Search Results for: "Vilniaus geležinkelio stotis"
Vos kelioliką kilometrų nuo Latvijos sienos esantis Šiaurės Lietuvos Joniškio miestas pastaruosius keletą metų nuolat atsinaujina, tampa draugiškesnis ne tik vietiniams, bet ir miesto svečiams.
„Automobilis – ne prabanga, o transporto priemonė“, ‒ teigė Ilfo ir Petrovo personažas dar tais laikais, kai nebuvo spūsčių, o paskyros senam žiguliukui tekdavo laukti metų metus.
Rugpjūčio 21 d., sekmadienį, Vilniuje vyksiančio „Velomaratono“ trasa, kuri driekiasi Gedimino prospektu, Šventaragio gatve, T.Vrublevskio g., Karaliaus Mindaugo tiltu, Žvejų g., Upės g., Vytauto g., A.Mickevičiaus g. per Žvėryno tiltą, A.Goštauto g. (su apsisukimu ties Baltuoju tiltu ir grįžimu atgal) bus draudžiamas eismas ir keisis kai kurių troleibusų ir autobusų maršrutai.
„Velomaratono“ dieną 6–17 val. bus draudžiama statyti transporto priemones visoje maratono trasoje, 10–17 val. – draudžiamas transporto eismas visoje maratono trasoje, o nuo 12 val. iki 17 val. keisis viešojo transporto maršrutų trasos.
Populiariausio dviračių renginio trasa sudaro uždarą ratą, o startas bei finišas įrengti ties LR Seimo rūmais (Gedimino pr.53), kurių aikštėje įsikurs ir pramoginis „Velomaratono miestelis“. Taip pat prie Seimo įvyks kasmetinis valstybinės reikšmės renginys – kario savanorio Artūro Sakalausko atminimo ceremonija.
„Kelias, kuriuo sekmadienį mins tūkstančiai dviratininkų yra pažymėtas ir itin reikšmingu valstybei įvykiu. Šiemet „Velomaratono“ šventė sutampa su prieš 20 metų Seimo rūmų prieigose stabdant Sovietų armijos išpuolį žuvusio Artūro Sakalausko metinėmis. Taigi, kiekvieno „Velomaratono“ dalyvio važiavimas bus skirtas paminėti ir šią Lietuvos nepriklausomybei svarbią datą“, – sako „Velomaratono“ organizatorius Benediktas Vanagas.
Visoje maratono trasoje bus įrengti laikini kelio ir informaciniai ženklai, apsauginės tvorelės, budės saugos tarnyba, o reikšmingose sankryžose – policija. Organizatoriai ragina vairuotojus būti atidžiais, stebėti kelio ženklus ir laikytis kelių eismo taisyklių.
Rugpjūčio 21 d. nevažiuos šių maršrutų troleibusai – 4 Antakalnis-Gerosios Vilties st., 5 Žirmūnai-Stotis, 10 Antakalnis-Kalvarijų g.-Naujininkai, 13 Žirmūnai-Šeimyniškių g.-Naugarduko g., 14 Antakalnis-Žygimantų g.-J.Basanavičiaus g.-Gerosios Vilties, 20 Žirmūnai-Žygimantų g.-Pylimo g.-Stotis, o nuo12.00 val. iki 17.00 val. keisis šių troleibusų darbas:
2 Saulėtekis – Žygimantų g. – Stotis maršruto troleibusai nuo Saulėtekio važiuos Antakalnio g., Žirmūnų tiltu, Šeimyniškių g., Konstitucijos pr. iki Pedagoginio universiteto žiedo. Atgal – nuo Pedagoginio universiteto žiedo, Konstitucijos pr., Šeimyniškių g., Žirmūnų tiltu, Antakalnio g., toliau – senąja trasa;
3 Karoliniškės – Žvėrynas – Žygimantų g. – Antakalnis maršruto troleibusai iš Antakalnio važiuos Žirmūnų tiltu, Šeimyniškių g., Konstitucijos pr., T. Narbuto g. toliau savo maršruto trasa. Atgal – T. Narbuto g., Konstitucijos pr., Šeimyniškių g., Žirmūnų tiltu, toliau – senąja trasa;
6 Žirmūnai – Kalvarijų g. – J.Basanavičiaus g. – Žemieji Paneriai maršruto troleibusai nuo Savanorių st. važiuos Žemaitės, Kauno gatvėmis iki Stoties. Atgal – Kauno, Žemaitės gatvėmis, Savanorių prospektu, toliau – senąja trasa;
11 Antakalnis – Kalvarijų g. – Karoliniškės – Pašilaičiai maršruto troleibusai nuo Pašilaičių troleibuso žiedo važiuos iki Gerosios Vilties žiedo ir atgal;
12 Žirmūnai – Šeimyniškių g. – J.Basanavičiaus g. – Žemieji Paneriai maršruto troleibusai nuo Savanorių st. važiuos Žemaitės, Kauno gatvėmis iki Stoties. Atgal – Kauno, Žemaitės gatvėmis, Savanorių prospektu iki Žemųjų Panerių;
17 Žirmūnai – Naujininkai maršruto troleibusai nuo pradinės stotelės „Šaltinėlis“ važiuos iki Žirmūnų žiedo ir atgal;
Rugpjūčio 21 d. nuo 12.00 val. iki 17.00 val. keisis šių maršrutų autobusų darbas:
2 Šeškinė–Centras–Oro uostas maršruto autobusai nuo Ukmergės g., važiuos Geležinio Vilko, V.Pietario g., Savanorių pr., J.Basanavičiaus g., toliau – senąja trasa. Atgal – nuo Švitrigailos g. važiuos J.Basanavičiaus, Savanorių pr, V. Pietario, Geležinio Vilko, Ukmergės gatvėmis, toliau – senąja trasa.
4 Centras–Pylimo g.–Naujoji Vilnia maršruto autobusai nuo M. Daukšos g. važiuos Aušros Vartų, Geležinkelio gatvėmis iki Stoties. Atgal – Stoties, Sodų, Bazilijonų gatvėmis;
10 Fabijoniškės–Baltupiai–Markučiai maršruto autobusai nuo Kalvarijų g. važiuos Šeimyniškių, Olandų, Zarasų, Subačiaus gatvėmis, toliau – senąja trasa. Atgal – Subačiaus, Zarasų, Olandų, Šeimyniškių, Kalvarijų gatvėmis, toliau – senąja trasa;
11 Žvėrynas–Užupis maršruto autobusai nuo Sėlių g. važiuos Kęstučio, Liubarto g., J.Jasinskio g., Pamėnkalnio g., Pylimo g., Bazilijonų g., M.Daukšos g., Subačiaus g., Maironio g., Užupio g., toliau – senąja trasa, o atgal – senąja trasa ir nuo Pamėnkalnio g. važiuos J.Jasinskio, Liubarto, Kęstučio, Sėlių gatvėmis;
22 Centras–Oslo g.–Lazdynai maršruto autobusai nuo V.Kudirkos g. važiuos J.Jasinskio gatve iki Liubarto tilto. Atgal – J. Jasinskio, V. Kudirkos gatvėmis, toliau – senąja trasa;
26 Stotis–Pylimo g.–Santariškės maršruto autobusai nuo Kalvarijų g. važiuos Šeimyniškių, Olandų, Zarasų gatvėmis, Senamiesčio aplinkkeliu, Geležinkelio gatve iki Stoties. Atgal – Geležinkelio gatve, Senamiesčio aplinkkeliu, Zarasų, Olandų, Šeimyniškių, Kalvarijų gatvėmis, toliau – senąja trasa;
26A Žaliasis tiltas–Didlaukio g.–Baltupio g.–Santariškės maršruto autobusai nuo Kalvarijų g. važiuos Šeimyniškių gatve iki Žirmūnų žiedo. Atgal – Šeimyniškių, Kalvarijų gatvėmis, toliau – senąja trasa.
33 Pašilaičiai–Baltupiai–Rinktinės g.–Guriai maršruto autobusai nuo Kalvarijų g. važiuos Šeimyniškių, Olandų, Zarasų gatvėmis, toliau – senąja trasa. Atgal – nuo P.Višinskio g. važiuos Zarasų, Olandų, Šeimyniškių, Kalvarijų gatvėmis, toliau – senąja trasa;
43 Fabijoniškės–Centras maršruto autobusai nuo Konstitucijos pr. važiuos Šeimyniškių, Olandų, Zarasų gatvėmis, Senamiesčio aplinkkeliu, Geležinkelio gatve iki Stoties. Atgal – Geležinkelio gatve, Senamiesčio aplinkkeliu, Zarasų, Olandų, Šeimyniškių gatvėmis, Konstitucijos pr., toliau – senąja trasa;
44 Parko g.–Olandų g.–Žygimantų g. maršruto autobusai nuo Olandų g. važiuos Šeimyniškių g., Konstitucijos pr. iki Pedagoginio universiteto žiedo. Atgal – Konstitucijos pr., Šeimyniškių g., toliau – senąja trasa;
47 Pilaitė–Centras maršruto autobusai nuo Konstitucijos pr. važiuos Šeimyniškių gatve iki Žirmūnų žiedo. Atgal – Šeimyniškių gatve, Konstitucijos pr., toliau – senąja trasa;
53 Fabijoniškės–Kalvarijų g.–Pylimo g.–Stotis maršruto autobusai nuo Kalvarijų g. važiuos Šeimyniškių, Olandų, Zarasų gatvėmis, Senamiesčio aplinkkeliu, Geležinkelio gatve iki Stoties. Atgal – Geležinkelio gatve, Senamiesčio aplinkkeliu, Zarasų, Olandų, Šeimyniškių, Kalvarijų gatvėmis, toliau – senąja trasa;
56 Fabijoniškės–Šeškinė–Konstitucijos pr.–Centras maršruto autobusai nuo Konstitucijos pr. važiuos Šeimyniškių gatve iki Žirmūnų žiedo. Atgal – Šeimyniškių gatve, Konstitucijos pr., toliau – senąja trasa;
73 Justiniškės–Centras–Vilkpėdė maršruto autobusai nuo Ukmergės g. važiuos Geležinio Vilko, V.Pietario g., Savanorių pr., J.Basanavičiaus g., toliau – senąja trasa. Atgal – J.Basanavičiaus g., Savanorių pr., V. Pietario, Geležinio Vilko, Ukmergės gatvėmis, toliau – senąja trasa.
2011 m. rugpjūčio 21 d. iki 17.00 val. keisis šių maršrutų autobusų darbas:
40 Fabijoniškės – Centras maršruto autobusai nuo Ukmergės g. važiuos Konstitucijos pr. Šeimyniškių gatve iki Žirmūnų žiedo. Atgal – Šeimyniškių g., Konstitucijos pr., Ukmergės g., toliau – senąja trasa;
46 Pašilaičiai – Centras maršruto autobusai nuo Ukmergės g. važiuos Konstitucijos pr. Šeimyniškių gatve iki Žirmūnų žiedo. Atgal – Šeimyniškių g., Konstitucijos pr., Ukmergės g., toliau – senąja trasa.
„Metų sporto renginys 2010“ titulą turintis „Velomaratonas“ – antrus metus priešpaskutinį rugpjūčio sekmadienį vykstantis didžiausias sporto renginys Lietuvoje. Jo metu trijų kategorijų dviratininkai – vaikai, mėgėjai ir sportininkai – važiuoja įspūdinga dviračių maratono trasa, esančia Vilniaus senamiestyje.
Renginio metu sportininkės rungsis 40 km trasoje, o sportininkai – 80 km, mėgėjų kategorijos dalyviai važiuos 24 km, o vaikų grupė – 2,4 km.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Lietuvos Respublikos Seimui teiks pasiūlymą dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projekto, kuriam įsigaliojus šalyje būtų draudžiama prekiauti energinių gėrimų ir alkoholinių gėrimų mišiniais, taip pat alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).
Pasaulyje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, įrodančių, kad energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu, širdies ritmo sutrikimais, iššaukti nerimo jausmą ar agresiją. Be to, šių gėrimų vartojimas vis labiau siejamas su nesaikingu alkoholio vartojimu ir išaugusia priklausomybės nuo alkoholio rizika.
Energiniai gėrimai didina priklausomybės nuo alkoholio riziką
Pasak, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros profesoriaus Algirdo Utkaus, energinių gėrimų ir alkoholio maišymas gali baigtis stipriu apsinuodijimu – gali prasidėti pykinimas, krėsti drebulys, prasidėti stiprūs galvos skaumai. Alkoholį su energiniais gėrimais maišyti labai pavojinga, nes svaigalai nervų sistemos veiklą slopina, o kofeinas – stimuliuoja. Tai labai kenkia širdžiai. Kartu vartojant alkoholį ir energinius gėrimus labai padidėja arterinis kraujo spaudimas, sutrinka miegas, žmogus gali pasidaryti priklausomas nuo didesnių energinių gėrimų kiekių – teigiama prof. A. Utkaus parengtame leidinyje „Jaunas žmogus ir energiniai gėrimai“.
Kadangi angliarūgštė, esanti energiniame gėrime, pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte, vartojant energinius gėrimus su alkoholiu, jo suvartojama daug daugiau. Žmogus ilgai išlieka budrus, todėl kyla perdozavimo ir sąmonės netekimo pavojus. Tiek energiniai gėrimai, tiek alkoholis skatina šlapimo išsiskyrimą: organizmui netenkant vandens, sulėtėja alkoholio apykaita, todėl padidėja jo toksinis poveikis, dėl kurio pasireiškia pagirių sindromas.
Taigi, energinių gėrimų vartojimas su alkoholiu gali susilpninti suvokimo funkcijas, sumažinti apsinuodijimo alkoholiu simptomus. Dėl šios priežasties didėja nelaimingų atsitikimų rizika, kartu didėja tikimybė išsivystyti priklausomybei nuo alkoholio. Anot profesoriaus A. Utkaus, svaigiojo gėrimo ir energinio gėrimo kokteilis paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esi blaivus. Taip laipsniškai galima įprasti prie vis didesnių alkoholio ir energinių gėrimų dozių ir kai jos nebeveikia taip stipriai kaip norėtųsi jaunas žmogus gali linkti į narkotinių medžiagų vartojimą.
Energinius gėrimus su alkoholiu maišo net paaugliai
Vilniaus miesto Visuomenės sveikatos biuro 2010 – 2011 m. atlikto tyrimo duomenimis, 23,8 proc. 5-10 klasių mokinių energinius gėrimų vartotojo kartu su alkoholiniais gėrimais. Daugiausiai respondentų energinius gėrimus vartojo su degtine ar kitais stipriaisiais gėrimais (65,5 proc.), kiek mažiau – 56,6 proc. mokinių su silpnaisiais alkoholiniais gėrimais (pvz., sidru). Dažniausiai juos kartu su alkoholiniais gėrimais vartojo 14-15 metų moksleiviai.
Pavadinimas „energinis“ siejamas su gebėjimu dirbti, veiklumu, darbingumu, todėl galima pamanyti, kad tai gaminys, turintis maistinių, fiziologinių ar kitokių sveikatai naudingų medžiagų, kurių kituose gėrimuose nėra. Būtent dėl šios priežasties energinius gėrimus vartoti itin pamėgo jaunimas, vis dažniau juos maišydamas su alkoholiu. Manoma, kad energiniai gėrimai padeda sumažinti alkoholio sukeltą mieguistumą bei suteikia energijos linksmintis visą naktį, tačiau tai – apgaulingas įsitikinimas!
Kauno miesto mokyklose dirbusi visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Sigita neslepia išgąsčio dėl energinių gėrimų populiarumo tarp mokyklinio amžiaus vaikų. „Buvo vienas atvejis, kuomet dvi 9-os klasės moksleivės kreipėsi į mane, nes pajuto silpnumą, joms drebėjo rankos, daužėsi širdis. Pamatavus spaudimą paaiškėjo, kad jis gerokai aukštesnis nei įprastai. Merginos prisipažino, kad po dieną prieš tai vykusio vakarėlio ryte išgėrė kavos bei po dvi skardines energinių gėrimų. Eidamos į mokyklą merginos jautėsi žvaliai, turėjo neįprastai daug energijos, kurią norėjosi kažkur išlieti. Jos neslėpė, kad buvo kilusi mintis netgi sukelti peštynes. Tik vėliau pamokose merginos pasijuto silpnai, – pasakojo Sigita, – nors merginos energinių gėrimų žalą žinojo (apie tai buvo kalbama per klasės valandėles), visgi pamanė, kad ši informacija – pernelyg išpūstas burbulas.“
24 metų jaunuolis iš Kauno, dalindamasis savo patirtimi pasakojo, kad po vakarėlio, kuriame išgėrė ne vieną alkoholio ir energinių gėrimų kokteilį, jautėsi ypač prastai: „Labai skaudėjo galvą. Rodėsi, kad krūtinėje vietoje širdies pradėjo veikti geležinkelio stotis.“ Taip jokiomis sveikatos problemomis niekada nesiskundęs vaikinas apibūdino dėl vartotų kokteilių sutrikusį širdies ritmą.
Energinių gėrimų vartojimo ribojimas pasaulyje
Įvairiose šalyse sparčiai populiarėja iniciatyva vienaip ar kitaip riboti energinių gėrimų prieinamumą. Islandijoje ir Urugvajuje yra uždrausta parduoti energinius gėrimus, kuriuose yra didesnis nei leidžiama kofeino kiekis. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kai kuriose Vokietijos žemėse visiškai draudžiama parduoti energinius gėrimus vaikams iki 18 metų.
Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje energinių gėrimų galima įsigyti tik vaistinėse, nes sudedamosios jo dalys veikia kaip vaistai ir dažnai juos vartojant gali sutrikti sveikata. Kanadoje ant tokių gėrimų skardinių turi būti įspėjamieji užrašai vaikams, nėščiosioms ir kofeinui jautriems žmonėms bei įspėjimai dėl rizikos vartojant juos kartu su alkoholiu.
Didžiojoje Britanijoje vieno miestelio policija kreipėsi į vietinių krautuvių savininkus prašydama nepardavinėti „Red Bull“ bei kitų energinių gėrimų paaugliams. Tokiu būdu pareigūnai siekė sumažinti chuliganizmo atvejų skaičių, kadangi daugėja įrodymų, jog energiniai gėrimai didina žmogaus agresyvumą. Viešos diskusijos apie energinių gėrimų žalą Didžiojoje Britanijoje prasidėjo tada, kai 2008 metais Jungtinėje Karalystėje buvo rastas nuo energinių gėrimų priklausomybę turėjęs vaikas, kuris vėliau mirė. Švedijoje taip pat vyksta tyrimas dėl trijų žmonių mirties, kaip spėjama, ištikusios po to kai jie išgėrė energinių gėrimų.
Lietuvoje siūloma drausti energinių gėrimų ir alkoholio mišinių prekybą
Lietuvoje alkoholio bei energinių gėrimų mišiniai parduodami jau pagaminti arba yra greitai ir lengvai ruošiami daugumoje barų ar naktinių klubų. Dar 2009 metais Nacionalinė sveikatos taryba išreiškė savo nuomonę, kad šio gėrimo pardavimas vaikams turi būti kontroliuojamas, o įvertinus alkoholio poveikį, sustiprinantį energinių gėrimų žalingumą sveikatai, siūlė iš viso uždrausti prekiauti energinių gėrimų mišiniais su alkoholiu.
Departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus nuomone, Lietuva pakankamai ilgai buvo tolerantiška dabartinei situacijai. „Energiniai gėrimai jau tapo eilinio Lietuvos paauglio įvaizdžio dalimi. Atsiradusi klaidinga nuomonė, kad tokie gėrimai gali suteikti darbingumo ir veiklumo nesukeldami jokių neigiamų pojūčių ar žalos sveikatai, įsišaknijo pernelyg giliai. Juk daugelis studentiško amžiaus jaunuolių egzaminų metu maistą tiesiog išmaino į šiuos gėrimus. Alkoholio ir energinių gėrimų maišymas – dar didesnė grėsmė. Maišant alkoholį su energiniais gėrimais, turinčiais kofeino, guaranino, taurino ar panašių medžiagų, praraja tarp to, kaip jautiesi ir kiek išties esi apsvaigęs yra didžiulė. Apsinaudojimo alkoholiu grėsmė tokiais atvejais milžiniška. Turime siekti, kad Lietuvoje tokie mišiniai būtų neprieinami.“
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teigimu, būtina paruošti Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kuris Lietuvos Respublikoje draustų prekiauti energinių gėrimų ir alkoholinių gėrimų mišiniais, taip pat alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).
Kiek kainuoja iš oro uosto nuvažiuoti į miesto centrą? Briuselis, Paryžius, Oslas, Stokholmas, Milanas
Prieš savaitę supažindinome Jus su autobusų ir traukinių kainomis iš Londono, Barselonos ir Romos oro uostų iki miesto centro. Šįkart tęsiame mažiausių kainų paieškas, į kurias prijungiame ir visų Jūsų pajėgas, skatindami pasidalinti savo pigiausia kelione iš išvardintų miestų oro uosto iki miesto centro.
Ne paslaptis, kad kartais kelionė iš pigių skrydžių bendrovių bazinių oro uostų iki miestų, į kuriuos neva nusileidžia lėktuvai, gali kainuoti brangiau, nei patys lėktuvo bilietai. Čia – keli įrodymai.
Briuselis. Charleroi oro uostas (Šarlerua)
“Ryanair” išvystė šį oro uostą nuo visiško nulio – anksčiau čia buvo visiškai nereikšmingiems skrydžiams skirtas oro uostas, tačiau dabar tai viena pagrindinių pigių skrydžių bendrovių bazė. Lėktuvo bilietai Kaunas-Briuselis-Kaunas retai kada kainuoja daugiau, nei 150 lt, o štai 45 minučių kelionė autobusu Brussels Charleroi oro uostas – Paryžiaus stotis kainuoja 26 eurus į abi puses (90 lt). Autobuso tvarkaraštis pritaikytas prie skrydžių tvarkaraščio.
Keli Makalius.lt skaitytojai pasidalino savo idėjomis pigesnei kelionei iki miesto centro – štai, vienas jų rekomenduoja iš oro uosto vykti iki Charleroi miesto autobusu už 2,5 euro, o iš ten – traukiniu iki Briuselio (kaina 6,50 eur). Sutaupome apie 30 litų.
Paryžius. Beauvais oro uostas (Buvei).
Deja deja, pigių kelionės iki miesto alternatyvų nelabai pavyko rasti. Paprasčiausias ir greičiausias kelias nukakti iki pagrindinės Paryžiaus stoties – tai sėsti į autobusą ir už 30 eur (105 litus) į abi puses kiek daugiau nei valandą vykti iki miesto. Iš ten metro traukiniais lengvai pasieksite savo viešbutį. Beje, į šį autobusą bilietų pirktis internet kol kas negalima.
Oslas. Rygge oro uostas.
Ne paslaptis, kad Norvegija yra viena brangiausių šalių Europoje. Kelionė viešuoju transportu šioje šalyje taip pat nepigi – studentai į abi puses sumokės 210 NOK (Norvegijos kronų), kitaip – 94 litus. Įprasta šio bilieto kaina – 250 NOK (112 lt) į abi puses.
Beje, Rygge oro uostas nuo Oslo nutolęs 60 kilometrų.
Stokholmas. Skavsta oro uostas.
Džiaugiatės įsigytas pigiais lėktuvo bilietais iš Vilniaus arba Kauno į Stokholmą? Taip, turime gausybę puikių pasiūlymų skrydžiams į Stokholmą iš laikinosios arba dabartinės Lietuvos sostinių,o bilietų kainos prasideda vos nuo 42 lt į abi puses su visais mokesčiais.
Tačiau vertėtų nepamiršti ir to, kad Skavsta oro uostas yra įsikūręs ne prie Stokholmo. Iki jo laukia pusantros valandos kelionė. “Flygbussarna” autobusai į abi puses suvežios už 27 eurus (terravision.eu puslapyje galima įsigyti bilietus – 94 litai).
Tačiau Makalius.lt puslapio skaitytojai dalinasi savo patirtimi apie pigesnes keliones iš oro uosto iki Švedijos sostinės – anot jų, už 20 kronų (9,20 LT) reiktų važiuoti iki Nykoping miestelio geležinkelio stoties, o iš ten, iš anskto nusipirkus bilietą, traukinys Nykoping-Stockholm kainuos 49 kronas ( 22 litus).
Naudodamasis proga norėčiau parekomenduoti apsilankyti Nykoping mieste – labai gražus, tvarkingas, vartus į jūrą turintis miestas, kuriame praleidome 5 valandas ir pamatėm tikrai labai įdomiu vietų (uostas, senamiestis, pasivaikščiojimas paupiu).
Milanas. Bergamo oro uostas.
Keista, bet abu Milano oro uostai (Malpensa ir Bergamo) yra gerokai nutolę nuo miesto centro. Pakalbėkim apie Bergamo oro uosto transportą, kadangi tiek Ryanair, tiek Wizzair iš Vilniaus skraidina būtent į šį miestą.
60 minučių trunkanti kelionė su terravision.eu Jums kainuos 9,90 euro (34 litus) į vieną pusę ir 15 eurų (52,50 lt) į abi puses. Ar galima rasti pigesnių alternatyvų?
Makaliaus prašymas skaitytojams
Mielieji, būkim draugiški ir pasidalinkime savo pigiausios kelionės iš išvardintų miestų iki jų centro patarimais! Kaupdami informaciją bendrai, turėsime jos tikrai daugiau, ir pagelbėsim ne vienai dešimčiai žmonių. Ačiū!