Search Results for: "Toma Vaškevičiūtė"
Ūsuota Rasa Samuolytė, itin moteriška Toma Vaškevičiūtė ir sudaužyta širdis – jau šią savaitę mes tai galėsime išvysti Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. Ir neapsigaukite: ūsuota moteris su cirku čia nieko bendro neturi, ji – pagrindinė spektaklio „Broken Heart Story“ herojė. Premjeros išvakarėse kalbamės su jauna suomių režisiere bei dramaturge Saara Turunen, kurios galvoje ir gimė ši širdį daužanti moters gyvenimo istorija.
Vasario 28 d. Lietuvos kino teatruose pasirodys režisieriaus Mykolo Vildžiūno drama „Nesamasis laikas“, kurioje vaidina žinomi kino, teatro ir televizijos aktoriai Toma Vaškevičiūtė, Tadas Gryn, Valentinas Novopolskis, Mindaugas Papinigis, Nelė Savičenko, Sigitas Račkys ir kiti.
17–ojo tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ uždarymo ceremonijos metu buvo atskleista, kuri kino žvaigždė šiais metais galės išdidžiai prisistatyti geriausia Lietuvos kino aktore. „Kino pavasario“ gerbėjų nuomone, Toma Vaškevičiūtė buvo labiausiai verta šio titulo ir jau gali planuoti prancūzų kosmetikos kompanijos „Bourjois” dovanotą kelionę į kino kūrėjų dievinamą Paryžių.
Festivalio „Kino pavasaris“ metu žiūrovai internete dėliojo savo „varneles“ prie vienos iš trijų nominuotų jaunų kino aktorių: Tomos Vaškevičiūtės, Miglės Polikevičiūtės ir Jurgos Jutaitės. Balsavimas buvo aktyvus ir dinamiškas. Lyderė tapo aiški nuo pirmųjų balsavimo dienų, ilgainiui balsų persvara nepaliko abejonės, o paskutinė balsavimo diena jau skelbė: geriausia metų Lietuvos kino aktorė yra Toma Vaškevičiūtė! Ir ją tikrai myli Lietuvos publika!
Iš 834 balsavusių, Toma Vaškevičiūtė surinko daugiau nei pusę – t.y. 489 žiūrovų simpatijas. Už Tomą balsavusiųjų žiūrovų amžiaus vidurkis – 34 metai. Už kitas nominantes – Miglę Polikevičiūtę
balsavo 224 (31 metų) žiūrovai, Jurgą Jutaitę – 121 žiūrovas (balsavusiųjų amžiaus vidurkis 29 metai).
Įžengusi į sceną, aktorė juokavo: „Dabar baisiau nei kino aikštelėje.” Tačiau kai susirinkusieji apdovanojo nugalėtoją gausiais aplodismentais, ji prisipažino, kam labiausiai jaučiasi dėkinga už šį garbingą ir svarbų jai titulą.
„Norėčiau padėkoti tiems, su kuriais dirbau kine. Buvo tikrai smagu. Linkiu jiems nepasiduoti, visada matyt šviesą. Tikiu, kad kinas klestės ir toliau. Taip pat, žinoma, noriu padėkoti festivaliui – už tai, kad pakvietė dalyvauti konkurse ir „Kino pavasario” žiūrovams – kad išpildė svajonę nuvažiuoti į Paryžių,” – džiaugėsi apdovanojimu ir prizu T.Vaškevičiūtė.
Drauge su festivaliu „Kino pavasaris” tęsianti gražią tradiciją išrinkti geriausią metų Lietuvos kino aktorę ir dovanoti jai kelionę, prancūzų kosmetikos kompanija „Bourjois‟ neveltui taip rūpinasi aktorėmis ir jų grožiu.
„Artistės buvo tos mūzos, kurios kadaise įkvėpė mūsų kompanijos įkūrėjus. Džiaugiamės galėdami mylimiausią ir talentingiausią kino festivalio publikos išrinktą aktorę Tomą Vaškevičiūtę apdovanoti kelione į Paryžių. Tikime, kad kaip ir daugelį kino kūrėjų, šis miestas įkvėps Tomą,“ – teigė prancūzų kosmetikos kompanijos „Bourjois” rinkodaros vadovė Rytų regionui ir Baltijos šalims Yulia Voynova, „Kino pavasario“ uždarymo ceremonijos metu įteikusi T. Vaškevičiūtei prizą.
Toma Vaškevičiūtė – Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės aktorė. Sukūrė vaidmenis Valstybiniame Vilniaus mažajame, Valstybiniame Kauno dramos, Oskaro Koršunovo teatruose, kine bei televizijoje. Apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią 2009 m. sezono pagrindinį moters vaidmenį. Pastarieji rimti jaunos aktorės darbai kine: Dainos vaidmuo režisieriaus A.Puipos filme „Nuodėmės užkalbėjimas‟, Noros rolė režisieriaus M.Martinsono filme „Nereikalingi žmonės‟, Nebylė režisieriaus G. Lukšo „Duburyje‟ ir įsimintina Vilės rolė režisieriaus S.Drungos filme „Anarchija Žirmūnuose‟. Pastarasis filmas tarptautiniame Maskvos kino festivalyje 2011 m. pelnė „Perspektyvų“ programos prizą.
Tomos Vaškevičiūtės pavardė papildys ankstesniais metais festivalio „Kino pavasaris“ publikos rinktų Lietuvos geriausių kino aktorių – Larisos Kalpokaitės, Nelės Savičenko, Gabijos Ryškuvienės ir Editos Užaitės – gretas.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), į naują sezoną žengiantis atsinaujinęs išore ir turiniu, yra suplanavęs žinomų režisierių dešimties spektaklių premjeras ir žada didesnių patogumų įsigyjant bilietus.
72-ąjį LNDT sezoną antradienio vakarą pradės Jono Vaitkaus režisuota vieno įdomiausių šiuolaikinių suomių dramaturgų Juhos Jokelos pjesė „Fundamentalistai”, vadinama radikaliausiu pastarųjų metų nacionalinės dramaturgijos kūrinių. Spektaklį du vakarus teatro fojė vaidins dvi skirtingos aktorių sudėtys – Rasa Samuolytė, Ramunė Skardžiūnaitė, Povilas Budrys ir Remigijus Bučius.
Spektaklio režisieriaus J. Vaitkaus nuomone, „Fundamentalistuose” temos turinį, klausimų apie mirtį, gyvenimą, religiją, tikėjimą antplūdį išgyvena visi žmonės – ateistai, katalikai, stačiatikiai, krišnaistai.
„Pjesė atvira, nuoširdi, apnuoginta. Joje viskas remiasi aktoriaus – žmogaus sąmone. Čia svarbiausia – žmogaus vertybės, jo stuburas. Ta pjesė tuo ir svarbi, kad ne bet koks aktorius tai gali vaidinti, ta prasme, kad ten turi būti labai aiški asmeninė nuostata, turi būti norėjimas spręsti tuos klausimus arba jų turėjimas viduje. Ta medžiaga yra maksimaliai priartinta prie aktoriaus – žmogaus”, – sako J. Vaitkus.
Maestro J. Vaitkus šį sezoną statys ir didelės apimties spektaklį „Visuomenės priešas” pagal Henriką Ibseną, kurį žadama parodyti šių metų lapkritį.
JAV ir Lietuvoje kurianti režisierė Jana Ros (Yana Ross) statys spektaklį „Chaosas” pagal kito šiuolaikinio suomių dramaturgo Mikos Mylyaho (Mika Millyah) pjesę. Pasak režisierės, pagrindinė pjesės tema – šiuolaikiniame žmoguje slypinti agresija, slepiama po kaukėmis ir išsiveržianti netikėtomis formomis. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis kuria aktorės Dalia Michelevičiūtė, Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė. Šio spektaklio premjera numatoma spalio mėnesį.
Režisierius Oskaras Koršunovas rengiasi statyti naujausią Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas” apie lietuvių emigrantų gyvenimą, o D. Michelevičiūtė Mažajai scenai kuria monospektaklį „Kalbos galia” pagal poeto Česlavo Milošo (Czeslaw Milosz) eiles, kuris lapkričio mėnesį turėtų vainikuoti šįmet minimo rašytojo gimimo 100-mečio programą.
Šį sezoną suplanuoti ir du spektakliai vaikams – Valentinas Masalskis statys „Grybų karą” pagal Justiną Marcinkevičių, o Evaldas Jaras – savo kūrybos spektaklį „Murkšlinas ir Turkšlinas”, kuris pirmą kartą vaikams bus rodomas teatro studijoje.
Pasak LNDT meno vadovo Audronio Liugos, numatoma ir seniai laukta lietuviška koprodukcija su „Meno fortu” – Eimunto Nekrošiaus spektaklis pagal Dantės „Dieviškąją komediją”, kurio premjera numatoma kitų metų balandžio mėnesį. Spektaklį statys nuolatinė E. Nekrošiaus kūrybinė komanda, o muziką kuria Andrius Mamontovas.
Antrąjį sezono pusmetį LNDT naujus spektaklius planuoja statyti režisieriai Cezaris Graužinis, Agnius Jankevičius, Gintaras Varnas.
Šįmet žiūrovų lauks ir bilietų įsigijimo naujovė – teatras siūlo įsigyti du abonementus: klasikinį – į spektaklius Didžiojoje salėje ir auksinį – į visus naujojo sezono premjerinius spektaklius Didžiojoje ir Mažojoje salėse. Bilietus galima pirkti ir internetu, per vieną iš bilietų platinimo sistemų.
Pasak LNDT generalinio direktoriaus Martyno Budraičio, teatras stengiasi planuoti sezono darbus pagal finansinę situaciją ir stengiasi gauti metinį biudžetą, kuris būtų kuo artimesnis teatro poreikiui. „Kalbėti apie kitų metų biudžetą būtų anksti, nors lėšų poreikį mes žinome, o realų biudžetą sužinosime vėliau. Metams skiriama valstybės dotacija teatrui su investiciniais projektais siekia 6,6 mln. litų, tačiau teatro poreikis viršija šią sumą apie pusantro karto”, – kalbėjo direktorius.
Sauliaus Drungos vaidybinis filmas „Anarchija Žirmūnuose” varžysis 33-iojo tarptautinio Maskvos kino festivalio konkursinėje programoje „Perspektyvos” („Perspectives”). Aukščiausiai klasei priskiriamas festivalis vyks birželio 23 – liepos 2 dienomis.
Debiutinis lietuvių režisieriaus ir scenaristo darbas konkursinėje perspektyviems kūrėjams skirtoje programoje varžysis su tokių šalių kaip Prancūzija, Vokietija, Austrija, Pietų Korėja ir kt. kino juostomis. Iš viso į konkursinę programą „Perspektyvos” pateko aštuonių pasaulio valstybių filmai.
33-iojo Maskvos kino festivalio metu „Anarchiją Žirmūnuose” tarptautinei publikai pristatys filmo kūrėjų komanda: režisierius ir scenarijaus autorius S. Drunga, pagrindinius vaidmenis atlikusios aktorės Severija Janušauskaitė ir Toma Vaškevičiūtė bei filmo prodiuserė Ieva Norvilienė.
Ironiška drama „Anarchija Žirmūnuose” – istorija apie sujauktą dabartinę lietuvišką realybę, bandančią atrasti, kas yra „gera” ir „bloga”. Už šio filmo scenarijų autorius S. Drunga buvo apdovanotas „MEDIA New Talent” prizu Kanų kino festivalyje.
„Džiaugiamės, kad pirmasis už scenarijų tarptautiniu mastu apdovanotas lietuviškas filmas varžysis ir vieno didžiausių Europos kino festivalių perspektyviems režisieriams skirtoje programoje. Dar viena gera naujiena, kad ši kontroversiška kino juosta jau peržengė mūsų žemyno ribas. Neseniai vykusio Kanų kino festivalio metu buvo sudaryti susitarimai dėl filmo platinimo Didžiojoje Britanijoje ir JAV”, – teigia filmo prodiuserė I. Norvilienė.
Be to, pasak prodiuserės, per šių metų tarptautinį Berlyno kino festivalį jau sudaryti susitarimai, pagal kuriuos Lietuvoje sukurtas filmas bus platinamas svarbiausiose Europos kino rinkose: Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, taip pat Prancūzijoje bei kitose prancūziškai kalbančiose šalyse ir regionuose – Monake, Andoroje, Korsikoje ir Liuksemburge.
Filmas „Anarchija Žirmūnuose” šįmet pretendavo geriausio filmo nominacijoje nacionaliniuose „Sidabrinės gervės” kino apdovanojimuose, tačiau nusileido Kristijono Vildžiūno filmui „Kai apkabinsiu tave”.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro repertuaras pasipildys dar viena šiuolaikiška XX a. dramaturgijos klasiko Antono Čechovo kūrinių interpretacija.
Balandžio 3 ir 19 d. 18. 30 val. bus vaidinamas spektaklis „Dėdė Vania“. Tai – garsaus prancūzų režisieriaus Erico Lacascade‘o sceninė adaptacija pagal Čechovo pjeses „Dėdė Vania“ ir „Miškinis“.
Ericas Lacascade‘as (g. 1959) – aktorius, plačiai žinomas režisierius, daugiau kaip dešimt metų jis vadovauja Prancūzijos Normandijos dramos centrui ir teatro pasaulyje išgarsėjo ryškiomis klasikinių ir modernių dramos tekstų inscenizacijomis bei pastatymais, kuriems būdingas ypatingas emocionalumas ir ekspresija. Itin didelį susidomėjimą sukėlė Lacascade‘o pastatyti klasikiniai Sofoklio, Pierre‘o Carlet de Chamblaino de Marivaux, Jeano Racine‘o veikalai, o ypač spektakliai pagal Antono Čechovo pjeses (pvz., trilogija „Ivanovas“, „Trys seserys“, „Žuvėdra“). Lacascade‘as itin daug dėmesio skiria laboratoriniam, tiriamajam darbui, į kurį įtraukia būsimo spektaklio aktorius, todėl jo spektakliai visada tampa ypatingais teatro įvykiais Prancūzijoje, sėkmingai dalyvauja garsiausiuose tarptautiniuose festivaliuose.
Prieš porą metų į Lietuvą pakviestas Oskaro Koršunovo teatro ir šešis mėnesius su lietuvių aktoriais dirbęs režisierius įsitikinęs: „Teatras – ne kinas ar opera. Jis niekada nebus pelningas, nors valstybinės institucijos to ir labai norėtų“. Ši menininko nuostata gerbiama visame pasaulyje. Į ją reiktų įsiklausyti pas mus.
Pjesę „Dėdė Vania“ (1896) Lacascade‘as vadina Antono Čechovo (1860–1904) šedevru. Daug metų gilindamasis į Čechovo kūrybą, režisierius savo spektaklyje nepateikia atsakymų į Čechovo laikų visuomenėje kilusias problemas, o įžvelgia dramaturginėje medžiagoje šiuolaikiškus klausimus: „Ar mane traukia tvankaus šeimyninio mikrokosmoso paveikslas? O gal pusiau inteligentiškos – pusiau kaimiškos skęstančios buržuazijos portretas? Ar tos raudos ir dejonės dėl prabėgusios jaunystės, ar be vilties užsimezgančios meilės istorijos? Sugniuždytas Vania, sužlugęs gyvenimas – daugybė gyvenimų… Žodžių ir jausmų stiprumas, personažų reiklumas jų pačių atžvilgiu? Jų įžvalgumas? Jų ekshibicionizmas? Jų nesugebėjimas veikti? Mūsų nesugebėjimas? Mūsų smarkumas? Jų pasidavimas? O gal mūsų?“. Viena svarbiausių spektaklio temų – ryžtingas mėginimas nepasiduoti, nes pieš pasiduodami – dvasiškai ar fiziškai – spektaklio herojai subtiliai kovoja už save ir prieš save, už kitus ir prieš kitus.
Lacascade‘o „Dėdė Vania“ veikia ne tiek sceninių įvaizdžių šiuolaikiškumu, kiek nauju teatro ir žiūrovo santykiu. Režisierius itin tiksliai sukuria žiūrovui visiškai naujas laiko ir erdvės sąlygas, tampa ne tiek veiksmo stebėtoju, kiek jo dalyviu, nors viso spektaklio metu išlaikoma ketvirtoji-neregimoje spektaklio siena. Lacascade‘o spektaklyje aktoriai, kurdami savo personažus, gravitacijos centro ieško kartu su publika. Tiksliau, jie kuria personažus ne tik su ja, bet „per ją“, todėl ir tampa pačiais tikriausiais spektaklio bendraautoriais.
„Dėdės Vanios“ situacijų ir personažų elgesio parabolė primena žmogaus kelionę įveikiant įvairias psichologines kliūtis – spektaklyje įdomu stebėti visus personažus, nes režisierius kiekvienam išradęs unikalią „psichologinę“ mašiną. Dirbdamas su skirtingų patirčių aktoriais, jis kuria vientisą teatrinę bendruomenę ir tuo pačiu suteikia galimybę aktoriams sužibėti atskirais mažais benefisais. Spektaklį sudaro daugybė mažų jaudinančių monospektaklių. Žiūrovas, tapęs veiksmo dalyviu, padeda sukurti naują „Dėdės Vanios“ prasmių lauką, nes režisierius nekartoja Čechovo teksto – priverčia jį tarytum naujai, „čia ir dabar“ gimti veikėjų lūpose.
Spektaklis skirtas įvairaus amžiaus, įvairaus skonio žiūrovui, o žinantis, kas yra gurmaniškas „teatro malonumas“, čia atras visiškai naują plastinį čechoviškos medžiagos sprendimą, nes aktoriai kasdienybę išgyvena ypač išraiškinga, beveik choreografine plastika. Čia apstu šiuolaikiniam šokiui būdingų elementų, kurie režisieriaus dėka lieka ištikimi „antiveiksminei“, pustonių ir prasmių pripildytai Čechovo dramaturgijai.
Dailininko Gintaro Makarevičiaus scenografija spektakliui suteikia intelektualaus, rafinuoto kūrinio aurą: pilkšva, išgryninta erdvė tampa poetiniu režisieriaus kuriamo „šokio“ lauku, kuriame klaidžioja kostiumų dailininkės Jolantos Rimkutės taikliai charakterizuoti personažai. Balkšvame šerkšne panirusios nebylios jų mizanscenos kartais iškalbingesnės už garsiai tariamus žodžius.
„Dėdės Vanios“ sceninę adaptaciją iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė, spektaklį Ericas Lecascade‘as kūrė, bendradarbiaudamas su Daria Lippi (Prancūzija).
Specialiai atnaujintam spektakliui Lecascade‘as ruošia du pagrindinių vaidmenų atlikėjus: Dėdę Vanią vaidins Arūnas Sakalauskas, Jeleną – Toma Vaškevičiūtė. Kitus vaidmenis atliks Arvydas Dapšys, Dainius Gavenonis, Airida Gintautaitė, Gediminas Girdvainis, Tomas Rinkūnas, Rasa Samuolytė, Paulius Tamolė, Aurelija Tamulytė ir Jonas Verseckas.
Spalio 1 d. startuojančio Vilniaus tarptautinio vaikų ir jaunimo filmų festivalio konkursinėje programoje tarp kino filmų iš viso pasaulio varžysis ir vienintelis lietuviškas kūrinys – daug diskusijų sukėlusi „Anarchija Žirmūnuose“. Lietuvoje kritikų prieštaringai įvertintas Sauliaus Drungos filmas šį kartą atiduodamas į vertinimo komisijos, kurios didžiąją dalį sudaro jaunuoliai, rankas.
„Daugelis suaugusiųjų, o tarp jų ir save labai autoritetingais laikančių kino kritikų, viską vertina pernelyg rimtai ir pamiršta, kaip svarbu yra ironiškai pažvelgti tiek į save, tiek į aplinkinius. O tai ir buvo vienas pagrindinių „Anarchijos Žirmūnuose“ principų. Todėl džiugu, kad šįkart būsime žiūrimi ir vertinami tų, kurie savyje dar neprarado sveiko vidinio „rokenrolo“, – teigia filmo scenarijaus autorius ir režisierius Saulius Drunga.
Jau tradiciniu tapusio Vilniaus tarptautinio vaikų ir jaunimo filmų festivalio konkursinės programos žiūri komisija bus neįprasta – ją sudarys 5 konkurso būdu atrinkti jaunuoliai bei šalyje žymios hip-hopo grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras.
Žiūrėdama „Anarchiją Žirmūnuose“ jaunimo publika turės galimybę susipažinti su savo kartos kino aktoriais – pagrindinius vaidmenis filme atlieka Toma Vaškevičiūtė, Severija Janušauskaitė, Martynas Nedzinskas ir kt.
„Labai džiaugiamės, kad tarp naujausių jaunimui skirtų filmų iš viso pasaulio galime parodyti ir naują lietuvišką darbą, skirtą būtent šiai auditorijai. Šių metų mūsų festivalio šūkis yra „Drąsa būti savimi“, todėl provokuojanti „Anarchija Žirmūnuose“ neabejotinai suteiks jaunajam žiūrovui įdomių potyrių, o tarp herojų leis atpažinti ir dalį savęs“, – teigia Tarptautinio vaikų ir jaunimo festivalio idėjos autorė Lina Užkuraitytė.
Konkursinę festivalio programą sudaro 14 filmų, o joje dalyvaujanti „Anarchija Žirmūnuose“ festivalio metu bus rodoma kino teatruose „Pasaka“ – spalio 4 d., 17 val. – ir „Skalvija“ – spalio 6 d., 19 val.
„Anarchija Žirmūnuose“ – tai istorija apie sujauktą dabartinę lietuvišką realybę, bandančią atrasti, kas yra „gera“ ir „bloga“. Už šio filmo scenarijų jo autorius Saulius Drunga buvo apdovanotas „MEDIA New Talent“ prizu Kanų kino festivalyje.
Vilniaus tarptautinis vaikų ir jaunimo filmų festivalis vyksta jau šeštus metus ir yra kol kas pirmas ir vienintelis Lietuvoje kino festivalis jaunimui. Jo programoje numatoma parodyti 40 filmų iš Suomijos, Švedijos, Olandijos, Italijos, Rusijos, Gruzijos, Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Lietuvos, Lenkijos ir Indijos. Festivalis vyks spalio 1-7 dienomis.
Jau aštuntą kartą prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“ vyko vieša festivalio „Mados infekcija“ modelių atranka „Infekcijos kastingas“. Šiais metais kastingas susilaukė ypač didelio merginų ir vaikinų susidomėjimo – modelių sau žvalgėsi ne tik festivalio metu savo kolekcijas pristatysiantys dizaineriai, bet ir modelių agentūros bei kino ir reklamos aktorių atrankos studija. Renginio metu taip pat buvo pristatytas specialiai „Mados infekcijai“ sukurtas šio pavasario makiažas, pabrėžiantis natūralų moters grožį.
Rudenį Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradės jubiliejinį 75-ąjį sezoną. Jame spektaklius kurs pasaulyje pripažinti, prestižiniu „Europos teatro naujosios realybės“ prizu ir daugeliu kitų apdovanojimų įvertinti režisieriai Eimuntas Nekrošius, Oskaras Koršunovas ir Krystian Lupa iš Lenkijos.
Gegužės 14, 16 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatys paskutinę šio sezono premjerą – spektaklį „Demokratija“. Pjesės autorius – Mindaugas Nastaravičius, režisierius – Paulius Ignatavičius.