Search Results for: "Valstybinės ligonių kasos"
Ligonių kasos vis gauna klausimų dėl moksleivių, kuriems sukako 18 metų, privalomojo sveikatos draudimo. Kartais už gydymo įstaigoje suteiktas paslaugas sunegalavusio moksleivio paprašoma sumokėti, kadangi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informacinėje duomenų bazėje nėra duomenų apie moksleivio draustumą.
Kad aštuoniolikmečiams nekiltų problemų dėl privalomojo sveikatos draudimo, pravartu žinoti štai ką. Pagal Sveikatos draudimo įstatymą Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai yra draudžiami valstybės lėšomis. Iki sukankant 18 metų visi moksleiviai pagal Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatas draudžiami kaip nepilnamečiai. Na, o sukakę 18 metų jie pereina į kitą draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu grupę ir turi atvykti į teritorinę ligonių kasą arba pas jos atstovą savivaldybėje bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojantį moksleivio pažymėjimą arba pažymą iš mokyklos. Mat yra tokio amžiaus sulaukusių jaunuolių, kurie nei mokosi, nei dirba ir vienaip ar kitaip gali būti „iškritę” iš privalomojo sveikatos draudimo sistemos. Tad 18-kos metų sulaukusio moksleivio draustumo valstybės lėšomis statusą patvirtinantys duomenys įtraukiami į VLK informacinę duomenų bazę, kuria naudojasi sveikatos priežiūros įstaigos. Tose sutartis su ligonių kasomis sudariusiose įstaigose tokiems moksleiviams ir toliau teikiamos nemokamos, t. y. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) kompensuojamos gydymo paslaugos.
VLK yra sudariusi duomenų teikimo sutartis su visomis teisėtai Lietuvoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis ir gauna duomenis apie jų dieniniuose skyriuose studijuojančius asmenis. Deja, tokių duomenų kol kas nepateikia bendrojo lavinimo, profesinės, aukštesniosios mokyklos. Situacija pasikeis, kai Valstybinei ligonių kasai pradės teikti duomenis šiuo metu kuriamas moksleivių registras.
Nors daugelis jau žino, vis dėlto pravartu priminti, jog toliau nesimokantys ir nedirbantys (darbo neradę) moksleiviai ar studijas baigusieji ir toliau gali būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, – jei įsiregistruoja gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys ir galintys dirbti tam tikrą darbą arba patenka į kitą valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupę.
Pagal Sveikatos draudimo įstatymą valstybės lėšomis asmenys draudžiami nuo atitinkamo teisinio statuso įgijimo iki to statuso netekimo dienos. Tad apskritai besimokančio asmens privalomojo sveikatos draudimo galiojimo terminas yra nustatomas vieniems mokslo metams – nuo einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. iki kitų mokslo metų pradžios. Bet atsižvelgiant į jaunuolių, kurie laiko egzaminus, stoja į aukštąsias mokyklas, kolegijas, magistrantūrą ir pan., interesus studentų bei moksleivių draustumo terminas ligonių kasų nustatomas taip: Sveikatos draudimo įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas gydymo paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, jie gauna dar vieną mėnesį papildomai, tad faktiškai yra laikomi draustais iki rugsėjo 30 d. imtinai.
Tačiau tais atvejais, kai šiemet užbaigusieji mokslus arba įgiję bakalauro ar magistro diplomus neįsidarbina, neįsigyja verslo liudijimo arba neužsiima kita individualia veikla, neįsirašo į darbo biržos įskaitą ir panašiai, tokie asmenys, kad nenutrūktų privalomojo sveikatos draudimo tęstinumas, už rugsėjį, spalį ir kitus metų mėnesius jau turi savarankiškai mokėti įstatymo nustatyto dydžio įmokas. Žodžiu, tokiais atvejais papildomo mėnesio draustumo garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Jau netolimoje ateityje gydytojai šalies ligoninėse galės pildyti ligos istorijas įkalbėdami duomenis balsu tiesiai į kompiuterį, kuris garsinę informaciją automatiškai pavers rašytine.
Kompleksines e-sveikatos IT sistemas kurianti bendrovė „Webmedia“ pradeda pilotinį patobulintos universalios ligoninės informacinės sistemos „Webmedia’s eHealth Suite“ diegimą, kuri be daugelio kitų turės ir tokią funkciją.
Naujojoje versijoje bus įdiegta atnaujinta radiologijos informacinė sistema, kompiuterizuojanti diagnostinius tyrimus ir leidžianti įkalbėti tyrimų aprašus balsu, kurie automatiškai verčiami tekstine informacija. Modulis ypatingas tuo, kad informacijos vertimo tikslumas siekia 95%, o tai labai aukštas rodiklis automatizuoto vertimo sistemoms, jis buvo pasiektas įvedant į sistemos atmintį daugiau nei 50 tūkst. radiologijos terminų ir kartu su kalbos specialistais sukūrus inovatyvius informacijos apdorojimo algoritmus.
Kiti ligoninės sistemos moduliai kol kas turės transkripcijos funkcionalumą, kai gydytojo įkalbėta garsinė informacija bus įrašyta į ligos istoriją, o ją į tekstinę informaciją perves duomenų įvedimo
specialistai. Pamažu, kai bus suformuotos kitų medicinos sričių terminų duomenų bazės, visas kalbinės informacijos konvertavimas į tekstinę bus atliekamas automatiškai.
Ši programinė įranga nuo 2006 m. naudojama Estijos universitetinėse Tartu klinikose, didžiausioje ir moderniausioje kaimyninės šalies gydymo įstaigoje, kuria naudojasi 3.500 vartotojų.
„Duomenų įvedimas balsu ir kitos gydytojų darbą palengvinančios priemonės čia leis sutaupyti iki 40% brangaus medicinos specialistų darbo laiko, kuris skiriamas ne biurokratijai, o efektyviam ligonių aptarnavimui. Sistema yra pritaikyta naudoti keliomis kalbomis, o netrukus bus išleista ir Lietuvai pritaikyta sistemos versija”, – sakė sistemą Tartu klinikose įdiegusios bendrovės „Webmedia“ vadovas Arnoldas Jankūnas.
Naujoje ligoninių informacinėje sistemoje kaip atskiras modulis bus siūloma pilnai integruota atnaujinta laboratorijų informacinė sistema, kuri leidžia fiksuoti ir kontroliuoti įvairių laboratorijų (biochemijos, imunologijos, mikrobiologijos, genetikos ir kitų) darbo procesus. Pernai vien Tartu klinikų laboratorijose buvo atlikta 8,5 mln. tyrimų.
„Ši ligoninė galėtų būti geros praktikos pavyzdžiu Lietuvos sveikatos įstaigoms. Estijos Tartu klinikose pažangi e-sistema leido pagerinti sveikatos paslaugų kokybę bei sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Estijoje jau veikia Nacionalinė sveikatos įrašų sistema, kurioje kaupiama paciento sveikatos istorija, nacionalinis vaizdų bankas bei elektroninio recepto sistema; apie 85% proc. išrašomų receptų yra elektroniniai“, – sako bendrovės „Webmedia“ direktorius.
Tuo tarpu Lietuvoje dabar absoliuti dauguma ligonių ir poliklinikų didžiąją dalį pacientų informacijos kaupia autonomiškai ir dokumentus archyvuoja popieriniame formate. Pasak „Webmedia“ atstovo, Lietuva šiuo atžvilgiu yra dar gerokai atsilikusi.
Informaciją perkėlus į elektronines formas ir įdiegus bendrą sveikatos įstaigų informacijos sistemą, paciento duomenis galės nesunkiai rasti ir peržiūrėti gydytojas bet kuriame Lietuvos mieste. Veikiant tokioms elektroninėms ligoninių sistemoms, gydytojai gali naudoti ir tarpusavyje keistis įvairiais paciento duomenimis – ligos istorijos įrašais, elektroniniais receptais, vaizdų saugykloje esančiomis skaitmeninėmis rentgeno nuotraukomis, kardiogramomis. Naudojantis bendrais duomenų archyvais, nebūtina kaskart atlikti naujų tyrimų – taip taupomas laikas ir resursai.
Sistema saugiai pasiekiama per visas naujausias interneto naršykles, įskaitant ir planšetinius „iPad” tipo kompiuterius bei išmaniuosius telefonus. Visi medicininiai dokumentai naujoje e-sistemoje atitinka visuotinai pripažįstamus klinikinės informacijos apsikeitimo standartus (HL7 v.3, CDA, kt.), o tai reiškia, kad juos būtų galima naudoti bet kurioje kitoje ligoninėje, kurioje įdiegta analogiškus standartus sistema.
Pacientų registras leidžia atsisakyti popierinių ligos istorijos kartotekų – visi pacientų duomenys saugomi serveriuose, o integracija su Valstybinės ligonių kasos duomenų registrais leidžia bet kada patikrinti paciento draustumą.
2010 metais Lietuvoje diagnozuoti 33 AIDS (įgyto imuniteto nepakankamumo sindromo) atvejai, iš kurių 27 susirgusieji AIDS buvo vyrai, 6 – moterys. 2009 metais susirgusiųjų paskutine žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ligos stadija – AIDS, buvo daugiau – 37. Amžiaus vidurkis, kuriems 2010-aisiais diagnozuotas AIDS, siekė 39,3 metus. Pernai nauji susirgimo AIDS atvejai registruoti visose (išskyrus Marijampolės) Lietuvos apskrityse.
Daugiausiai 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo Klaipėdos (14) ir Vilniaus apskrityse (6). Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (57,6 proc.) 2010-aisiais susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai. Dažniausias AIDS žymintis susirgimas (indikacinė liga) Lietuvoje, kaip ir kitose Rytų Europos šalyse – plaučių tuberkuliozė. 2010-aisiais ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija – ART) pradėtas 43 ŽIV užsikrėtusiems asmenims – daugiausiai gyvenantiems Vilniaus apskrityje. Pagal galimą užsikrėtimo būdą dauguma (55,8 proc.) asmenų, kuriems buvo paskirta ART, buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai.
Skiriant ART iš viso 2010-aisiais metais gydyti 182 ŽIV užsikrėtusieji asmenys. Tačiau 2010-ųjų pabaigoje per 20 pacientų gydymas nebuvo tęsiamas, nes dalis jų nesilankė pas gydytojus, išvyko ar mirė. 39 proc. asmenų (nuo visų 182), kurie 2010 metais gavo ART, ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, apie 33 proc. – heteroseksualių, apie 21,4 proc. – homoseksualių santykių metu, likusiųjų užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Vadovaujantis LR Sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims laiduojamos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno ŽIV paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkst. litų. 2007 metais VLK centralizuotai nupirko ŽIV ligos gydymui reikalingų atiretrovirusinių vaistų už 2 mln. litų, o 2010-aisiais poreikis išaugo – vaistų buvo nupirkta už 4,5 mln. litų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, iš viso iki šių metų sausio 1-osios dienos Lietuvoje nustatyti 1734 ŽIV infekuoti asmenys. Kaip ir ankstesniais metais, 2010-aisiais dažniausiai ŽIV plito per injekcinių narkotikų vartojimą. Šiuo būdu 2010-aisiais užsikrėtė 68,5 proc. visų naujai registruotų ŽIV atvejų. Kadangi daugumoje Europos šalių augo ART prieinamumas, todėl sergamumas AIDS daugelyje šalių mažėja. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje 2009-aisiais siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis.
ŽIV ligos diagnostiką ir gydymą Lietuvoje reglamentuoja LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. V-384 „Dėl žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašo patvirtinimo“.
ŽIV pažeidžia imuninę žmogaus sistemą, nes naikina baltuosius kraujo kūnelius, T limfocitus arba CD4 ląsteles. Šis procesas trunka metų metus ir, dažniausiai, žmogus neturi jokių ligos simptomų, tačiau jis gali užkrėsti kitą žmogų. Tai besimptomė ŽIV ligos stadija. ŽIV infekcija nepradedama gydyti nuo pirmosios užsikrėtimo dienos. ŽIV infekcijos gydymas skiriamas vidutiniškai po 5–8 metų nuo užsikrėtimo šiuo virusu. Visą tą laiką yra stebima ŽIV užsikrėtusiojo imuninė sistema. Pradėjus gydymą (ART), jis trunka visą gyvenimą. Paprastai, prieš skirdami ŽIV ligos gydymą, gydytojai įvertina bendrą paciento sveikatą bei imuniteto būklę – laboratorinių tyrimų duomenis (viruso koncentraciją kraujyje ir CD4 ląstelių skaičių) ir paciento pasirengimą gydytis bei laikytis gydymo režimo. Vaistai (ART) nesunaikina viruso, tačiau sumažina jo koncentraciją žmogaus organizme, stabilizuoja imunitetą. ART ilga laiką leidžia neprogresuoti ŽIV infekcijai. ŽIV liga yra neišgydoma, bet kontroliuojama lėtinė užkrečiamoji liga. Per trisdešimt metų skaičiuojant nuo ŽIV atradimo, vakcinos nuo ŽIV mokslininkams dar nepavyko sukurti.
Gruodžio 1 d. – pasaulinė kovos su AIDS diena. Nuo 1981-ųjų, kada buvo užregistruotas pirmasis šios ligos atvejis, vis dar nėra vaistų, galinčių ją išgydyti, nors mokslininkai jau sukūrė keletą preparatų, stiprinančių imuninę sistemą, kurie padeda kovoti su ŽIV (žmogaus imuniteto virusu) ir taip prailginti gyvenimą. Sergančių AIDS ir nešiojančių ŽIV Lietuvoje irgi daugėja, todėl reikia susirūpinti brangiausiu žmogaus turtu – gyvybe.
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 127 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai, iš kurių 24 moterims ir 103 vyrams. 89 asmenys (70,1 proc.) ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus, 20 asmenų (15,7 proc.) – heteroseksualių, 5 asmenys – homoseksualių lytinių santykių metu bei 13 asmenų užsikrėtimo būdas nežinomas.
Iš viso iki 2010 metų spalio 1 d. Lietuvoje diagnozuoti 1708 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 1417 vyrų ir 291 moteris. Dauguma (72,2 proc.) ŽIV infekuotųjų asmenų Lietuvoje užsikrėtė ŽIV per injekcinių narkotikų vartotojimą, apie 14 proc. – heteroseksualių, apie 6 proc. – homoseksualių santykių metu bei 7,5 proc. užsikrėtimo būdas nežinomas. Šalyje registruotas vienas vaikas, kuris ŽIV užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos (perinatalinis perdavimas). Pagal amžių, dauguma naujai užsikrėtusiųjų ŽIV Lietuvoje priklauso 25 – 30 metų amžiaus grupei. Jauniausias užsikrėtęs ŽIV asmuo teturėjo 16 metų, vyriausias – 58.
Sergamumo ŽIV rodiklis Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų 2009 metais siekė 5,3 atvejus. Tuo tarpu to paties rodiklio vidurkis Europoje – 8,5 atvejai. Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai užregistruoti Estijoje (30,7) ir Ukrainoje (35,4). Naujausiais Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dominuojantis ŽIV plitimo būdas Europoje yra heteroseksualūs santykiai (43 proc.), injekcinių narkotikų vartojimas sudaro 22 proc., homoseksualūs santykiai – 18 proc., nenustatytas užsikrėtimo kelias – beveik 16 procentų ir perinatalinis ŽIV infekcijos perdavimas – apie 1 procentas. Pernai Europos regione nustatyti 127 ŽIV perdavimo atvejai per nesaugų kraujo perpylimą, transplantacijas ar kitas hospitalinės infekcijos perdavimo formas.
Per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį, paskutinė ŽIV infekcijos stadija – AIDS, Lietuvoje diagnozuota 263 asmenims. Iš viso nuo AIDS Lietuvoje mirė 85 asmenys. Sergamumo AIDS rodiklis Lietuvoje pernai siekė 1,1 atvejį 100 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis toks pat kaip ir Europos regiono šalių vidurkis, tačiau žemesnis nei Rytų Europos regiono šalių vidurkis (1,8).
Lietuvoje visiems ŽIV užsikrėtusiems asmenims valstybė laiduoja (nemokamą) sveikatos priežiūrą, t.y. valstybės laiduojamos (nemokamos) sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. ŽIV ligos gydymui reikalingų medikamentų poreikis kasmet auga. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, vieno paciento gydymui per metus antiretrovirusiniams vaistams vidutiniškai valstybė skiria nuo 26 iki 32 tūkstančių litų. 2007 metais VLK centralizuotai užpirko ŽIV ligos gydymui reikalingus atiretrovirusinius vaistus už 2 milijonus litų, o 2010 metais šis poreikis išaugo iki 2,8 mln. litų. Vidutiniškai dar apie vienas milijonas litų reikalingas ŽIV ligos eigos laboratorinei stebėsenai pagal patvirtintą metodiką. Prognozuota, kad valstybės išlaidos ŽIV ligos gydymui reikalingiems vaistams, kuriuos centralizuotai užperka VLK, po poros metų dar išaugs maždaug dvigubai. Taip pat kasmet didėja PSDF išlaidos, skirtos už suteiktas ambulatorines ir stacionarines paslaugas ŽIV infekuotiems žmonėms Lietuvoje.
Lapkričio mėnuo visame pasaulyje žinomas „Barzdoto lapkričio“ (arba „Movember“) vardu, kuomet vyrai yra skatinami pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Prie šios iniciatyvos prisideda ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), kviesdama Lietuvos vyrus susirūpinti savo sveikata ir sudalyvauti nemokamoje prostatos vėžio prevencinėje programoje.
Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi galimybę atskirai pasirinkti ne tik šeimos gydytojo paslaugas teikiančią įstaigą, bet ir psichikos sveikatos centrą, sudariusį sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Tad žmonėms, kuriems reikalinga emocinė pagalba, jos reikėtų ieškoti ne tik telefonu, internetu, bet ir atvykus pas psichikos sveikatos specialistus.
Neretai gyventojai teiraujasi, kodėl naktį kreipiantis į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių jiems skubiai nebuvo suteiktos gydymo paslaugos ir kodėl už suteiktą pagalbą jiems buvo pasiūlyta susimokėti. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena kelias taisykles, kurias būtina žinoti kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigas gydymo paslaugų prireikus naktį ar poilsio dienomis.
Dėl apsinuodijimų narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis į sveikatos priežiūros įstaigas kreiptasi 308 kartus, iš kurių 137 atvejais – konkrečios apsinuodijimą sukėlusios medžiagos nebuvo galima nurodyti arba patikslinti, t.y. konkreti psichoaktyvioji medžiaga nebuvo žinoma.
Diabetas, daugelyje pasaulio šalių įvardijamas kaip pandeminė liga, Lietuvoje plinta vis sparčiau, pusė pacientų gydosi neefektyviai, o du trečdaliai sergančiųjų net nežino, kad serga. Todėl pasaulinės diabeto dienos proga pirmą kartą mūsų šalyje visos su šia grėsminga liga susijusios grupės – gydytojai, pacientai ir farmacijos įmonių atstovai – paskelbė vienijantys pajėgas, kad užkirštų kelią jos plitimui, o sergančiąjam padėtų efektyviai ją valdyti. Pirmas šios iniciatyvos žingsnis – pradėtas vykdyti tyrimas, kurio metu bus nustatyti diabeto komplikacijų mąstai šalyje, išsiaiškinta, ar patys pacientai tinkamai valdo savo ligą, koks yra medikų požiūris apie diabeto valdymą ir komplikacijų profilaktiką.
Didžiuosiuose šalies miestuose asmens tapatybės korteles (ATK) išsiimantys gyventojai galės jas čia pat ir išbandyti. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų migracijos skyriuose įrengti penki informaciniai terminalai, kuriuose galima pasitikrinti ATK įdiegtus kvalifikuotus sertifikatus, t. y. pasitikrinti savo e. parašą, pasikeisti kortelės PIN kodą bei pasipraktikuoti naudotis elektroninėmis paslaugomis.
„Šie informaciniai terminalai, manau, paskatins žmones aktyviau naudotis ATK teikiamomis galimybėmis. Dažnai elektroninėmis paslaugomis bei e. parašu nesinaudojama todėl, kad nežinoma, kaip tai daryti. O čia specialistai gyventojus pakonsultuos, suteiks žinių, kad ATK jiems taptų pagrindiniu įrankiu gaunant paslaugas, įvairias pažymas, deklaruojant turtą ir pan. Tai bus dar viena paskata gyventojams kaip pagrindinį asmens dokumentą rinktis ATK, kaip, beje, ir tai, kad nuo kitų metų sumažės ATK kaina”, – teigia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
Informaciniuose terminaluose įdiegta prieiga prie policijos ir savivaldybių interneto svetainių bei e. valdžios vartų. Vilniečiams taip pat suteikta galimybė per terminalus jungtis prie savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos” interneto puslapio adresu www.vilniustransport.lt.
Terminalai įdiegti Vilniuje, adresu Naugarduko g. 100, Klaipėdoje – Taikos pr. 63, Kaune – Chemijos g. 4B, Šiauliuose – Aušros a. 19 bei Panevėžyje – K. Binkio g. 14. Projektą įgyvendina Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Elektroninės valdžios vartuose adresais www.evaldzia.lt ir www.epaslaugos.lt gyventojai gali deklaruoti gyvenamąją vietą, pajamas ir turtą, gauti duomenų suvestines iš Valstybinio socialinio draudimo fondo bei pateikti prašymus pašalpoms, išmokoms, pensijomis ir kompensacijoms.
Elektronines paslaugas taip pat teikia Gyventojų, Hipotekos, Testamentų, Turto areštų aktų, Vedybų sutarčių registrai. Valstybinėse ligonių kasose galima gauti duomenis apie suteiktas medicinos paslaugas ir išrašytus medikamentus. Identifikavęsi elektroninėje erdvėje gyventojai gali gauti pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeiminę padėtį, teistumo (neteistumo) pažymas, atsiskaitymo su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais ir kitas pažymas.
Taip pat galima naudotis VĮ „Registrų centras”, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Ryšių reguliavimo tarnybos bei kitomis paslaugomis, gauti su statybomis susijusius dokumentus, aukštųjų mokyklų studentai gali pateikti prašymus gauti valstybės ir valstybės remiamas paskolas. Nuo balandžio mėnesio ATK turėtojai gali naudotis Ūkio banko elektroninės bankininkystės sistemos paslaugomis. Planuojama, kad netrukus elektroninėje erdvėje bus galima registruoti transporto priemones, gauti vairuotojų pažymėjimus, registruoti juridinius asmenis, naudotis atestatų registro duomenimis.
Šiuo metu Lietuvoje jau išduota per 500 tūkst. asmens tapatybės kortelių, kuriose įdiegti kvalifikuoti sertifikatai, generuojantys e. parašą.