iš 6 ten paliktų JAV vėliavų. LRO Mėnulyje nerado pirmųjų Mėnulyje pabuvojusių žmonių iš „Apollo 11” misijos paliktos vėliavos.
Itališka pica yra vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį milijonai žmonių įvardija kaip savo mėgstamiausią. Kiek žinome apie šio patiekalo istoriją, pateikimą ar poveikį organizmui? Vilniuje įsikūrusio Viduržemio jūros regiono virtuvės restorano „Vapiano“ virtuvės vadovas Tomas Pipiras paruošė įdomiausių faktų dešimtuką apie Italijos virtuvės pasididžiavimą – picą.
1. Žodis „pica“ pirmą kartą paminėtas lotyniškuose tekstuose apie Italijos miestą Gaetą 997 m. po Kr. Istorija byloja, kad miesto gyventojai turėjo tradiciją kiekvieną Kalėdų dieną bei Velykų sekmadienį miesto vyskupui duoti po „dvylika picų“.
2. XVI a. pica imta vadinti plona neapolietiška duona. Šis neturtingųjų maistas iš pradžių nebuvo vertinamas kaip kulinarijos dalis. Artėjant XVII a. pica buvo imta dengti raudonu padažu, kuris vėliau pakeistas aliejumi, pomidorais ar žuvimi. Pomidorams iš Amerikos atkeliavus į Europą, daugybė italų juos painiojo su panašiomis, tačiau nuodingomis daržovėmis. Dėl to ilgai vengta šį produktą naudoti picos gamyboje. Visgi XVIII a. pab. pomidorai ilgam tapo privalomu picos pagardu. Būtent tuomet pica išpopuliarėjo, kartu išgarsindama ir Neapolį, traukiantį kulinarinių nuotykių ieškančius turistus.
3. Neapolio picos pavadinimą jai suteikė žymusis prancūzų rašytojas Alexandre Dumas. Jis aprašė patiekalą kaip pagrindinį neturtingų Neapolio gyventojų maistą. Rašytojo kūrinyje minima pica yra pagardinta aliejumi, taukais, sūriu, pomidorais ir ančiuviais.
4. Iki šių dienų neapoliečiai labai vertina savo tradicinį patiekalą. Kelios žymiausios Neapolio picerijos jau daugelį metų kepa vos dviejų rūšių originalias picas. Tai – jūros gėrybių Marinara bei žymioji Margarita. Šios „grynos“ picos italų yra itin mėgstamos.
5. 1889 m. birželį karalienės garbei neapolietis virtuvės šefas Raffaele Esposito sukūrė picą Margaritą, kurios gamyboje naudojami produktai – pomidorai, mocarelos sūris bei bazilikas – simbolizavo Italijos vėliavą. R. Esposito buvo pirmasis picos ruošime panaudojęs sūrį.
6. Autentiška neapolietiška pica (pizza napoletana) yra tradiciškai gaminama naudojant tik pomidorus bei sūrį. Pizza napoletana išskirtinės sudėtinės dalys – San Marzano pomidorai, auginami vulkaninės kilmės dirvožemyje, Vezuvijaus ugnikalnio apylinkėse, bei sūris mozzarella di bufala Campana, kuris gaminamas iš Kampanijos regiono pelkynuose auginamų bizonių pieno.
7. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia picų yra suvalgomą šeštadienio naktimis. Be to, skaičiai sako, jog sausį, bent jau Jungtinėse Amerikos Valstijose, picų yra suvalgoma daugiausiai.
8. Populiariausios picos sudėtinės dalys yra itin įvairios bei patrauklios kiekvieno skoniui. Jų galite rasti ir „Vapiano“ gaminamose itališkose picose. Tai – pomidorų padažas, mocarela, tunas, svogūnai, gražgarstės, parmezanas, paprikos, svogūnai, Parmos kumpis, alyvuogės, šviežios žolelės, grybai, artišokai. „Vapiano” virtuvės vadovas pataria vengti bet kokių papildomų padažų skanaujant picą. Gaminant tikrą itališką picą visuomet naudojami tik kokybiški, švieži produktai, kurių maistinės ir skoninės savybės sukuria itin turtingo skonio derinius, taigi toks patiekalas nereikalauja papildomų pagardų. „Tikrosios picos pagrindą sudaro mocarela r tikrų pomidorų padažas“, – pabrėžia T. Pipiras.
9. Sveikuolius gali gąsdinti neretai gausi picos sudėtis, tačiau įvairūs mokslininkų tyrimai pateikia įdomių rezultatų. Teigiama, jog vėžiu sergantys žmonės, kas savaitę suvalgydavę bent gabalėlį picos, turėjo daugiau galimybių išvengti ligos vystymosi. Medikai teigia, jog taip atsitiko dėl pomidoruose randamos medžiagos – likopeno – antioksidacinių savybių, teigiamai veikiančių organizmą. Vis dėlto svarbu, ar renkatės tikrą itališką, ar bet kur pasaulyje netradiciniais metodais ruošiamą patiekalą – daugybė šalių per ilgą laiką pakeitė picos gamybos ypatumus. Pavyzdžiui, gausiai naudojamas riebus sūris ar mėsa tradicinei itališkai picai nebūdingi. Taip prarandamos svarbiausios picos savybės bei nauda sveikatai.
10. Visgi jei įprastos picos sudėtinės dalys Jums atrodo nepakankamai viliojančios, galite išmėginti picą, pagardintą saulėje džiovintų pomidorų padažu, škotišku vytintu kumpiu, maistinio aukso medalionais su elniena, konjake marinuotais omarais bei šampane mirkytais ikrais. Ši brangiausia pasaulyje pica buvo pagaminta labdaros tikslais, jos vertė siekė apie 2000 svarų sterlingų.
The Rap Invasion@Loftas: nuo Limp Bizkit įvertintų hiphopo talentų DOPE D.O.D iš Olandijos iki visiems gerai pažįstamų Svaro ir DJ Mamania
Su tokiomis pasaulyje gerai žinomomis grupėmis kaip Wu Tang Clan bei Limp Bizkit scena dalinęsi ir pasaulyje sparčiai kylantys hiphopo talentai DOPE D.O.D. atvyksta į Vilnių. Jau rugsėjo 24 dieną menų fabrike „Loftas” jie pristatys savo debiutinį albumą „Branded”. Kartu su DOPE D.O.D. nepakartojamą repo vakarėlį užkurs Svaras ir DJ Mamania su naujuoju projektu Gatvės Lyga Soundsystem, latvių beatbox atlikėjai PeR bei jaunieji reperiai O2.
Dope D.O.D. – repo trio tiesiai iš pragaro. Grupė, kurią sudaro Dopey Rotten, Skits Vicious ir Jay Reaper, iš kitų išsiskiria futuristiškais ritmais, skirtingais repo stiliais ir revoliucionieriškais vaizdo klipais. Įkvėpti devintojo dešimtmečio Amerikos hip-hop, veikiami europietiškų dubstep bei drum’n’bass stilių ir aštrių tekstų nebijantys DOPE D.O.D. perkelia repo muziką į kitą evoliucijos lygmenį. Šiurkštus ir ekscentriškas naujasis grupės vaizdo klipas „What Happened“ vos per pora savaičių sulaukė daugiau nei pusantro milijono peržiūrų.
Apie save Dope D.O.D. sako: „Mes esam virusas tavo kraujyje, mirtina piliulė, kurią nurijai, trauma tavo pasąmonėje, košmaras, kuris nuolatos sugrįžta, blogis, apie kurį tu nešneki, meilė, kurios niekada nepatyrei, kelionė, į kurią niekad neišvykai, spalva, kuri tave akina, atsakymas, kurio niekada negavai… Mes esame Dope D.O.D.“
Iškarto po reperių iš Olandijos „Lofto“ scenoje išvysime G&G Sindikato narius Svarą ir DJ Mamanią – šiame repo vakarėlyje jie pasirodys su neseniai gimusiu projektu Gatvės Lyga Soundsystem. Kaip sako patys atlikėjai: „tai dar augantis ir charakterį įgaunantis embrionas, esantis dalimi judėjimo, kuris po savo vėliava jau turi radijo laidą, įrašų studiją bei nepriklausomos hip-hop muzikos leidybos kompaniją.“. Vienas MC (Svaras) ir vienas DJ (Mamania) atskleidžia G&G Sindikato bei savo solo kūrybą visiškai kitokiu skambesiu nei klausytojai buvo įpratę girdėti – keičiant vienų muzikos takelių turinį kitais, miksuojant muzikinius stilius ir suteikiant visiškai naują prasmę bei nuotaiką žodžiams, kartais stipriems kaip sunkioji artilerija, o kartais – taikomiems tiesiai į širdį. „Vairuojam muziką, ne bet kokią vairuojam, paimdami visus kas pakeliui „balsuoja“!“ – sako Gatvės Lyga Soundsystem nariai.
Tarptautines repo pajėgas „Lofte“ papildys kolegos iš Latvijos – beatbox atlikėjai PeR bei daug žadantys jaunieji Lietuvos hiphop muzikos talentai – grupė O2.
Geriausias metų repo vakarėlis – jau rugsėjo 24 dieną, menų fabrike „Loftas“.
DOPE D.O.D. vaizdo klipas „What Happened“:
http://www.youtube.com/watch?v=Z-zL_paDVTc
Šilutės – 2011 Lietuvos kultūros sostinės – 500 metų jubiliejaus iškilmių svečių laukia intriguojančios atrakcijos – simfoninis rokas, lazerių šou ant bažnyčios, penkių šalies orkestrų maršas, gatvės spektakliai, olimpiečių pėdų alėja, vandens gladiatorių kovos…
Jaunimo gatvėje – mini dainų šventė, kurios metu populiariausias chorines dainas atliks per 300 moksleivių, o į dangų pakils 500 balandžių.
Kraštiečių ambasadoje – F.Bajoraičio bibliotekoje organizuojamas legendinis žaidimas „TAIP ir NE”, kuriame su šilutiškiais varžysis pats Arūnas Valinskas.
Į baigiamąjį koncertą Šilutės uoste dainininkai Kuršių mariomis atplauks greitaeigiais kateriais – tiesiai iš Nidos sezono atidarymo festivalio.
Jubiliejaus išvakarėse – simfoninis rokas
Jubiliejaus programa prasideda jau penktadienį. Jaunimas varžysis su profesoriais, daktarais, verslininkais ir menininkais žaidime „TAIP ir NE”. Garsiojo TV žaidimo idėjos autorius A.Valinskas šį kartą bus kitoje barikadų pusėje – ne ves žaidimą, o jame dalyvaus.
Jubiliejaus šventės išvakarėse, gegužės 27 dienos vakare, prie Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas prof. Donato Katkaus, gros klasikinius kūrinius, dainuos Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Liudas Mikalauskas. Klasiką pakeis veržlus simfonins rokas – orkestras atliks legendinių roko grupių, tokių kaip „Nirvana”, „Coldplay” ir kt. kūrinius. Ant bažnyčios švies lazerių projekcija.
Šventinio penktadienio vakaro baigiamasis akcentas – Šilutės meno mokyklos mokinių pagaminta didžiulė vėliava bus nuleista iš bažnyčios bokšto.
Penkių miestų orkestrai gros vienu ritmu
Jubiliejinę dieną – šeštadienį – šilutiškiai renginių gausa neabejotinai nušluostys nosį visiems aplinkiniams miestams.
Didinga orkestrų eisena centrine Lietuvininkų gatve prasidės šventės pramogos. Net 5 Lietuvos miestų orkestrai kartu gros „Pamario maršą”. Jį specialiai Šilutės jubiliejui sukūrė kraštietis, kompozitorius, aranžuotojas Kazys Daugėla.
Lietuvos žemės ūkio ministerija remia penkių Lietuvos etnografinių regionų tautinio paveldo produktų kūrėjų sueigą „Turgus kitaip”. Senojoje Turgaus aikštėje bus pristatomi regionai, vyks muzikinė programa. Uždarymo metu teatralizuotai duona iš visų regionų kiemelių bus sunešta į Mažosios Lietuvos kiemą.
Šventės metu Šilutės bendruomenei bus iškilmingai įteiktas Europos garbės ženklas.
500 balandžių – Šilutei ir pasauliui
Jaunimas kviečiamas į Tilžės gatvę, kurioje visą dieną veiks improvizuotas Jaunimo miestas. Įėjimas į gatvę – specialūs vartai – Triumfo arka. Ant jos kiekvienas norintis galės palikti savo ženklą ar žinutę Šilutei.
Jaunimo gatvės režisierius Marius Tumsys pasakoja, jog jaunimo lauks gydymas įvairių žanrų muzika, DJ setai – Muzikos vaistinėje. Teatro kavinėje šurmuliuos gatvės cirko artistai, pantomimos grupė, gyvos skulptūros, vyks gatvės teatro vaidinimai, aktoriai vaikščios ant kojūkų.
Jeigu pavyks rasti pakankamai vandens, turėtų atsirasti didžiulis baseinas, kuriame vandens mėgėjai taškysis tarp purslų ir kvies pasitikti vasarą.
Po Jaunimo miestą turėtų riedėti didžiuliai, 3 metrų skersmens, peršviečiami burbulai su šokėjais viduje. Nuo klasikinių šokių iki Lotynų Amerikos ar breiko bus mokoma šokti Šokių mokykloje. Meditacija net tokioje triukšmingoje aplinkoje, joga, ekologijos atrakcijos lauks Sielos skalbykloje.
16 val. akcentas – įspūdinga chorų šventė, prilygstanti mažajai Dainų šventei. Per 300 Šilutės moksleivių atliks 10 populiariausių chorinių dainų. Renginio metu į dangų bus paleisti 500 balandžių – palinkėjimas pasauliui ir Šilutės ateities kartoms.
Olimpiečių pėdų skveras ir vandens rungtys
Šilutės uoste atsiras Olimpiečių skveras, panašus į Nidoje esančią įžymių žmonių rankų alėją. Uostas – vandens vartai į pasaulį, o olimpiečiai paliko savo pėdsakus Šilutės krašte.
Olimpiečių medalininkų pagerbimo ceremonijoje, kuri šeštadienio popietę vyks uoste, bus iškilmingai paimti pėdų atspaudai. Pėdas iš bronzos vėliau pagamins žinomas skulptorius, šių metų Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Algirdas Bosas.
Per respublikinį žuvienės virimo čempionatą skveras bus atidarytas.
Kelionių agentūra įsteigė tris prizus – keliones į Prahą – sportinių vandens rungčių nugalėtojams. Šilutiškiai jau yra pamėgę vandens gladiatorių kovas. Šiemet dar vyks vandens krepšinis – į baidares įsėdęs žaidėjas į plūduriuojantį kubilą turės įmesti kamuolį.
Vakarinis koncertas sujungs du miestus
Pirmą kartą Šilutės miesto švenčių istorijoje baigiamieji koncertai vyks dviejose vietose – Jaunimo gatvėje ir uoste.
Tilžės g. jaunimui koncertuos „Saulės kliošas”, „Biplan”, atlikėjas Donatas Montvydas, DJ ir muzikantų komanda „Sound’s Engineers” su vokaliste Natali.
Neįprastoje erdvėje – Šilutės uoste – vyksiantis renginys interaktyviai sujungs du miestus, švenčiančius skirtingose marių pusėse – 50-metį švečiančią Neringą ir 500-metį mininčią Šilutę.
Iš Nidos festivalio greitaeigiais kateriais į Šilutės uostą atplauks „El Fuego”, Egidijus Sipavičius, Ovidijus Vyšniauskas, TV3 projekto „Dangus” viena perspektyviausių dainininkių Eglė, grupė „Patruliai”, Merūnas, Egidijus Jovaiša, Inga Valinskienė, Simona… Paliktas daugtaškis, nes derybos su kitais atlikėjais dar vyksta.
Vidurnaktį visų laukia įspūdingas fejerverkas.
Ketvirtadienį iš ekspedicijos „Antarktida 2011“ sugrįžo Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) nariai. Ekspedicijos tikslai sėkmingai pasiekti: baltajame kontinente surengtos kalnų slidinėjimo varžybos, iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės diena. Taip pat pasiektas rekordas – didžiausias lietuvių skaičius vienu metu išsilaipinęs Antarktidoje.
Amerikiečių lingvistas, Masačiusetso Technologijos instituto profesorius emeritas Noamas Chomsky (g. 1928 m.) nuo pat XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio laikomas bene pačiu nuosekliausiu ir griežčiausiu JAV užsienio politikos kritiku. Aktyvią veiklą pradėjęs per Vietnamo karą, N. Chomsky šiandien tapo garsiu politiniu Amerikos disidentu ir kairiuoju intelektualu, be kurio įžvalgų neįsivaizduojama jokia rimtesnė globalaus pasaulio politikos analizė.