Search Results for: "Urtė Uliūnė"
Urtė Maskuliūnaitė, literatūros pasaulyje žinoma Urtės Uliūnės vardu, dievina vasarą, tačiau nevalgo ledų. Ji nuolat klausosi muzikos, mėgsta keliauti ir propoguoja studentišką gyvenimo būdą. Kas dar? Ogi ši jauna, 21 metų, mergina jau yra išleidusi dvi knygeles vaikams.
Dar Urtei mokantis mokykloje parašyta knygelė „Miegančios boružės“ pelnė jaunajai rašytojai reikšmingiausios 2007 metų debiutantės vardą. Praėjusiais metais išleistas antrasis jos pasakų rinkinys – „Kitokia svirplelio diena“ – buvo pripažintas Geriausia 2010 metų pasakų knyga. Kalbamės su Urte apie jos geriausius draugus – knygas, vaikiškas svajones, pievų gyventojus ir kt.
Urte, papasakok, dėl ko tu kas rytą lipi iš lovos? Kas tave kasdien džiugina?
Šiuo metu gyvenu studentų bendrabutyje, kur gyvenimas tiesiog verda. Mane nuolat supa nuostabūs žmonės, su kuriais net pačią niūriausią dieną susigalvojame neįtikėčiausių mažų džiaugsmelių. Dažnai pasvarstome, jog galėtume rašyti romaną apie bendrabučio gyventojų nuotykius. Galbūt jis netgi taptų itin skaitomu (šypsosi).
Be filologijos mokslų, krūvos draugų, mano gyvenime labai svarbūs – J. Harris, F. Dostojevskis, E. M. Remarkas, E.Hemingway’us , M. Proust’as, K. Brooksas, R. Dahlas, A. A. Milne’as, H. Ch. Andersenas, A. Lindgren, J. K. Rowling, Dž. R. R. Tolkinas ir daugybė kitų. Tai mano mėgstamiausi rašytojai.
Pastaruoju metu mane be galo įkvėpia susitikimai su mažaisiais skaitytojais. Nekantriai laukiu kiekvieno pasimatymo su jais.
Kokią save prisimeni vaikystėje?
Vaikystėje buvau keistuolė. Skaičiau be galo, be galo daug. Mano mama sugalvojo visas mano perskaitytas knygas „suregistruoti“. Dar ir dabar namuose turiu sąsiuvinį „Urtės Maskuliūnaitės perskaitytos knygos”. Ten jų paminėta kažkur 300. Labai mėgdavau pasakas. Kol dar nemokėjau skaityti, man jas sekdavo tėtis ir senelis.
Gal pameni knygą, su kuria užaugai?
Taip, tai buvo „Hario Poterio“ knygos. Nuo jų tiesiog negalėdavau atsiplėšti. Atsimenu – mama parnešdavo naują dalį iš knygyno ir Urtė dingdavo, siautėdavo Hogvartse su Vizliais, Akilanda ir Hagridu (šypsosi).
O kada pradėjai rašyti? Juk tau būtant 16-os, pasirodė pirmoji tavo knygelė…
Rašyti pradėjau labai anksti, gal 12 metų. Iš pradžių kurdavau išties grafomaniškus romanus. Prirašydavau storus sąsiuvinus ir, atsimenu, nė nepasidomėdavau, ką rašiau ankstesniame puslapyje. Rašymas vaikystėje man buvo pats nuostabiausias žaidimas. Laikui bėgant, į kūrybą pradėjau žiūrėti daug atsakingiau. Kiekvienais metais dalyvaudavau Šiauliuose organizuojamame konkurse „Laiškas Hansui Christianui Andersenui“. Po truputį tobulėjau. Kartais pati negaliu patikėti, kad esu dviejų knygų autorė.
Tavo pasakų veikėjai – pievų gyventojai, įvairūs vabaliukai… Papasakok mums daugiau apie juos.
Taip, mano abiejų pasakų knygų veikėjai – patys mažiausi padarėliai – vabaliukai, varlės, rupūžės, žuvys ir taip toliau. Jų pasaulėlis labai primena mūsų, žmonių kasdienes aktualijas. Iš tiesų, jie ir yra žmonės, tik kitokie. Mažesni ir sunkiau pastebimi. Juos visus sieja – nelaiminga meilė, draugystė, neprotinga puikybė, užuojauta, ištikimybė ir t. t. Kiekviena pasaka turi mažiau ar daugiau paslėptą moralą ir kalba apie tam tikras vertybes. Manau ir tikiuosi, jog kiekvienas čia gali atrasti sau ką nors artimo.
O kur sutinki savo knygų personažus? Galbūt jie vaikšto su tavimi Vilniaus gatvėmis, sėdi paskaitose, namie, lydi tave sapnuose ir pan.?
Žinoma, jie nuolatos supa mane. Ir ne tik mane, bet ir visus aplinkinius. Tik gal mes neatkreipiame į tai dėmesio.
Mano pasakų personažai dažniausiai atsiranda visai netyčia. Jie turi tiek mano pačios, tiek man artimų žmonių bruožų. O kai kurios istorijos netgi yra paremtos pačiais tikriausiais faktais. Kartą vienas garsus rašytojas pasakė, jog svarbiausios rašytojo savybės yra būti geru melagiu ir vagimi. Išties, taip ir yra. Juk mes nuolatos dairomės aplinkui, ieškodami idėjų. Ir tos idėjos gali ateiti iš bet kur – nugirsto pokalbio, laikraščio antraštės ar sveikinimų koncerto.
Ar pievų gyventojai renkasi vietą, kur gali apie juo rašyti pasakas? Kalbu apie kūrybinę aplinką…
Dažniausiai rašau vasarą, sodyboje. Išsinešu stalą į pievą ir pradedu. Parašau, tada atsigulu ant žolės, pailsiu. Pasiklausau žiogų čirpimo. Kartais viena pasaka susikuria per geras dvi valandas, prie kitos tenka sėdėti ištysą savaitę. Vasara neabejotinai yra tinkamiausias laikas rašyti pasakas apie mažuosius pievų gyventojus.
Tavo parašytos pasakos keliauja pas kalbos redaktorę, kuri tvarko tekstus, o dailininkė, juos skaitydama, kuria iliustracijas tavo būsimai knygai. Koks vaidmuo atitenka vaikų knygos iliustratoriams?
Vaikiškai knygai iliustracijos yra itin svarbios. Jos nuolatos „bendradarbiauja“ su tekstu. Vaikui šimtą kartų įdomiau skaityti pasakas, kai jis mato piešinius. „Miegančioms boružėms“ iliustracijas kūrė Sigutė Ach, o „Kitokiai svirplelio dienai“ Irmina Dūdėnienė. Tai nepakartojamos dailininkės, kurių iliustracijos tiesiog spinduliuoja šviesą ir šilumą.
Žinau, kad kartu su leidykla „Nieko rimto“ dalyvavai kovo pabaigoje vykusioje Bolonijos vaikų knygų mugėje. Kokių įspūdžių parsivežei?
Bolonijos knygų mugėje buvau sužavėta Lietuvos dailininkų iliustracijų stendu. Jis atrodė išties profesionaliai, prabangiai ir džiugino akį. Labai džiaugėmės matydami, kad prie iliustracijų nuolatos būriuojasi žmonės ir grožisi išties nuostabiais piešiniais. Esu tikra, kad Lietuva šioje knygų mugėje nė kiek nenusileido kitoms šalims.
Taip pat sužavėjo ir kitų šalių stendai, kurių buvo devynios galybės. Mugė buvo tokia didelė, kad net neužteko laiko jos visos apžiūrėti. Labai smagu, kad skiriamas toks dėmesys vaikų literatūrai. Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų užaugti skaitydamas vaikiškas knygas.
Kalbino Dovilė Raustytė
Tarptautinės vaikų knygos dienos minėjime apdovanoti geriausių 2010 metų knygų kūrėjai. „Pažiūrėkite, dovanoja gėles konkurentų autoriams, štai ką gali vaikiška literatūra“, – juokavo vaikų literatūros kritikas Kęstutis Urba, kai Šiaulių dramos teatre vykusiame renginyje leidyklos sveikino vienos kitų autorius.
Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija (IBBY) apdovanojo net tris leidyklos „Nieko rimto“ autorius: už Geriausią metų knygą vaikams ir paaugliams, už Geriausią pasakų knygą, už Reikšmingiausią ir meniškiausią metų vertimą vaikams!
Geriausia 2010 metų knyga vaikams ir paaugliams išrinkta Gendručio Morkūno „Iš nuomšiko gyvenimo“. „Jei manęs kas nors paklaustų, kas buvo reikšmingiausias XXI a. pradžios rašytojas, aš visai neabejodamas atsakyčiau, kad tai – Gendrutis Morkūnas“, – kalbėjo K. Urba. Šio išskirtinio autoriaus netekome daugiau nei prieš metus. Jau trečią kartą skirtą geriausio knygų kūrėjo vaikams ir paaugliams apdovanojimą šį kartą atsiėmė rašytojo žmona Regina Morkūnienė. 2007 ir 2008 metais buvo apdovanotos apysakos „Grįžimo istorija“ ir „Blusyno pasakojimai“ (IBBY). Paskutinė Gendručio Morkūno istorija pasakoja apie nuomšiko, arba vaiko, kurį galima išsinuomoti, gyvenimą Namuose. Kaip yra sakęs pats autorius, jo kūryba skirta tiems, „kurie nebijo skaityti knygos, kai kiti spardo kamuolį“.
Rašytoja Urtė Uliūnė, dar būdama moksleivė, su pirmąja knygele „Miegančios boružės“ į vaikų literatūrą atėjo kaip reikšmingiausia metų debiutantė (IBBY). 2010 metais ji išleido antrąjį pasakų rinkinį – „Kitokia svirplelio diena“. Jaunoji menininkė, kaip ir jos herojai, mažais žingsneliais, ramiai ir užtikrintai kopia į viršų. Pastarasis jos kūrinys pripažintas du kartus: Lietuvių kalbos komisija „Kitokią svirplelio dieną“ įvertino už 2010 metais taisyklinga kalba parašytą kūrinį vaikams, o IBBY įsteigė specialią premiją už Geriausią 2010 metų pasakų knygą. „Šią literatūrinę premiją galima vadinti sidabriniu apdovanojimu arba alternatyviąja, specialiąja premija“, – komentavo K. Urba.
Vertėja Dalia Saukaitytė pelnė nominaciją už Reikšmingiausią ir meniškiausią 2010 metų vertimą vaikams. Sergėjaus Kozlovo knygą „Ežiukas rūke“ (jei neturėjote beveik prieš 40 metų išleistos vienos knygelės) iki šiol buvo galima rasti tik rusų kalba. Dabar skaitant pasakas atrodo, kad pats autorius prabilo lietuviškai. Į klausimą, kokiu būdu taip sėkmingai sekėsi prakalbinti pasakų herojus, D. Saukaitytė atsakė: „Apie šią knygą aš svajojau! Užaugau kartu su filmuku „Ežiukas rūke“. Rankų pirštais galima suskaičiuoti, kiek yra tokių gilių tekstų, kurie tinka visiems: nuo vaiko iki suvaikėjusio.“ Pasakomis žavisi ir knygos iliustruotoja Sigutė Ach: „Tikiu, kad „Ežiukas rūke“ padės skaitytojams sugrįžti į save ir pasisemti paprastumo momentų… Viskas, kas genialu, yra paprasta… Tokia man atrodo ir ši knyga – geniali, todėl paprasta, visiems suprantama!“
Knygą „Ežiukas rūke“ redagavusi Danutė Ulčinskaitė įvertinta už Gražiausiai 2010 metais suredaguotas knygas. Ji yra ir kitų dviejų leidyklos „Nieko rimto“ apdovanotų knygų redaktorė.
Literatūrinių apdovanojimų šventę baigė Antano Gluskino vaikams skirtas spektaklis „Blusyno pasakojimai“, pastatytas pagal geriausio 2010 metų rašytojo vaikams ir paaugliams Gendručio Morkūno to paties pavadinimo knygą.