Search Results for: "altorius"
Norintiems praleisti turiningą savaitgalį, pasimėgaujant gamta ir kultūrine bei edukacine programa, rekomenduojamos 5 vietos, kuriose veiklos užteks aktyviems keliautojams, taip pat ir šeimoms su vaikais.
Spalio vidurys Vilniuje bus karštas – savaitę sostinę kaitins Lotynų Amerikos dienos. Spalio 17–24 d. jau aštuntus metus organizuojamame Lotynų Amerikos kultūros festivalyje bus peno sielai ir kūnui – filmų, parodų, paskaitų, literatūros, šokių, nacionalinių patiekalų ir gėrimų degustacijų.
Valpurgijos naktį, 1966 – ųjų balandžio 30 – ąją, amerikietis Antonas Szandoras LaVey įkūrė Šėtono bažnyčią ir paskelbė apie Šėtono eros atėjimą. Minėti tokio keisto gimtadienio nekviečiame, tačiau susipažinti su viena keisčiausių ir kontraversiškiausių organizacijų pasaulyje yra įdomu.
Pradedama restauruoti medinė Stelmužės Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia – valstybės saugomas liaudies meno paminklas.
Šiame kultūros paveldo objekte ne tik vyksta sakralinės apeigos, bet ir įsikūręs Bažnytinio meno muziejus, tačiau dėl avarinės pastato būklės jis pastaruoju metu buvo uždarytas.
Stelmužės bažnyčią valdančios Zarasų rajono savivaldybės pastangomis iš Kaimo plėtros programos restauravimui buvo gauta 690 tūkst. litų, Kultūros paveldo departamentas skyrė dar 150 tūkst. litų.
Stelmužės bažnyčios laukia dideli darbai – nuo pamatų restauravimo iki kiauro stogo pakeitimo. Teks nulupti sienų apkalas, kad būtų galima nustatyti, kiek laikas ir gamta pažeidė rąstus. Vėliau bus imtasi interjero tvarkybos.
„Medinis paveldas yra didelė Lietuvos vertybė, tačiau jis yra ir pats trapiausias. Todėl kiekvienas ateičiai išgelbėtas statinys džiugina, juo labiau toks autentiškas ir jaukus kaip ši bažnyčia”, – sako kultūros paveldo direktorė Diana Varnaitė.
Seniausio Lietuvos ąžuolo kaimynystėje stovinti „medinukė” bažnyčia turi savo legendą: dvarininkai ją pastatę tuomet, kai iš Stelmužės dvaro pabėgti mėginęs baudžiauninkas paaiškinęs, jog sprunkantis jis dėl to, kad Stelmužėje nėra bažnyčios, kur jis galėtų atgailauti už savo nuodėmes. Iš tiesų žinoma, kad klasicistinio stiliaus bažnyčia iškilo 1650 m. vokiečių bajorų Folkerzambų iniciatyva, o pastatė ją vien tik kirvį ir kaltą naudoję baudžiauninkai. Vinys panaudotos tik duryse. 1713 m. bažnyčia buvo rekonstruota. Tačiau ir tada joje dirbę latvių meistrai sienojus tašė tik kirviais, nenaudodami metalinių vinių ar pjūklų. Vidaus interjeras buvo įrengtas po 1713-ųjų Folkerzambų lėšomis.
Stelmužės bažnyčios vidus dekoruotas medžio raižiniais, čia yra daug vertingų barokiškų puošmenų – bareljefų, skulptūrų, ornamentikos. Grožiu išsiskiria altorius su Nukryžiuotoju ir baroko stiliaus sakykla. Menotyrininkė Marija Matušakaitė pažymi, jog jų autorius nežinomas. Aišku tik, kad tokio tipo sakyklos plito XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje Rytų Prūsijoje, analogiškos medžio drožybos randama Latvijos ir Lenkijos bei evangelikų liuteronų bažnyčiose Rytų Prūsijoje.
Stelmužės bažnyčios šventoriuje stovi XVII a. medinė varpinė, kuri XIX a. pabaigoje buvo rekonstruota. Varpai išlieti 1613 metais. Rytiniame šventoriaus pakraštyje išlikę Pirmojo pasaulinio karo aukų kapai. Įdomus faktas, kad XIX a. viduryje Stelmužėje kunigavo žinomas pedagogas, rašytojas Juozapas Silvestras Dovydaitis, čia įsteigęs mokyklą ir pats mokęs stelmužiškių vaikus skaityti ir rašyti.
Šį penktadienį, 19 val. Filharmonijos salėje iškilmingas simfoninės muzikos koncertas vainikuos jubiliejinio 20-ojo aktualios muzikos festivalio „Gaida“ programą. Centrinę koncerto vietą užims vieno ryškiausių ir savičiausių lietuvių kompozitorių Algirdo Martinaičio kūriniai. Vakaro žvaigždė – garsi prancūzų violončelininkė Sonia Wieder-Atherton.
Spalio 16 d. Lietuvos paštas į apyvartą išleidžia naują pašto ženklų seriją „Lietuvos bažnyčios”, kurią sudaro pašto ženklai „Kaišiadorių katedra” ir „Telšių katedra”. Kartu su dailininko Evaldo Mikalauskio sukurtais pašto ženklais išleidžiami pirmosios dienos vokai bei suvenyrinis lapas.
Tą pačią dieną Kaišiadorių pašte ir Telšių centriniame pašte proginiais pirmosios dienos datos spaudais bus antspauduojama pašto korespondencija, apmokama pašto ženklais. Kiekvieno pašto ženklo nominalinė vertė – 1,35 Lt, tiražas – po 150 tūkst. Pašto ženklai atspausdinti lapuose po 50 (5 x 10) ženklų „Österreichische Staatsdruckerei GmbH” spaustuvėje Austrijoje, Vienoje.
1906 m. buvo patvirtintas Kaišiadorių mūrinės bažnyčios statybos projektas, pašventinti jos pamatai. Tačiau šio, kaip ir antrojo – gelžbetoninės bažnyčios, projekto buvo atsisakyta. 1914 m. inžinierius Vaclovas Michnevičius parengė trečiąjį mūrinės bažnyčios projektą. Dabartinė neogotikinio stiliaus bažnyčia baigta statyti 1932 m., dar po poros metų pabaigti statyti ir kurijos namai. 1936 m. gegužės 10 d. Kaišiadorių bažnyčia tapo katedra, kai ją iškilmingai konsekravo pirmasis Kaišiadorių vyskupas Juozapas Kukta, suteikdamas Kristaus Atsimainymo titulą. Šia proga popiežius Pijus XI atsiuntė dovaną – monstranciją, kuri iki šiol naudojama katedroje.
Mūrinė vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus Telšių bažnyčia buvo pradėta statyti 1761 metais, konsekruota 1794-aisiais. Įkūrus Telšių vyskupiją, bažnyčia 1926 m. tapo katedra. Telšių šv. Antano Paduviečio katedroje yra septyni altoriai, du iš jų – didieji. Antrajame aukšte esantis didysis altorius – vienintelis Lietuvoje dviaukštis. Jis skirtas šv. Antanui Paduviečiui, kurio paveikslas tikinčiųjų laikomas stebuklingu. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.