Search Results for: "Stebuklų laukas"
Debiutinis Mindaugo Survilos filmas „Stebuklų laukas“ pasakoja apie žmones, daugiau negu 20 metų gyvenančius Budos miške, netoli buvusio Kariotiškių sąvartyno. Lietuvoje filmas atidarė Tarptautinį Kauno kino festivalį ir nuo spalio 14 d. rodomas Lietuvos kino teatruose.
Mindaugas Survila, kurdamas kino juostą apie sąvartyno gyventojus, sukaupė 140 valandų filmuotos medžiagos, o parodė jos tik valandą. Kaip sako pats režisierius, už kadro liko 139 valandos, kurių neįdėti į „Stebuklų lauką“ buvo labai sunku…
Žinoma, visos filmuotos juostos, kad ir apie ką ji būtų, parodyti neįmanoma, tačiau galima apie ją pasikalbėti.
Režisierius Mindaugas Survila Operatorius Mindaugas Survila Garso režisierius Saulius Urbanavičius Montažo režisierius Danielius Kokanauskis Prodiuserės: Jurga Gluskinienė, Giedrė Beinoriūtė (Lietuva,…
Prieš dvejus metus Lietuvos kino teatruose pasirodė nekomercinė dokumentinė poema „Stebuklų laukas“. Filmas pakerėjęs žiūrovus šiluma ir žmogiškumu, buvo pripažintas Lietuvoje – apdovanotas „Sidabrine gerve“ – Lietuvos kino ir televizijos apdovanojimu, kasmet skiriamu labiausiai nusipelniusiems režisieriams aktoriams bei kino specialistams. Užsienyje filmas buvo atrinktas į prestižinių pasaulio filmų festivalių programas: „Hotdocs“ (Kananda), „Brisbane film festival“ (Australija) ir t. t.
Nuo gruodžio 3 d. Skalvijos kino centre pradėtas rodyti Mindaugo Survilos filmas „Stebuklų laukas”. Po filmo žiūrovams buvo suorganizuotas susitikimas su pačiu režisieriumi ir filmo idėjos autore – socialinių mokslų daktare Donata Petružyte.
Antradienio kino pusryčiams siūlome pasižiūrėti naują lietuvišką dokumentinį filmą, kuris – tikrai atgaiva pasiilgusiems išties gero nacionalinio kino, kurio kūrėjai nedejuoja dėl pernelyg mažo finansavimo, pompastiškai nesireklamuoja ir svarbiausia – nuoširdumas, kurio kupinas kiekvienas Mindaugo Survilos filmo „Stebuklų laukas“ kadras.
„Stebuklų laukas“ – tai dokumentinė poema apie žmones, daugiau negu 20 metų gyvenančius Budos miške, netoli buvusio Kariotiškių sąvartyno. Ketverius metus kurtas dokumentinis filmas tarsi iš paties sąvartyno gyventojo perspektyvos pasakoja apie nykstančią unikalią bendruomenę, jos dienos ritmą, savotišką gyvenimo būdą, kasdienius džiaugsmus ir rūpesčius. „Stebuklų laukas“ – pirmas M.Survilos filmas, pasakojantis ne apie gyvūnus, o apie žmones.
Šį filmą galite pamatyti kino teatre Pasaka.
Laikas.lt
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) vėl visus kviečia į kino teatrų sales pažiūrėti vertų dėmesio dokumentinių filmų. Per 30 filmų dokumentinio kino gerbėjams. Tokia beveik dvi savaites truksianti vakarienė siūloma visiems dokumentinio kino gurmanams. Vakarienės pavadinimas – Vilniaus dokumentinių filmų festivalis(VDFF), kuris sostinę džiugins kino teatruose „Pasaka“ ir „Skalvija“.
8 kartą vyksiantis VDFF šiemet jau turi ištikimų gerbėjų ratą, kuris dar neprasidėjus festivaliui jau perka išankstinius bilietus ar abonentus. „Susidomėjimą dokumentiniu kinu rodo ir pirmą kartą „skavijoje“ matomas toks gausus žurnalistų būrys“, – džiaugėsi kino teatro direktorė ir viena iš festivalio programos sudarytoja Vilma Levickaitė.
Tad kas vyks festivalyje ir kaip nepasimesti filmų gausoje? Kaip ir kiekvienais metais, festivalis sudarytas iš pagrindinės programos, specialiosios programų, vieno autoriaus kūrybos pristatymo, konkursinės programos darbų ir meistriškumo dirbtuvių.
Visus festivalio filmus jungs bendras apsektas – Žmogus ir šūkis „Mes esame dokumentika“, kuris ragins globaliai pasižiūrėti į dokumentinį kiną ir įsitikinti, kad mes visi esame dokumentinio kino kūrėjai ir herojai. Pradedam nuo pradžių:
Pagrindinėje festivalio programoje bus pasakojamos 9 kino istorijos, taip pat istorija apie vieną iškiliausių mados metraščių figūrų – Yves Saint Laurent‘ą („Yves Saint Laurent. Beprotiška meilė“, 2010), du dešimtmečius dokumentinio kino kūrėjos Jennifer Fox su kamera stebėtą didįjį Tibeto mokytoją Namkhai Norbu Rinpochę („Mano reinkarnacija“, 2010 m.), beveik du dešimtmečius filmuotą Katką, bandančią atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų („Katka“, 2010), Indonezijos šeimos trijų kartų gyvenimą globalizacijos akivaizdoje („Tarp žvaigždžių“ 2010), muzikos galią atskleidžiančią „Kinšasos simfoniją“ („Kinshasa Symphony“, 2010), pelniusią daugiausiai publikos simpatijų prizų festivaliuose, amerikietiškojo „maišymosi katilo“ (melting pot) metaforą – „Bokso salę“ („Boxing Gym“, 2010).
Filmas „Labanakt niekam“ („Goodnight Nobody“, 2010) pasakos skirtinguose žemynuose gyvenančių herojų, siejamų „negalios“ užmigti, istorijas, o gruzinų kilmės režisierė Nino Kirtadzé ragins prisiminti žmogišką ir politinę Gruzijos dramą („Šis tas apie Gruziją“, 2010). Rizikingu eksperimentu pavadintas „Gyvenimas per vieną dieną” („Life in a Day“, 2011) vers susimąstyti apie kitokias formas įgyjantį dokumentinį kiną. „Gyvenimas per vieną dieną“– tai bendras „Youtube” vartotojų darbas, nufilmuotas per vieną dieną – 2010-ųjų liepos 24-ąją ir sumontuotas iš 80 tūkst. atsiųstų įrašų.
Specialioji festivalio programa šiemet vadinsis „(Ne)realybės dokumentika“. Pasak V.Levickaitės, programos temą jai padiktavo Amsterdamo dokumentinių filmų festivaluje pamatytas : Bente Milton filmas apie virtualų pasaulį „Mano avataras ir aš“, 2010. „Iš pradžių galvojau atrinkti tik filmus, susijusius su virtualia relybe, bet vėliau visgi šias ribas praplėčiau“, – teigė V.Levickaitė. Programą sudarys 5 filmai, iš kurių turbūt daugelį intriguoja JAV režisieriaus Morgano Spurlocko filmas, kurio pavadinimas pasako viską už save – „Geriausiai parduotas filmas“.
Konkursinėje Baltijos šalių dokumentinių filmų programoje varžysis po 4 filmus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kam atiteks prizai už geriausią Baltijos šalių dokumentinį filmą, spalio 1 d. per VDFF uždarymą paskelbs tarptautinė žiuri, vadovaujama kino kritiko ir eksperto Tue Steeno Müllerio iš Danijos. Lietuvai atstovaus Evaldo Janso ir Audriaus Kuprevičiaus filmas „Laisvė kurti“, Aloyzo Jančoro sukurtas profesoriaus Sauliaus Sondeckio kino portretas „Mocarto obuoliai“, jauno režisieriaus Mindaugo Survilos premjerinis dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“ ir A. Stonio praėjusių metų filmas „Aš perėjau ugnį, tu buvai su manim“. Tad lietuvių darbus pamatyti išties įdomu, nors keletą iš jų turbūt dauguma jau matė, o kad A.Stonys yra vienas iš VDFF programos sudarytojų nereiškia, kad kvepia korupcija, nes kam atiteks prizai už geriausią darbą, nuspręs tarptautinė žiuri, vadovaujama danų kino kritiko ir eksperto Tue Steen Muellerio.
Šių metų VDFF retrospektyva bus skirta bulgarų režisieriui Andrejui Paunovui, žiūrovams bus parodyti visi jo sukurti filmai. Šį jauną režisierių pasiūle vienas iš A.Stonys, kuris išsigynė, kad nors ir labai norėjo, kad A.Paunovo darbai būtų rodomi VDFF, tai buvo kolektyvinis organizatorių sprendimas.
Meistriškumo kursai surengti bendradarbiaujant su „MEDIA Desk Lietuva“. Besidomintiems eksperimentinio kino istorija, režisierius Pipas Chodorovas rugsėjo 28 d. 13 val. skaitys paskaitą „Laiko ir erdvės architektai“, o konkursinės programos žiuri pirmininkas Tue Steenas Mülleris rugsėjo 30 d. ves jauniems kino prodiuseriams skirtas meistriškumo dirbtuves apie dokumentinio kino finansavimą. Žiuri narė, prodiuserė ir dokumentinių filmų agentė Irena Taskovski spalio 1 d. pristatys dokumentikos ir arthauzinio kino platinimo dirbtuves.
Žinoma, bus neapsieta be prizų, nes 13 tūkst. litų prizinį fondą konkurso laureatams skyrė Kazickų šeimos fondas, ištikimai mecenuojantis VDFF konkursą. Kaip teigė festivakio organizatoriai, Kazickai dar neik karto nebuvo apsilankę festivalyje, tačiau jiems nuolat siunčiami nugalėtojų flmai ir informacija. Tad tereikia džiaugtis, kad dokumentinis kinas sulaukia ir privačių rėmėjų lėšų.
Norėtume išskirti VDFF atidarymo ir uždarymo filmus: tai A. Stonio režisuotas pirmasis Latvijos ir Gruzijos finansuotas bendros gamybos filmas, sukurtas Gruzijoje „Raminas“. „Šiam filmui reikalingos lėšos buvo gautas iš Latvijos ir Gruzijos. Lietuvos net neprašėme, nes gautų pinigų ir taip pakako“, – teigė A. Stonys. Kitas verta dėmesio darbas – režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“, pasakojantis apie daugiau nei 20 metų Budos miške netoli buvusio Karijotiškių sąvartyno gyvenančius žmones.
O pabaigai, reikia pasidžiaugti, kad dokumentinis kinas vis daliau pripažįstmas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Štai šių metų Venecijos kino festivalį atidarė ne tik vaidybinė, bet ir dokumentinė kino juosta, o Maskvos kino festivalyje atsirado dokumentinių filmų programa“, – teigė Stonys. O VDFF organizatorė Sonata Žalneravičiūtė pasidžiaugė, kad mūsų žiūrovų nebereikia įtikinėti, kad dokumentinis kinas – tai ne vien apie miškuose bėgiojančius žvėriukus.
Tad tikrai, kada paskutinį kartą žiūrėjote dokumentinį filma? Jei atsakymas – seniai, subėkit pirkti bilietų į VDFF ir susimatysime tenai.
Artėjančio Kauno kino festivalio atidarymo filmu ir šiemet taps lietuviško kino juosta – režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“. Apie daugiau nei dvidešimt metų Budos miške netoli buvusio Karijotiškių sąvartyno gyvenančius žmones pasakojančio filmo premjera įvyks rugsėjo 27 dieną Kaune.
„Pradėti festivalio programą lietuvišku filmu tampa mūsų tradicija – pernai Kaune įvyko Šarūno Barto „Eurazijos aborigeno“ premjera, o šiemet pasirinkome jaunajai kino režisierių kartai atstovaujančio Mindaugo Survilos darbą. Kasmet stengiamės kino mėgėjams pristatyti ir pripažinimą jau pelniusius lietuviškus filmus, ir atkreipti dėmesį į perspektyvius jaunus kino kūrėjus,“ – sakė kino festivalio direktorė Ilona Jurkonytė.
Ketverius metus kurtas dokumentinis filmas „Stebuklų laukas“ atidžiai pasakoja apie skurdžią Budos miško gyventojų kasdienybę, šventadienius ir pastangas išlikti – keltis, nusiprausti, imtis darbo. Suteikdamas balsą tiems, kurie jo paprastai neturi, režisierius atskleidžia ir tokio veiksmo sunkumus bei parodo herojų gebėjimą juoktis iš aplinkinio pasaulio ir baimę prarasti su juo ryšį.
„Kurdamas filmą Budos miške lankydavausi itin dažnai, ir pamažu šie žmonės priėmė mane į savo ratą: eidavau kartu į sąvartyną, kartu sutikau Kūčias ir Naujuosius metus. Pamačiau juos visai kitokius nei rašo spauda ar rodo televizija – jie ne tik kasdien sunkiai dirba, bet ir skaito knygas, klauso muzikos, juokauja, myli, dainuoja, verkia, žaidžia kortomis, kerpasi plaukus ir visada padeda vienas kitam,“ – pasakojo filmo režisierius Mindaugas Survila.
„Stebuklų laukas“ – antrasis režisieriaus Mindaugo Survilos dokumentinis filmas. Debiutinis režisieriaus filmas „Susitikimas su žuvininkas“, pasakojantis apie retus paukščius erelius žuvininkus, pripažintas geriausiu 2007 metų Lietuvos dokumentiniu filmu apie gamtą ir apdovanotas filmų apie gamtą kūrėjo Petro Abukevičiaus premija.
Penktasis Tarptautinis Kauno kino festivalis vyks rugsėjo 27 – spalio 9 dienomis Kaune ir Vilniuje. Spalio 10 – 13 Tarptautinis Kauno kino festivalis lankysis Panevėžio kino teatre „Garsas“, o spalio 13 – 16 dienomis – Nidos kino teatre „Agila“. Daugiau informacijos: www.kinofestivalis.lt.
Kūrybiškai ir techniškai itin sudėtingo, ketverius metus kurto filmo „Sengirė“ (angl. The Ancient Woods) kūrybinė grupė gavo džiugią žinią – jų kurtas dokumentinis filmas buvo atrinktas į IDFA festivalio Amsterdame (Nyderlandai) programą. IDFA – dižiausias dokumentinių filmų festivalis pasaulyje, vykstantis kiekvieną lapkritį. 2016 metais jis pritraukė 276 tūkstančius lankytojus ir 3 tūkstančius dokumentinių filmų kūrėjų bei profesionalų.
Dar visai neseniai apie savo išėjimą į Lietuvos sengires pranešęs M. Survila kreipiasi į gamtos ir kino mylėtojus.