Search Results for: "SOS gyvūnai"
Šviesa yra būtina gyvybės sąlyga. Rudenį, kai dienos trumpėja, šviesos trūkumas ypač suintensyvėja. Lietuvoje šiam trūkumui labai jautrūs apie 10–20 proc. žmonių. Jie gali tapti mažiau motyvuoti, gali slėgti bloga nuotaika, mažėti darbingumas. Gali išsivystyti net vadinamoji sezoninė depresija, suaktyvėti lėtinės ligos.
Tikriausiai ne kartą esate matę gyvūnų mylėtojų „Peta“ reklamas, skatinančias nevalgyti mėsos, neišnaudoti gyvūnų pramogai ir nepirkti kailių ar natūralios odos drabužių bei avalynės.
Kanibalizmu vadinamas tos pačios rūšies individų naudojimas maistui. Gamtoje kanibalizmas senas kaip pats pasaulis, nors vargu ar jis kada nors buvo svarbus evoliuciniu ar populiacijų formavimosi požiūriais. Galvojant paprastai, galime rasti tik vieną šio reiškinio įvertinimą: tai kokių nors ypatingų sąlygų iššaukta mitybos forma, tikrai neduodanti jokios naudos nei atskiroms populiacijoms, nei rūšiai. Tačiau ar kanibalizmas yra žalingas, pavojingas rūšiai?Ar galima suprasti jo reikšmę gamtai ir rūšims?
Milijardierius Piteris Tylas (Peter Thiel) puoselėja svajonę pasauliui pristatyti kitokią – visiškai kitokią – mėsą. Investuotojas turi labai aiškų tikslą – sukurti technologiją, kuri mėsą „spausdintų“ 3D būdu.
Spalvų suvokimas bei regėjimas žmogui yra itin svarbūs, tačiau, kaip tą suvokia gyvūnai? Kokį vaizdą mato jie ir kodėl?
Labai dažnai nesusimąstome, kad beglobiai gyvūnai irgi turi teisę į visavertį gyvenimą. Ir ne visi žino, kad Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinė tarnyba „Grinda“ – ne gyvūnų globos namai, o jų žudymo įstaiga. Visai kitokia veikla užsiima gyvūnų globos namai „Lesė”, kurie visiems savo augintiniams stengiasi rasti šeimininkus.
Kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja apie smėlio dėžėse ir pievose tykančias blusas. „Šiais metais karštuoju sezonu pievose, rūsiuose, sandėliuose ir netgi vaikų žaidimo aikštelėse atsirado daugiau blusų nei įprastai. Didžiausias antplūdis prognozuojamas liepos mėnesį. Problema – benamės katės“, – kalbėjo biologas Liutauras Grigaliūnas.
Nešiotoja – benamė katė
Daugiau nei 30 proc. blusų nešėjų laikomos benamės katės. Deja, gyvenamųjų namų kiemuose jų su kiekvienais metais daugėja. Sparčiai ima plisti ir blusos. Įsitaisę ant gyvūnų kailių šie kenkėjai ima misti krauju. Dalį siurbiamo kraujo blusos suvirškina savo žarnyne, dalį išskiria iš organizmo. Nesuvirškintu krauju maitinasi blusų lervos.
„Blusos gali plisti labai dideliu atstumu, kadangi blusų patelių padėti kiaušinėliai dažniausiai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių. Po 16–25 d. išsivysto suaugusi blusa, kuri pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola ant jo ir ima siurbti kraują, dėti kiaušinėlius“, – pasakojo bendrovės „Dezinfa“ biologas.
9 cm į aukštį ir 32 cm į ilgį
Blusa gali pašokti 9 cm į aukštį ir 32 cm į ilgį. Tai jai leidžia be vargo rasti maitinimosi šaltinį. „Tereikia, kad rūsyje ar sandėliuke, smėlio dėžėje apsilankytų benamė katė, kurios kailyje krebžda blusos, ir atsiranda didelė tikimybė kenkėją parsinešti į namus. Blusa ant žmogaus gali užšokti tiesiog laiptinėje – šis kenkėjas šuoliuoja didesne jėga nei žiogas! Parsinešus į namus, blusos ima maitintis, daugintis – kankinti namų šeimininkus“, – teigė kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.
Dažniausiai serga vaikai
Blusos platina marą, žiurkių dėmėtąją šiltinę, kačių įdrėskimo ligą. Kasmet registruojama apie 3 tūkst. maro atvejų. Blusų platinamomis ligomis dažniausiai serga vaikai. „Vaikai pasižymi itin dideliu judrumu, smalsumu. Užkirsti kelią žaisti su benamiais gyvūnais gana sudėtinga. Tad ir ligų sunku išvengti“, – apgailestavo Liutauras Grigaliūnas.
Blusų įkandimai alina nervų sistemą, sukelia alergiją. Niežint dažniausiai imama kasytis ir taip gali būti įnešta antrinė infekcija.
Naikinimas sudėtingas
Išnaikinti kenkėjus gana sudėtinga. Naikinti blusas reikia ne tik nuo gyvūnų, bet ir aplinkoje, kadangi būtina išnaikinti ir ant paviršių esančius kiaušinėlius bei lervas. „Namų sąlygomis blusas išnaikinti labai sunku, kadangi aplinkoje esančios lervos ir kiaušinėliai plika akimi nematomi ir sunkiai paveikiami populiarių aerozolinių priemonių. Viena iš efektyviausių priemonių – profesionaliam naudojimui skirti insekticidai. Tam, kad būtų užtikrintas šių priemonių efektyvumas bei norimas rezultatas, reikalingas ir pakankamas kiekis biologinių žinių apie patį kenkėją, jo elgseną bei gyvenimo būdą“, – kalbėjo Margarita Kutkaitė.
Pagalbos reikia net tik šunų ir kačių prieglaudoms. Netinkamas elgesys su žirgais ir arkliais Lietuvoje yra labai dažnas, rodo Žirgų globos asociacijos atlikta žirgų savininkų apklausa. Apie tai liudija ir besiplečianti žirgų prieglauda, kurioje šiuo metu glaudžiasi šeši iš skerdyklos išgelbėti, ligoti ar traumuoti gyvūnai. Dar aštuoni žirgai prižiūrimi kitose Lietuvos vietose.
Lietuvos Žirgų globos asociacija (ŽGA) internetu apklausė per tris šimtus Lietuvos gyventojų, kurie turi nuosavus žirgus, ar su jais nuolat dirba. 99 proc. respondentų atsakė, kad yra girdėję apie žiauraus elgesio su žirgais atvejus, o 85 proc. yra susidūrę patys. Daugiau nei pusė apklaustų žirgų savininkų žiauraus elgesio atvejus su žirgais mato nuolat.
„Lietuvoje labai stinga elgesio su arkliais kultūros. Daugumai žirgų savininkų trūksta elementaraus supratimo apie savo augintinio priežiūrą, šėrimą ir netgi jojimą. O tai lemia daugumą žirgų ligų ir traumų, nekalbant jau apie tokius atvejus kaip žirgo mokymas „bado dieta” ar jo mušimas“, – komentavo ŽGA vadovė Eglė Gerulaitytė.
Anot jos, ŽGA prieglauda, įsikūrusi Vilniaus rajone, Kairėnuose, sulaukia vis naujų globotinių, kurie buvo išpirkti iš tinkamai jų neprižiūrėjusių savininkų ar tiesiog ištraukti iš skerdyklos. Pasak ŽGA atstovų, šiems žirgams jau ima nepakakti maisto.
„Norime atkreipti ir visuomenės dėmesį žirgų problemas. Todėl benamiams, apleistiems ir pasmerktiems skerdyklai gyvūnams rengiame meno darbų labdaros aukcioną, kuris, kaip tikimės, leis surinkti reikalingų lėšų prieglaudai. Ten gyvenantiems gyvūnams reikia šieno, vitaminų, kalvio paslaugų“, – teigė viena iš aukciono dalyvių, verslininkė Greta Šapkaitė.
Anot jos, kiekvienas litas prieglaudos žirgams yra labai svarbus. „Pavyzdžiui, vos už penkis litus galima nupirkti priemonių nuo parazitų, 15 litų – tai naujas kantaras, šepetys, šieno maišas, kanopų priežiūros priemonė arba mineralinės druskos laižalas žirgui. 100 litų leidžia kraujo tyrimus, išsikviesti veterinarą, nupirkti papildų ar vitaminų, arba šieno vienam žirgui beveik mėnesiui“, – dėstė G. Šapkaitė.
Tačiau svarbiausia, anot buvusios televizijos laidų vedėjos, kad šios lėšos ne tik gali padėti išlaikyti nuo seno lietuvių gerbiamą gyvūną, bet ir leisti išgelbėti dar ne vieną gyvybę.
Pirmasis Lietuvoje labdaros aukcionas žirgams paremti vyks gegužės 10 dieną, antradienį, 18.30 val., Vilniaus Rotušėje. Jame bus parduodama apie trisdešimt įvairių meno darbų, kuriuos skyrė Nomeda Marčėnaitė, Vokietijos menininkė Kerstin Tschech, grafikė Dovilė Tomkutė Veleckienė, tautodailininkas Valentas Survila, keramikė Agnė Kondrataitė, fotomenininkas Darius Jurevičius ir kiti. Aukcione savo kūrybos dainas atliks aktoriai ir atlikėjai Andrius Kaniava bei Giedrius Arbačiauskas.
ŽGA – tai trejus metus veikianti ne pelno nesiekianti organizacija, besirūpinanti žirgų gerove ir edukacija, žirgų gerovės klausimais Lietuvoje, teikianti tiesioginę pagalbą žirgams bei arkliams.
Jeigu žmogus pasako „aš labai mėgstu gyvūnus”, dažnai tai susiejama su naminiais gyvūnais. Tuomet klausiama „tai gal laikai namie vėžliuką/papūgėlę/žiurkėną/šunį/katę?” ir tas, kurio namie galima aptikti daugiausiai įvairių gyvūnų, įvardinamas kaip tikras jų mylėtojas. Tame yra tiesos: jeigu nemėgsti gyvūnų, laikysiesi nuo jų atokiai, o jeigu mėgsti – stengsiesi su jais palaikyti kuo artimesnį ryšį. Tačiau ar visada meilę galima išmatuoti pagal namuose esančio mini zoologijos sodo dydį?
Pamąstykime logiškai. Tikriausiai nebus klaidinga, jeigu pasakysiu, jos mėgstantis gyvūnus žmogus norės jiems visko, kas geriausia. Pavyzdžiui, jeigu mano namuose gyvena šuo, stengsiuosi jam suteikti kuo geresnes sąlygas, juo rūpinsiuosi, pasistengsiu, kad jis galėtų patenkinti būtiniausius savo poreikius. Šuo negali išgyventi be žmonių priežiūros, todėl būtų negerai jį paleisti į gatvę ar palikti miške. Taip pat nebūtų gerai su šuniu elgtis kaip su daiktu: laikyti pririšus prie būdos arba atsibodus juo atsikratyti užmigdant.
Toks elgesys tinkamas su šunimis ir katėmis – gyvūnais, kurie priklausomi nuo žmonių. Tačiau kaip yra su laukiniais, kuriuos norima paversti į naminius? Namuose laikomų vėžlių, papūgų, šeškų, žiurkėnų, šinšilų, žuvyčių ir kitų gyvūnėlių giminaičiai puikiausiai išgyvena jiems natūralioje gamtoje be žmogaus priežiūros. Laisvėje jie turi daugiau erdvės nei pas mus, gali gyventi bendruomenėse, ieškotis maisto ir patenkinti daugybę kitų savo poreikių. Šiems gyvūnams gamta yra jų namai.
Grįžkime prie pirminės minties: jeigu aš mėgstu gyvūnus, norėsiu jiems visko kas geriausia. Pagal ją galima nesunkiai įvertinti laukinių gyvūnų laikymą namuose. Ar tikrai jiems geriau pas žmogų, ar geriau gamtoje? Jeigu aš noriu, kad gyvūnas būtų laimingas, ar turėčiau jį sugauti, suvaržyti jo laisvę ir pradėti kontroliuoti ką jis valgys, kokiomis sąlygomis gyvens ir ar turės ryšį su kitais savo rūšies atstovais? Gal geriau visa tai palikti gyvūno apsisprendimui, nes jis pats geriausiai žino savo poreikius ir būdamas laisvas galės juos patenkinti?
Žiūrint plačiau, reikia įvertinti ir tai, kokia kaina gyvūnai pasiekia parduotuves. Dalis jų gaudomi gamtoje ir vežami šimtus ar tūkstančius kilometrų į kitas šalis. Ne visi tai pakelia, dalis miršta. Žinoma, tie, kurie gali daugintis nelaisvėje, yra specialiai veisiami. Tačiau reikia prisiminti, kad laukiniai gyvūnai, gimę veislynuose, netampa bejausmiais ir turi tuos pačius poreikius kaip ir laisvieji jų giminaičiai. Tad jeigu mes tikrai linkime jiems visko, kas geriausia, turėtume nepalaikyti šio verslo ir nepirkti nei gamtoje sugautų, nei nelaisvėje dauginamų gyvūnų.
Neretai priėjus tokios išvados kyla klausimas, kaip suderinti pagarbą laukiniams gyvūnams, paliekant juos laisvėje, ir tuo pačiu išlaikyti su jais ryšį? Tam yra keletas būdų, paminėsiu tik du pagrindinius.
Pirmas – praleisti daugiau laiko gamtoje. Mėgstantiems gyvūnus tikrai užgniauš kvapą pamačius medžio viršūnėje šokinėjančią voverę, miške šliaužiantį žaltį, pievoje ant akmens besišildantį driežą ar iš po kojų išskridusias kurapkas. Laisvo gyvūno pamatymas gali duoti daug daugiau nei jo sugavimas ir uždarymas į narvelį ar terariumą.
Antras būdas – žiūrėti filmus apie gamtą. Yra valandų valandos nuostabios dokumentikos, kuri parodo, koks įvairus ir sudėtingas laukinių gyvūnų pasaulis, bei leidžia suprasti, jog nelaisvėje jų gyvenimai netampa turtingesniais.
Pabaigai reikia sutikti, kad ne visi gyvūnus laikantys žmonės yra jų mylėtojai. Dalis egzotišką gyvūną įsigyja dėl mados, kiti norėdami pasigirti prieš kitus, tretiems gyvūno laikymas yra būdas užpildyti vienatvę arba tiesiog hobis. Situacijų gali būti įvairių ir jos iškelia daugybę kitų klausimų, kurie šiame straipsnelyje lieka nepaliesti. Bet jeigu jūs ne vienas iš jų ir tikrai norite gyvūnams tik geriausio, pasistenkite įvertinti visus „už” ir „prieš” ne tik iš savo, bet ir iš galimai naujo augintinio perspektyvos.
„SOS gyvūnai“ pristato Fridą, žemesnę nei vidutinio ūgio, geraširdę kalytę, kuri laukia naujų šeimininkų Akropolio namelyje (tai prieglaudos filialas – antra Vilniaus Akropolio pusė, greta autoplovyklos, dirbame kasdien su trumpomis pertraukomis).