Search Results for: "alkoholizmas"
Alkoholizmas – mūsų amžiaus rykštė, tačiau pasirodo, kad pomėgis svaigintis alkoholiniais gėrimais būdingas ne tik žmonėms. Tuo gali būti sunku patikėti, tačiau girtuoklių pasitaiko netgi tarp floros ir faunos atstovų. Žinoma, girtas šuo – ne toks jau ir retas reiškinys, tačiau ar esate girdėję apie tokius atvejus?
Jaunos mūsų šalies režisierės Jūratės Samulionytės filmas „Nerutina“ 2008 m. „Sidabrinėse gervėse“ buvo pripažintas geriausiu trumpametražiu filmu. Po dvejų metų dokumentinė juosta „Šanxai Banzai“ tapo geriausia „Scanoramos” konkursinėje programoje ,,Naujasis Baltijos kinas”. Dar po metų, 2011-aisiais, pasirodė taip pat trumpo metro filmas „Laikinai“, apkeliavęs daugybę įvairių šalių festivalių ir teigiamai įvertintas kritikų.
Smurtas šeimoje jau ne pirmus metus yra viena iš opiausių temų mūsų šalyje. Policijos departmento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2011 metais užregistruota 49890 iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tyrimai rodo, kad smurtą patiriančių moterų daugėja. Vieni teigia, jog tai – tobulėjančios pagalbos smurtą patiriančioms moterims padarinys ir aukos dažniau drįsta prisipažinti, jog kenčia, kitų nuomone – tai ne tik šeimos, o visos visuomenės problema, kuri tik didėja ir plečiasi. “Eurobarometro” apklausa rodo, kad net 48 proc. (beveik puse) Lietuvos gyventojų savo šeimose ar tarp draugų pažįsta bent po vieną žmogų, patyrusį bet kurios rūšies smurtą namuose.
Žmonės kartais… užsidega. Vieną akimirką žmogus atsipalaidavęs sėdi fotelyje, kitą – paskęsta, rodos, iš niekur staiga plykstelėjusiose liepsnose. Melsvi ugnies liežuviai veržiasi iš kūno lauk kaip iš suvirinimo aparato. Po pusvalandžio kūnas virsta krūvele pelenų. Paprastai nenukentėjusios lieka tik kojos – du groteskiškai kraupūs cilindrai, kyšantys iš rūkstančių palaikų krūvelės.
Balandžio 10 d. 19 val. Juozo Miltinio dramos teatras svečiuosis Vilniuje Keistuolių teatre. Panevėžiečiai pristatys daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio sulaukusį Rolando Augustino A. režisuotą spektaklį „Hanana, KELKIS IR EIK“, pagal Germano Grekovo pjesę „Hanana“.
Lietuvos nacionalinis kraujo centras nuolat ragina Lietuvos gyventojus duoti kraujo ligoniams. Tačiau ne visiems donorams durys į Nacionalinį kraujo centrą yra atviros. Homoseksualūs ir biseksualūs vyrai nelaukiami kraujo centro priimamajame.
Įdomūs tik vyrai
Diskriminacijos gyslą galima užčiuopti vos prisėdus pildyti kraujo donorų apklausos anketos. Joje vyrų klausiama, ar šie turėjo santykių su kitais vyrais. Atsakę teigiamai kraujo duoti negali.
Potencialių kraujo donorių moterų lytine orientacija nesidomima. Tik teiraujamasi, ar jų „lytinis partneris galėtų turėti santykių su kitais vyrais“.
Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas teigė, kad dėl klausimo apie homoseksualus ir kraujo donorystę Europoje diskutuojama jau keletą metų. „Kraujo donorai atrenkami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus, kurie parengti pagal ES direktyvas. Tokia situacija yra visoje Europoje“, – kalbėjo kraujo centro vadovas.
Rizikos grupė
Sveikatos ministerijos įsakyme dėl donorų sveikatos tikrinimo tvarkos absoliučių priešparodymų (kontraindikacijų) sąraše pirmoje vietoje įrašytas „donoro priklausymas padidintos rizikos grupei (homoseksualizmas, narkomanija, prostitucija, alkoholizmas)“.
Paklaustas, ar tokia anketa ir kraujo donorų atrankos sistema nėra diskriminuojanti, V.Kalibatas atsakė: „Tai nėra diskriminavimas. Mes norime, kad nebūtų rizikos užkrėsti recipientą. Duoti kraujo turi sveikoji visuomenės dalis, turinti minimalią riziką perduoti infekcijas. Turėtume patys savęs paklausti, kokio donoro kraujo norėtume“.
Pašnekovas aiškino, kad kraujo centro tikslas – visais būdais užtikrinti maksimalų kraujo tinkamumą recipientams. „Kol kas Europoje nėra tinkamų technologijų bet kokiam virusui aptikti. Virusas gali būti organizme, bet net atliekant jautriausius tyrimus jis gali būti nepastebėtas“, – kalbėjo V.Kalibatas.
Skundžiasi diskriminacija
Lietuvos gėjų lygos projektų vadovas Vladimiras Simonka pripažino, kad homoseksualių vyrų kraujo donorystė – ne kartą diskutuota tema homoseksualų bendruomenėje.
„Daug kas skundžiasi. Esu girdėjęs pasakojimų, kad vyrai perskaito klausimą apie seksualinę patirtį ir neprisipažįsta, nes nori duoti kraujo ir atlikti pilietinę pareigą“, – pasakojo lygos atstovas. Pasak pašnekovo, anketoje esantis klausimas apie vyrų lytinius santykius su vyrais yra visiškai netikslingas, nes priverčia homoseksualius ar biseksualius vyrus meluoti.
Nors Nacionalinio kraujo centro direktorius teigė, kad ES pozicija homoseksualų kraujo donorystės klausimu yra aiški, V.Simonka tikino, kad ES ir Europos Komisija yra nusiteikę prieš tokią diskriminuojančią donorystės praktiką.
Rugsėjo pradžioje Europos Komisija išplatino spaudos pranešimą, kuriame oficialiai teigiama, kad ES teisės aktai neįtvirtina leidimo drausti homoseksualiems vyrams būti kraujo donorais. Įstatymų aiškinime teigiama, kad homoseksualams neturėtų būti draudžiama duoti kraujo, nes „seksualinis elgesys“ ir „seksualinė orientacija“ nėra tas pats dalykas.
Europos Komisija paragino, kad ES šalys nediskriminuotų žmonių dėl jų seksualinės orientacijos. „Klausimas dabar kyla tik toks, ar Lietuva nori šią problemą išspręsti, ar ir toliau anketoje turėti fiktyvų klausimą, į kurį daug kas sąžiningai neatsako“, – kalbėjo Lietuvos gėjų lygos atstovas.
Vyksta tyrimas
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė komentuoti susidariusios situacijos nenorėjo. „Kaip tik šiuo metu atliekame tyrimą, kuris prasidėjo dėl į mus besikreipusio mažeikiečio. Šiuo metu išsiųsti paklausimai į atsakingas institucijas. Būtų nekorektiška preliminariai komentuoti, kol vyksta tyrimas“, – aiškino lygių galimybių kontrolierė.
Apie kraujo donorų anketą išgirdęs Žmogaus teisių instituto direktorius Henrikas Mickevičius teigė, kad „iš pirmo žvilgsnio matomas nelygus skirtingos seksualinės orientacijos žmonių traktavimas“.
„Tačiau tokia kraujo donorystės praktika gali būti ir nediskriminacinė. Jei žmonių diferenciavimas yra pateisinamas, pavyzdžiui, moksliniais tyrimais įrodyta, kad rizika iš homoseksualių vyrų gauti netinkamo kraujo yra didelė, tokie Nacionalinio kraujo centro veiksmai gali būti nediskriminaciniai“, – pasakojo teisininkas.
Paklaustas, ar ES direktyvos turi būti tiesiogiai įteisintos Bendrijos narės teisinėje sistemoje, pašnekovas teigė, kad direktyvos tiesioginio įsigaliojimo neturi, tačiau šalys neretai savo įstatymuose įteisina daug daugiau, nei yra reikalaujama direktyvoje.
Didžiojoje Britanijoje sparčiai didėja skaičius žmonių, kurie į ligoninę pakliūna dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ar su tuo susijusių ligų. Pirmą kartą tokių žmonių skaičius viršijo milijoną, skelbia Nacionalinis sveikatos apsaugos informacijos centras. Per pastaruosius dvejus metus tokių žmonių padaugėjo 12 proc.
Centro parengtoje ataskaitoje pateikiami duomenys apie kepenų ligas, psichikos sutrikimus, susijusius su alkoholio vartojimu, traumas ir nelaimingus atsitikimus. Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos ministerija ketina šių metų rudenį skelbti naują antialkoholinę strategiją.
Remiantis statistika, 2009–2010 metais į ligoninę dėl su alkoholio vartojimu susijusių problemų buvo paguldyta 1,057 mln. žmonių. 2008–2009 metais tokių žmonių buvo 945 500, o 2002–2003 metais – 510 800.
Verta paminėti, kad du trečdalius į ligoninę patekusių žmonių sudarė vyrai, ši dalis vis didėja ir, anot labdaros organizacijų, iki 2015 metų gali pasiekti pusantro milijono. Tokių ligonių gydymas valstybei per metus kainuoja 3,7 mlrd. svarų sterlingų.
Tačiau itin didelį ekspertų susirūpinimą skatina tai, kad alkoholizmas sparčiai plinta tarp jaunų moterų. Remiantis neseniai paskelbtais duomenimis, Anglijoje ir Velse maždaug 30 proc. moterų, jaunesnių nei 30 metų, kepenys yra padidėjusios, o tai vienas iš piktnaudžiavimo alkoholiu simptomų.
Esu jautri kitų nuomonei, labai sunkiai priimu kitų nuomonę apie save, mane kankina nuolatinis nerimas dėl mamos ir baimė dėl jos. Problema ta, kad mama geria ir jei niekas negali padėti. Manau, kad ji pirmiausia susirgo depresija, paskui pradėjo gerti, o dabar labai serga – nuolat skauda kojas, bet ji neina pas gydytojus. Vasarą, kai jai buvo jau visai blogai, sugebėjau mamą pristatyt į ligoninę, gydytojai sakė, kad ji pagis, jei pati norės. Mama turi seserį, kuri mane apkaltino, jog esu kalta, kad mama serga.. Bet kiek save prisimenu, tai mano gyvenimas buvo ištisas mamos saugojimas, ginčų ir barnių sprendimas su seneliais, butelių slėpimas nuo mamos… Taip pat nuolatiniai įrodinėjimai mamai, kad ji stipri, kad gali pasikelti, susirast darbą; įrodinėjimai seneliams, kad neesu, kaip jie sako, nei kvaila, nei „gluša“, nei tinginė, nei senmergė… Vaikystėje turėjau dar draugų, paauglystėje jau nebe, tapau uždara, iš manęs tyčiojosi ir nors mėgstu mokytis – gerai nesimokiau. Teta netgi man kažkada pasakė, kad, pasirodo, aš niekam nereikalinga „merga“. Dar prieš tetos žodžius, kad esu nereikalinga, vyliausi, jog jos ir mano pastangomis pavyks išgelbėti mamą, bet ji pasakė kad mama yra mano vienos problema ir dar bandė mane sumušti. Muštynės ir rėkimai buvo mano mamos tėvų kasdienybė… Kartais jaučiu, kad tyčia pradedu elgtis taip, kad ant manęs pyktų, dažnai net nekaltas žodis gali iššaukti kovos būseną, labai dažnai pradedu šaukti to nejusdama, nervinuosi, guluosi ir keliuosi su mintimis apie mamą, jaučiuosi kalta. Kalta, kad neturiu jėgų jai padėti. Tačiau kaip padėti sau? Kaip ištrinti visus blogus žodžius apie mane, kaip į juos nekreipti dėmesio, kaip panaikinti savęs naikinimo ir graužaties programą. Kaip man atrasti sielos ramybę?
„Duburys“ – vieno gyvenimo istorija Tai filmas apie žmogaus likimą. Apie sovietmečio nykumos palaužtą žmogų, kurio likimas liko nepastebėtas. Pagrindinis…
„Kitų knygų“ leidykla baigė leisti Charleso Bukowskio romanų plejadą. Lietuvių kalba ką tik pasirodė paskutinysis – šeštasis – amerikiečių literatūros chuligano romanas.
Leidykla tikisi, kad Lietuvos skaitytojai deramai įvertins „Holivudą“, kaip ir anksčiau išleistus grubios alkoholinės prozos meistro šedevrus – „Paštą“, „Faktotumą“, „Moteris“, „Arklienos kumpį“ ir „Skaitalą“.