Search Results for: "Roko opera"
Legendos „Jūratė ir Kastytis“ gerbėjų 2016 metais laukia naujas, profesionalus, naujomis arijomis papildytas roko operos pastatymas. Po ilgos pertraukos scenoje vėl bus galima matyti švelniąją Jūratę – Aistę Smilgevičiūtę ir pirmą kartą Kastytį įkūnysiantį Vaidą Baumilą. O taip pat: Kostą Smoriginą (Kopų Senis), Olegą Ditkovskį (Perkūnas), Povilą Meškėlą (Neptūnas) ir Eveliną Sašenko (Kastyčio motina).
Daugiau kaip keturis dešimtmečius gyvuojantis terminas roko opera („rock opera“) yra gana tiksliai apibrėžtas, tačiau muzikinėje kultūroje vartojamas nevienareikšmiškai.
Roko operos terminas
Savo pirmaprade prasme terminas roko opera įvardija šių dviejų žanrų samplaiką – didesnės apimties (60-90 min. trukmės) vientiso siužeto muzikinį kūrinį, sudarytą daugiausiaiš roko dainų ir papildytą uvertiūromis bei instrumentiniais intarpais.
Šiuo terminu taip pat apibūdinamas ir gana įprastas klasikinis miuziklas, turintis roko muzikos elementų. Pasak kai kurių muzikos kritikų, kaip kad žymiojo Artiomo Troickio, roko opera derėtų vadinti būtent roko atlikėjų sukurtą didesnės formos veikalą, atliekamą grupės pajėgomis, t. y. roko koncertuose. Tokia ir buvo dažniausiai minima kaip pirmoji dviguba plokštele išleista britų grupės „The Who“ roko opera „Tommy“ (1969), kurios turinys savo užmoju galėjo pranokti daugelio klasikinių operų banalias fabulas. Originalioje versijoje instruomentuotės buvo įgrotos
keturių grupės muzikantų ir jų pačių sudainuoti visi (net ir moteriški) vaidmenys.
„Jesus Christ Superstar“ sąsajos su hipių kultūra
Tuo tarpu Niujorke 1967 m. spalio 17 d. pirmą kartą šviesą išvydo roko įtakotas ir hipių gyvenimą nušviečiantis miuziklas „Hair“ (kompozitorius Mac Dermont). Tačiau bene žymiausia roko opera – „Jesus Christ Superstar“, pasirodžiusi kiek vėliau, 1970 m., ir tiesiogiai pristatyta kaip „rock-opera“, nors tai buvo profesionalaus kompozitoriaus A. L. Webberio bei libretisto Timo Rice’o šlovingas darbas. Abu paminėti muzikos kūriniai, vienas po kito ir ekranizuoti, daugiau ar mažiau siejami su hipių kultūra. „Jesus Christ Superstar“ įrašai gana greitai prasiskverbė į buvusią TSRS ir padarė čia ypač didelę įtaką. Vakaruose ji taip pat krėstelėjo sceninių miuziklų pasaulį ir nustatė modernumo parametrus, drąsiai derindama dinamiškus šokius, teatro elementus, klasikinę instrumentuotę bei roko ekspresiją. „Jesus Christ Superstar“, kaip žinia, tiesiog apžavėjo Lietuvos ankstyvojo roko muzikantą Kęstutį Antanėlį ir „nurašius“ partitūrą tiesiog iš klausos (grojant plokštelę) roko opera 1971 m. gruodžio 25 d. buvo tegu ir mėgėjiškai, bet pirmą kartą pastatyta Vilniuje, tuometiniame Dailės institute. Tai buvo savotiška jos premjera visoje Rytų Europoje.
„Meilė ir mirtis Veronoje“ apie visų laikų įsimylėjelius
Architektas ir dailininkas Kęstutis Antanėlis ir pats tapo kompozitoriumi, keleto roko operų autoriumi, kurių žinomiausia, jau tikrai gryna lietuviškoji roko opera – „Meilė ir mirtis Veronoje“ (S. Gedos libretas pagal V. Šekspyro dramą „Romeo ir Džiuljeta“), režisuota Eimunto Nekrošiaus ir pastatyta Vilniaus jaunimo teatre 1982 m. Visų laikų įsimylėjėlius šioje dramoje vaidino trys aktorių poros: Janina Matekonytė su Vytautu Taukinaičiu, Kristina Kazlauskaitė su Sauliumi Bareikiu ir Violeta Podolskaitė su Kostu Smoriginu. 2005 m. lapkritį „Meilė ir mirtis Veronoje“ sugrįžo į teatro erdvę. Režisierius Aidas Giniotis perkėlė spektaklį į Keistuolių teatro sceną, kur vėl skambėjo „roko himnas meilei, nugalinčiai net mirtį“. Pagrindinius vaidmenis atliko Ieva Stundžytė, Judita Urnikytė, Erica Jennings (Džiuljeta) ir Justas Tertelis, Marijonas Mikutavičius, Mantas Jankavičius (Romeo). Spektaklio kūrėjai apdovanoti trimis „Auksiniais scenos kryžiais“.
„Velnio nuotaka“ – pirmoji, tačiau ne visai gryna roko opera
Pirmąja lietuviškąja roko opera dažnai vadinama ir „Velnio nuotaka“, be abejo, tai anksčiausiai pasirodęs originalus tokio pobūdžio miuzikinis kūrinys, sulaukęs nepaprasto populiarumo. Tačiau tai nevisai gryna roko opera vien jau dėl to, kad tai – muzika 1974 m. ekranuose pasirodžiusiai režisieriaus Arūno Žebriūno fantasmagoriškai kino juostai, pirmajam lietuviškam muzikiniam filmui. Jo garso takelio plokštelės anotacija skelbė – „Du juodi diskai, kuriuos Jūs
paėmėte į rankas, yra filmo „Velnio nuotaka“ fonograma“. Vėliau „Velnio nuotaka“ kuriam laikui apsireiškė ir baleto
forma. „Velnio nuotaka“ – lyg savotiškas atsakas „Superžvaigždei“ – tiek sumanytojų buvo laikoma, tiek liaudyje iškart prigijo kaip roko opera. Argi tai negalėtų būti svarbus kriterijus, priskiriant kokiam nors žanrui šį tuomet novatorišką muzikinį vizualinį kūrinį. Pagrindinius vaidmenis jame įdainavo A. Chomentauskienė, V. Malinauskas, V. Kernagis, B. Dambrauskaitė ir kt.
„Ugnies medžioklė su varovais“ laisvos kūrybinės raiškos ir roko dermė
Panašiu metu buvo kuriama avangardinė meninių sprendimų prasme ir idėjiškai drąsi kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus muzikinė drama „Ugnies medžioklė su varovais“, pastatyta 1976 m. vasario 28 d. Jaunimo teatro scenoje (režisierė D. Tamulevičiūtė) ir tapusi pirmuoju roko miuziklu Lietuvoje (žr. 17 nuotr. Įklijoje). Pagrindinius vaidmenis jame atliko Vytautas Kernagis, Gintarė Jautakaitė, Arvydas Navalinskas. Per maždaug septynerius metus (1976-1983) Lietuvoje ir užsienyje miuziklas buvo parodytas 185 kartus. Kaip ir „Velnio nuotaka“, „Ugnies medžioklė“ po truputį įsitvirtino kultūros istorijoje ir kaip roko opera. Tikriausiai tai suprantama, mat šių muzikinių kūrinių naujumas ir
laisva kūrybinė raiška derėjo su roko įtaka ir klausytojai priėmė juos su pasigėrėjimu, o šiuos ypatingus miuziklus titulavo roko operomis. Tuometiniame Lietuvos muzikinės kultūros kontekste miuziklui užteko ir keleto roko elementų, kad jis priartėtų prie šio žanro, jei ne muzikos kritikų, tai bent auditorijos suvokimu. Galima teigti, kad filmas ir netrukus pasirodžiusios abi dvigubos meniškai apipavidalintos plokštelės „Velnio nuotaka“ bei „Ugnies medžioklė“ tapo tikru proveržiu, davusiu pradžią vėlesnei roko muzikos legalizacijai ir įsigalėjimui. Juk abu kūriniai buvo pripažintų autorių darbai, visiškai palaikomi oficialiosios meno valdžios. Miuziklo arija „Kregždutės“, perdainuota Andriaus Mamontovo ir Atlantos, 2003 m. radijo stočių pripažinta geriausia metų daina. Atlikėjams įteiktas muzikos apdovanojimų „Bravo“ prizas. Galbūt tai prisidėjo ir prie miuziklo atgimimo 2004 m. pabaigoje. „Ugnies medžioklę su varovais“ režisierius Gytis Padegimas pastatė senajame Vilniaus kino teatre „Pergalė“ – vietoje, tuomet dar išlaikiusioje tarybinių laikų dvasią, ir panaudojo kitą autentišką ano laikotarpio atributiką. 2008 m. rudenį Gytis Padegimas režisavo naują miuziklo pastatymą Vilniaus teatre „Domino“.
Klasikinio miuziklo atgimimas
Lietuvoje vienas naujųjų laikų roko operų kūrėjų Rokas Radzevičius kaip tik yra ir roko grupės „Skylė” lyderis. Stambesnės apimties Roko Radzevičiaus kūrinį „Saulės kelionė“ (1996) aplinkos teatro „Miraklis“ spektaklyje atliko „Skylė“ ir kviestinės grupės bei muzikantai. Toliau sekė keli to paties autoriaus miuziklai: „Žmogus ir Aušrinė“ (2000), „Vilniaus legendos“ (2001), muzikinė pasaka suaugusiems „Drapaniada“ (2002) ir pagaliau roko opera „Jūratė ir Kastytis“ (2002). „Žuviaganys“ (2004) yra viena iš nedaugelio pagal originalų siužetą sukurta lietuviška roko opera. Čia pat galima paminėti ir roko misteriją „Pranašas. Degančios rankos“ (2005).
Kaip matyti, roko muzikantai stambesnės apimties kūriniams renkasi ne tik roko operos, bet ir klasikinio miuziklo formą. Kaip tik toks yra Andriaus Mamontovo „Tadas Blinda“ (libretas Martyno Bialobžeskio ir Andriaus Mamontovo), parodytas Vingio parke Vilniuje 2004 m. rugsėjo 1 d. Pagrindinės miuziklo arijos išleistos to paties pavadinimo albume. Pagrindinius vaidmenis atliko Jurga Šeidukytė ir pats Andrius Mamontovas, taip pat dalyvavo Inga Valinskienė,
Rafailas Karpis ir kiti. Miuziklą režisavo aktorius Ramūnas Rudokas.
2010 m. išsipildė sumanymas atgaivinti miuziklą ir jis parodytas Vilniuje, Kaune, Panevėžyje bei Šiauliuose. Naujame pastatyme vaidina Jeronimas Milius, Ignas Misiūra, Andrius Kaniava, Asmik Grigorian, Deivis, Darius Auželis, Maksas Melmanas ir kiti. „Tadas Blinda“ vienur kitur pavadinamas roko opera gal ir todėl, kad sunku išvengti Andriaus
Mamontovo asociacijos su roko muzika, nebus nuostabu, jei šis miuziklas bus vis dažniau taip įvardijamas.
„Jesus Christ Superstar“ – sugrįžta išversta į lietuvių kalbą
Pagaliau atėjo laikas į Lietuvą sugrįžti „Jesus Christ Superstar“, bet tai nebuvo taip lengva. 2000 m. „Jėzaus Kristaus superžvaigždės“ libretas buvo išverstas į lietuvių kalbą ir penktojo LNK televizijos gimtadienio proga rengiamas koncertų turas po Lietuvos miestus. Ironiška, bet, kitaip nei 1971 m., dabar kūrinio atlikimas Lietuvoje tapo persmelktas autorinių teisių pažeidimų kartėlio. Kontroversijos dėl operos vertimo į lietuvių kalbą bei atlikimo legalumo neblėso ir 2009 m. po šventinio „Jėzaus Kristaus superžvaigždės“ pastatymo Vilniaus Utenos pramogų arenoje. Neabejotina tik, kad lietuviškai atliekama „Jėzus Kristus superžvaigždė“ leido ją geriau suprasti klausytojams, nemokantiems anglų kalbos. Tikimasi, kad žymiausioji visų laikų roko opera turėtų dar sykį atgimti sostinėje 2011-2012 m., menant jos jubiliejinę premjerą Europoje, įvykusią maištingame Vilniuje.
Roko opera moksleivių ir studentų pgrindinėje kultūroje
Roko operos koncepcijos patrauklumu ir visuotine įtaka abejoti netenka. Pačia laisviausia prasme roko operos idėjos įsiliejo ir į studentijos bei moksleivių pogrindinę muzikinę kultūrą. Jau daugiau kaip trisdešimt metų Vilniuje gyvuoja M. K. Čiurlionio menų gimnazijos muzikinė scena, kurioje kasmet Naujųjų metų proga tradiciškai statomos vadinamosios roko operos. Ten pasirodė ta pati Giedriaus Kuprevičius „Ugnies medžioklė su varovais“, savaip
interpretuotos ir „Karmen“, ir Broniaus Kutavičiaus miuziklai, „rokuojantis“ „Rigoletas“, „Pink Floyd“ „The Wall“, „A Night At The Opera“ (pagal grupės „Queen“ muziką) ir daugelis kitų.
Dar unikalesnė inciatyva – jau daugiau kaip dešimt metų Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentų šventinė tradicija kiekvienais metais per „Matematikos dienas“ organizuoti „Roko operą“ (trumpinama MIDI RO), kruopščiai pastatant muzikinį spektaklį. Šie spektakliai nėra visiškai originalūs kūriniai, bet fabula, nestokojanti humoro, atspindi studentiškas aktualijas.
Mėgėjiškų ir entuziastingų, galima pavadinti, edukacinių roko operos pavyzdžių Lietuvoje yra ir daugiau.
2008 m. Klaipėdoje dainų autorės Kristina Muravjova ir Kristina Paulikaitė, subūrusios jaunų muzikantų komandą, po pusmečio darbo pristatė roko operą „Eglė žalčių karalienė“ pagal Salomėjos Nėries poemą, atgaivintą improvizuotos roko muzikos interpretacijoje. Prisijungus pedagogėms režisierei Lina Linkevičiūtei, choreografei Indrei Puišytei, Klaipėdos universiteto Muzikos fakulteto Choreografijos katedros studenčių bei „Švyturio“ vaikų ir jaunimo klubo teatro studijos auklėtinių bendras darbas tapo visu muzikiniu spektakliu, rodytu Klaipėdos muzikiniame teatre, Kretingos kultūros centro salėje ir kitur.
Roko muzikos inspiruota kūrybinė evoliucija, nuoseklus tikslo siekimas, skirtingų sričių artistų bendradarbiavimas, mokymasis vienų iš kitų – galbūt geriausia, ką gali suteikti roko operos idėja, kaip ir šio žanro pradininkų roko legendų įkvėpimas – gebėjimas pasijusti ne tik paskiros dainos, bet ištiso epo kūrėjais.
Pravartu prisiminti ir kitą roko muzikos fenomeną – konceptualią plokštelę, kuri dažnai siejasi su roko operos apibrėžtimi. Konceptualiaisiais vadinami, pvz., dauguma grupės „Pink Floyd“ albumų, o žymioji plokštelė „Siena“ liaudyje laikoma roko opera, nors oficialiai šis kūrinys taip niekada nebuvo įvardytas. „The Wall“, ištisoms muzikantų kartoms be galo įtakinga roko drama, buvo pastatyta ir Lietuvoje ir virto spalvingu gyvu renginiu Rugsėjo pirmosios proga Vilniaus Vingio parke 2005 m.
Iš spaudai rengiamos knygos Lietuvos Rokas: ištakos ir raida – Mintis, 2011
Penktadienio vakarą Ūkio banko teatro arena vos talpino visus, norinčius patekti į studentų roko operos „Viduramžiai šiandien“ premjerą.
Ši Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) studentų kurta roko opera – jau dvyliktoji. Šiemet ją režisavo dviejų skirtingų specialybių studentai (aktorystės ir matematikos), o visą kūrybinę grupę sudaro apie šimtas žmonių, kurie maždaug pusę metų liejo prakaitą siekdami padaryti kuo įspūdingesnį renginį.
Futuristiški viduramžiai kaip pagrindinė tematika pasirinkti ne veltui, šitaip išreiškiama pagrindinė šių metų projekto idėja – netradicinis studentų protestas prieš išaugusias aukštojo mokslo kainas, „protų nutekėjimą“ į užsienį bei besiartinančius „tamsiuosius amžius“.
Talentingi muzikantai bei vokalistai, sudėtinga choreografija, spalvingi ir išradingi kostiumai, dekoracijos – nustebino ne tik pačius įnoringiausius žiūrovus, bet ir neabejotinai sugriovė visus įmanomus mitus apie susikausčiusių „tiksliukų“ įvaizdį.
Daugiau renginio akimirkų – nuotraukų galerijoje
Ieva Varkojytė
Kreipiamės į tuos, kurie visad laukia penktadienio vakaro, kuomet galės pailsėti, išsikrauti ir pasisemti naujos energijos. Mes irgi Jo laukiame – visai kitokio, spalvingo, kultūringai nutrūktgalviško, vien tik studentų organizuojamo ir kartą per metus tevykstančio penktadienio vakaro. Vakaro, kai kartu su kitais pora tūkstančių žmonių susirinksime į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) dienų uždaromąjį renginį, roko operą „Dievas iš mašinos“.
Jos susipažino studijuodamos visai „nedizainerišką“ specialybę – matematiką, o pirmasis bendras projektas „į tą pusę“ – kostiumų kūrimas VU MIF roko operai (tik todėl, kad nesugalvojo, kaip kitaip prisidėti prie kūrybinio rato). Jos bandė sėdėti biure, bet joms nepatiko. Jos net buvo trumpam pasukusios skirtingais keliais, bet ilgai netvėrė. Save jos apibūdina kaip „tiksliuko-menininko-neaišku ko” derinį su mazochistiniais polinkiais. Jos – Aušra Šeduikytė ir Vaida Petrauskaitė, kurios atsikelia ir varo. Tiksliau – „augina“ labai lietuviškų, labai praktiškų ir labai patogių drabužių brand’ą „Atsikeli ir varai“. Jei dar nieko apie jas ir jų darbus negirdėjote, bėkite slėptis į krūmus arba (geriau) skaitykite šį vieną pirmųjų interviu su linksmomis bei itin darbingai nusiteikusiomis jaunomis dizainerėmis.
Lietuvos grybų sostinėje Varėnoje šeštadienį šurmuliavo Grybų šventė. Nors šiųmetinis ruduo grybų pašykštėjo, šventė tradiciškai prasidėjo grybavimo čempionatu Varėnos rajono savivaldybės mero taurei laimėti Marcinkonių kaimo miškuose.
Grybavimo čempionato dalyviai sutikti jau nuo 6 val. ryto, čempionatas Dainavos girioje prasidėjo 7 val. ir tęsėsi tris valandas.
Devintojo Lietuvos grybavimo čempionato nugalėtojų laukė Varėnos rajono savivaldybės mero įsteigta taurė. Pagal specialų užsakymą pagamintos taurės bei kitų Grybų šventės suvenyrų autorius – Zakavoliuose gyvenantis ir kuriantis juodosios keramikos meistras Petras Pretkelis. Pasak Varėnos savivaldybės pranešimo, grybavimo čempionato nugalėtojams skirtą taurę bei kitiems grybavimo čempionato dalyviams skirtus suvenyrus jis kuria jau aštuntus metus. Šiųmetė juodosios keramikos taurė papuošta girių dievo ir grybų atvaizdais.
Po grybavimo čempionato Varėnos miesto parke prasidėjo linksmybės: čia šurmuliavo tautodailės ir prekybos mugė, vyko drožėjų „Dzūkelis” skulptūrų aukcionas, veikė knygų mugė, automobilių paroda, vyko sporto varžybos, skambėjo liaudiška muzika, kviesti į šokio sūkurį liaudies šokių kolektyvai. Žinoma, iškilmingai buvo apdovanoti grybavimo čempionato dalyviai.
Grybų šventėje vėliau koncertuos meno kolektyvai iš Alytaus, Druskininkų ir Lazdijų, džiazo orkestras iš Prenclau miesto. Vakare skambės R. Radzevičiaus roko opera „Žuvų piemuo”, iki vėlyvo meto buvo galima šėlti diskotekoje.
Nors šeštadienis šventės dalyvių nelepino geru oru, susirinkusieji nesiskundė ir pasinėrė į grybų sostinės pasiūlytas linksmybes.
ELTA
Nuotr. Rasos Barčaitės
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Visos teisės saugomos. Platinti, kopijuoti be Eltos sutikimo draudžiama.
Nuo pat pirmųjų vasaros dienų visus dainuojamosios poezijos mylėtojus džiuginęs bei gerą nuotaiką dalinęs festivalis „Senamiesčio Žiogas“ ruošiasi užbaigiamajam V-ojo sezono koncertui. Nors šiltasis metų sezonas tuoj pradės skaičiuoti paskutines dienas, tačiau koncerto metu bus vejama bet kokia nostalgija besibaigiančiai vasarai. „Senamiesčio Žiogas“ paskutinį kartą kvies visus pavakaroti po vasarišku, nors ir greičiau tamsa apsiblausiančiu dangumi, pasiklausyti gitarų skambesio, širdžiai ir ausiai mielų dainų, pasižvalgyti po atvirose erdvėse eksponuojamą parodą, pasidalinti gera nuotaika bei pasišildyti šypsenų jūroje.
Taigi, jau rugpjūčio 18 d. Kauno „Ryšių istorijos“ muziejaus kiemelis atvers vartus šio festivalio svečiams ir kartu su apsilankiusiais kauniečiais bei Kauno svečiais iki kitų metų atsisveikins su dainuojamosios poezijos gerbėju „Senamiesčio Žiogu“. Kad atsisveikinti nebūtų taip liūdna, geromis emocijomis dalinsis ryškūs, talentingi ir labai skirtingi atlikėjai: Bjelle ir PERU, teatro laboratorija „Atviras Ratas, svečias iš Airijos Denis McLaughlin ir Kristina Muravjova.
Teatro laboratorijos „Atviras Ratas“ aktoriai šį kartą „Senamiesčio Žiogo“ renginyje pasirodys kaip grupė „Solo Ansamblis“, kurią sudaro 5 aktoriai – Vytautas Leistrumas, Sergejus Ivanovas, Jonas Šarkus, Giedrius Kiela, Justas Tertelis. Kaip patys aktoriai teigia, grupė nesiorientuoja į precizišką muzikos atlikimą – „Solo ansamblis“ atlieka savo kūrybos dainas, tuo pačiu įprastą muzikinės išraiškos formą papildydamas savo muzikiniu bei teatriniu požiūriu, humoru ir tikrumu. „Senamiesčio Žiogo“ svečiams aktorių trupė parengė ne tik geros muzikos, bet ir vaidybos elementų užtaisą.
Kiti užbaigiamojo koncerto svečiai – Bjelle ir PERU. Pernai metais specialiai „Lietuvos talentai 2010” projektui susikūrusi grupė, konkurse pelnė antrąją vietą bei įsigijo gausų gerbėjų būrį. Šiuo metu tai bene jauniausia ir perspektyviausia grupė Lietuvoje. Bjelle ir PERU garsėja netradiciniais muzikiniais sprendimais: tai naujoviškas skambesys, kuriame susilieja švelnus moteriškas balsas, prasmingi žodžiai, violončelių melodijos, o lyriškus ir nostalgiškus kūrinius paįvairina švelniojo roko elementai. Raminta – grupės siela ir pagrindinė kūrėja. Ji rašo eiles, kuria muziką ir pati akomponuoja įvairiais instrumentais. Nors visų trijų grupės narių interesai dažnai išsiskiria, visus vienija bendras tikslas – kokybiška, novatoriška muzika, sudėta iš įvairiausių stilių: nuo amžinai gyvos klasikos, iki modernaus ir švelnaus roko.
„Senamiesčio Žiogo“ senbuviai jau žino – užbaigiamajame renginyje ant „žiogiškosios“ scenos žengs svečias iš užsienio. Prieš keletą metų publikai koncertavo atlikėja iš Latvijos, praeitų metų „Senamiesčio Žiogą“ aplankė atlikėjas iš Portugalijos, o šį kartą lietuvaičius pasveikins svečias iš Airijos Denis McLaughlin. Virtuoziškas instrumentų valdymas, stiprus savitas balsas, žavingas ir visada kerintis klausytojus airiškas temperamentas – taip būtų galima apibūdinti šį atlikėją. Savo muzikinę karjerą Denis pradėjo kaip bosistas, grodamas įvairiose grupėse – nuo sunkiojo metalo iki kantri muzikos. Šiuo metu atlikėjas aktyviai propaguoja airių kultūrą, o ypač – muzikinį paveldą, nes susidomėjimas airiška folk muzika daugelyje Europos šalių yra itin didelis. Net neabejojame, kad ir „Senamiesčio Žiogo“ svečiams tokia airiška muzika bus tarsi egzotiškas prieskonis, paįvairinantis dainuojamosios poezijos žanrą.
Kaip ir kiekvieno koncerto metu, ant scenos žengs ir jaunasis atlikėjas. Šį kartą tai bus akustinės romantikos autorė iš uostamiesčio Kristina Muravjova, kuri jau spėjo išgarsėti ne vien dėl savo dainų, bet ir dėl didesnių projektų, iš kurių vienas – roko opera „Eglė žalčių karalienė”. Savo stipriu balsu, bei romantinio stiliaus dainomis Kristina bandys užkariauti susirinkusią publiką.
Renginyje bus pristatoma viso V-ojo sezono festivalio metu žiūrovų darytų gražiausių, meniškiausių, „žiogiškiausių“ fotografijos darbų paroda, o gražia šio sezono tradicija tapusios dirbtuvės, šį kartą mažuosius kvies į kūrybos dirbtuves, kurias praves kūrybos namučių „Vėjų fėja“ įkūrėjai.
Taip linksmai, skambiai ir vis dar vasariškai dainuojamosios poezijos festivalis „Senamiesčio Žiogas“ su savo klausytojais ketina atsisveikinti iki kitų metų.
Laikas: 2011 m. rugpjūčio mėn. 18 d., 19.00 val.
Vieta: Ryšių istorijos muziejaus kiemelis, Rotušės a. 19, Kaunas
Bilietai platinami internetu: http://www.bilietai.lt/lt/event/9753 bei BILIETAI.LT kasose.
Daugiau informacijos: http://www.idejugarazas.lt/
Niujorke garsiausias pasaulyje šou kūrėjas „Cirque du Soleil“ pristatė antrąją šių metų premjerą – sudėtingiausiais akrobatiniais numeriais persmelktą roko operą „Zarkana“. 75 spektaklyje vaidinantys „Cirque du Soleil“ artistai žiūrovus nukelia ten, kur išnyksta riba tarp realybės ir fantazijos – į svajonių pasaulį, kuriuo patikėti priverčiamas kiekvienas.
Pagrindinė spektaklio siužetinė linija remiasi mago, vardu Zark, gyvenimo istorija. Zark yra praradęs ne tik savo magiškąsias galias, bet ir meilę gyvenimui. Apskritai „Zarkana“ galima vadinti spektakliu, kurio muzika ir neįtikėtini akrobatiniai numeriai nukelia į fantazijų pasaulį, kuriame iš pradžių tvyrantis chaosas pamažu užleidžia kelią šventei ir meilei.
Per kiek daugiau nei dvi valandas trunkantį spektaklį susižavėjimo ovacijas ir šūksnius kelia egzotiškus padarus įkūnijantys artistų kostiumai, pirštais piešiami didžiuliai smėlio piešiniai ir ore skraidantys ir sudėtingiausius bei pavojingiausius triukus atliekantys „Zarkana“ spektaklyje dalyvaujantys akrobatai. Sklandymo ir skraidymo ore triukų ir numerių šiame spektaklyje ypač gausu.
Po savo premjeros „Zarkana“ sulaukė tiek daugybės „Cirque du Soleil“ gerbėjų liaupsių, tiek teigiamų kritikų pasisakymų. Pasak pastarųjų, „Zarkana“ kiekvienam žiūrovui garantuoja pribloškiantį vaizdą, kuris kuriamas ne tik talentingų akrobatų meistriškai atliekamais pavojingais triukais, bet ir įspūdingomis ir labai tikroviškomis video projekcijomis, taip pat įdomią ir įtraukiančią istoriją bei puikią muziką. Beje, dainos šiame spektaklyje, priešingai nei daugelyje kitų „Cirque du Soleil“ kūrinių, kur skamba esperanto ar išgalvota kalba atliekami kūriniai, skamba anglų kalbą.
„Zarkana“ scenarijų kūrė ir režisavo žinomas Kanados teatro spektaklių ir filmų režisierius Francois Girard. Muziką spektakliui kūrė garsus Australijos muzikantas, kompozitorius ir prodiuseris Nick‘as Littlemore, prodiusavęs tokius atlikėjus kaip Elton‘as John‘as, Robbie Williams‘as, „Groove Armanda“. Teigiama, jog prie spektaklio „Zarkana“ muzikos kūrybos nemažai prisidėjo ir pats seras Elton‘as John‘as.
Su „Cirque du Soleil“ spektakliu „Zarkana“ susipažinti galite adresu: http://www.youtube.com/watch?v=5kRu5KFUWgg
„Zarkana“ laikinai apsistojusi Niujorko „Radio City Music Hall“ teatre. Spektaklis čia bus rodomas iki spalio 3 d., o po to keliaus į Madridą bei Maskvą.
„Zarkana“ yra vienas iš trijų šou, kuriuos šiemet pristato „Cirque du Soleil“. Šou pasaulio gigantas kiek anksčiau jau pristatė spektaklį „Iris“, kuris bus rodomas Los Andžele, o rudenį planuojama ir legendinio Michael‘o Jackson‘o tematika gastrolėms parengto šou premjera. Jei „Cirque du Solei“ premjera Lietuvoje su spektakliu „Saltimbanco“ bus sėkminga, tikėtina, jog ir mes savo šalyje galime sulaukti naujausio jų kūrinio, paremto Michael‘o Jackson‘o istorija ir kūryba.
„Cirque du Soleil“ Lietuvos publikai pirmą kartą pasirodys gruodžio 15-17 dienomis „Siemens“ arenoje Vilniuje pristatydami vieną iš techniškai sudėtingiausių savo spektaklių „Saltimbanco“, kuris savo kuriama nuotaika, energija ir tvyrančia magija jau pavergė milijonus žiūrovų visame pasaulyje. Bilietus į šį unikalų, paslaptingą, o kartu ir ekstravagantišką bei žmogaus fizinių galimybių ribas panaikinantį spektaklį platina „Tiketa“.
Šiemet gegužės 7 dieną Menų spaustuvė vėl prisijungs prie Gatvės muzikos dienos šurmulio. Šiltadaržio skersgatvis ir apylinkės skambės nuo 15 valandos, kai MS kieme prisistatys gal dar ne visiems girdėti dainuojantys aktoriai – Gabrielė Malinauskaitė ir pantomimos aktorių ansamblis „Degam“.
Gabrielė Malinauskaitė baigė Lietuvos muzikos akademijos vaikų muzikos mokyklą, fortepijono klasę, nuo 1995 metų dainavo „Tele Bim Bam“ laidoje. Šiuo metu Gabrielė baigia vaidybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Jono Vaitkaus kurse.
Pirmasis jos vaidmuo, susijęs su muzika, buvo televizijos filme „Mergaitė su degtukais“, vėliau sekė muzikiniai projektai („Tele Bim Bam“ roko opera „Voro vestuvės“, koncertas su Marijonu Mikutavičiumi, solo koncertas klube „Tamsta“, Justo Mamontovo projektas su grupe „Atsitiko“ (muzikinis albumas „Mėnulio laikai“). Pirmosios Gabrielės autorinės dainos pasirodė prieš keletą metų. Gatvės muzikos dieną 15 valandą ji atliks būtent jas.
Nuo 17 val. Gabrielę Malinauskaitę MS kiemo scenoje pakeis jos „degantys“ kolegos, taip pat šiemet baigiantys aktorinio meistriškumo studijas. Į aktorių ansamblį „Degam“ susibūrę pantomimos studentai (kurso vadovas – režisierius Juozas Javaitis) žada parodyti, kad valdo ne tik judesį, bet ir sugeba „uždegančiai“ muzikuoti.
Šmaikštų savo kolektyvo pavadinimą „Degam“ nariai siūlo kiekvienam interpretuoti savaip – nuo balaganiško kalambūro „sudegusio teatro artistai“ iki pakylėtos Antonino Artaud‘o žiaurumo teatro aktoriaus sampratos.
Tikimės, kad buvusi „mergaitė su degtukais“ Gabrielė Malinauskaitė ir „Degam“ artistai kibirkščiuos scenoje, bet gaisrininkų komandos neprireiks!
Keistuolių teatras naująjį sezoną pasitiko vasariškai nusiteikęs. Keliavo plaustu Nerimi ir surengė pikniką pačiame Vilniaus centre prie Baltojo tilto: vaišinosi arbata ir obuoliais, pjaustė sūrį. Nes Keistuolių teatras nusiteikęs „vasaroti“ visą ateinantį sezoną!
Ir ne todėl, kad aktoriai išėjo ilgų atostogų. Šiuo metu trupė yra panirusi į naujo spektaklio repeticijas. Tai – Aido Giniočio režisuojama Maksimo Gorkio pjesė „Vasarotojai“ (1904 m). Į spektaklio repeticijas pakviesti visų trijų keistuolių teatro kartų aktoriai ir visas būrys kviestinių aktorių: Dainius Gavenonis, Rasa Samuolytė, Tomas Žaibus, Ainis Storpirštis, Asmik Grigorian, Darius Meškauskas ir Gabija Ryškuvienė. Kaip ir dauguma Keistuolių teatro spektaklių, „Vasarotojai“ bus paradoksalus spektaklis – ir liūdnas, ir juokingas, ir verčiantis giliau pamąstyti.
Ar amžiaus pradžioje parašyta pjesė dar aktuali šiais laikais? Jaunosios kartos Keistuolių teatro aktorė Ieva Stundžytė sako, kad taip. „Klasikos kūriniai tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pasenę, kai įsiskaitai, supranti, kad tai apie tave, be to režisierius viską sudėliojo taip, kad mes personažus kuriame remdamiesi savo patirtimi,“ – sako aktorė.
„Vasarotojai“ sceną pasieks gruodžio pradžioje. Teatro vadovas ir spektaklio režisierius Aidas Giniotis sako: „Anksčiau spektaklį sukurdavome per tris mėnesius. Dabar nebenoriu skubėti, todėl kurdamas „Vasarotojus“ niekur neskubu“.
Teatras ir šiemet laikysis tradicijos kasmet mažiesiems žiūrovams padovanoti kalėdinį stebuklą. Šiemet premjerą vaikams „Pati labiausia pasaka“ pristatys Keistuolių teatro kūrybinė grupė, vadovaujama Vaidoto Žitkaus. Šeši keistuolių teatro aktoriai (Judita Urnikytė, Benita Vasauskaitė, Eimantas Bareikis,Vytautas Leistrumas, Dalius Skamarakas ir Vaidotas Žitkus) dar vasaros pradžioje svarstė, kuo nudžiuginti mažuosius žiūrovus. Ir nutarė prisiminti, kuri lietuvių liaudies pasaka jiems patiems labiausiai įsiminė. „Kiekvienas juk turime savo pasaką – vieniems ją perskaitė mama, kiti gal klausėsi įrašo iš plokštelės ar kur kitur išgirdo,“ – sako spektaklį režisuojantis Vaidotas Žitkus. Tačiau kaip išsirinkti tą vienintelę, pačią gražiausią, geriausią, linksmiausią, o gal baisiausią? Štai taip ir gimė idėja aktorinį ginčą paversti vaidinimu – išrinkti „pačią labiausią“ pasaką.
Šį sezoną teatras atsisveikina su dviem spektakliais. Vytauto V. Landsbergio režisuotu muzikiniu spektakliu vaikams „Pelytė Zita“ ir Aido Giniočio režisuotu spalvingu commedia dell‘arte vaidinimu „Karalius Elnias“. Nors abu spektakliai nestokojo nei publikos dėmesio, nei gerų atsiliepimų, pasak teatro vadovo Aido Giniočio, „atėjo laikas atsisveikinti ir užleisti vietą naujiems vaidinimams“.
Andželos vaidmenį spektaklyje „Karalius elnias“ sukūrusi Agnė Sunklodaitė sako pati balsavusi už tai, kad su spektakliu reikia atsisveikinti, nors dėl to labai liūdna. „Pats spektaklio kūrimo procesas buvo nepamirštamas. Pamenu, kaip mes visa trupė gulėdami ant pilvų scenoje kūrėme spektaklio dekoraciją: kiekvienas turėjome po gabalėlį kailio, su išsisiuvinėtais savo inicialais išvirkščiojoje pusėje, ir jungėme tas skiautes į vieną… Kartu kūrėme dainas spektakliui,“ – prisiminimais dalijasi aktorė.
Spektaklį „Pelytė Zita“ režisierius ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis sukūrė pagal savo paties knygą. Tai istorija apie pelytę, kuri įveikia baimes ir visus pavojus ir randa ne tik pražuvusią mamą, bet ir dar kai ką svarbaus… Už šį spektaklį autorius buvo apdovanotas nacionaliniame dramaturgijos festivalyje „Versmės 2006“. Spektaklis buvo įvertintas ir Rokiškio profesionalių teatrų festivalyje.
Šiemet Agniaus Jankevičiaus režisuotas spektaklis „A. – Visai kita“ palieka savo gimtuosius namus Keistuolių teatre Laisvės pr. 60 ir keliasi į Menų spaustuvę Šiltadaržio g. 6. Jaunų vokiečių dramaturgų Andreaso Sauterio ir Bernhardo Studlario to paties pavadinimo pjesė parašyta 2000 metais. Tais pačiais metais ji buvo apdovanota garbingu Vokietijos literatūriniu apdovanojimu „Kleist Prize“ už geriausią jaunųjų autorių dramaturgiją. Patys pjesės autoriai, kaip ir lietuviškosios „A. – visai kita“ kūrėjai, linkę šią pjesę įvardyti „radikaliąja, arba trash komedija“.
23-iąjį sezoną Keistuolių teatras pradeda rugsėjo 24 d. legendine Sigito Gedos ir Kęstučio Antanėlio roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“. Tai vaidinimas, kuriame dalyvauja beveik visa Keistuolių teatro trupė, o šiemet spektaklis pasirodys atjaunėjusia sudėtimi. Spektaklio kūrėjai apdovanoti trimis „Auksiniais scenos kryžiais“: Aidas Giniotis – už režisūrą, V.Galeckaitė-Dabkienė – už scenografiją ir kostiumus, Ieva Stundžytė – už Džiuljetos vaidmens atlikimą.
Keistuolių teatras paruošė staigmeną žiūrovams naujojo sezono proga. Visi įsigiję bilietus į repertuare paskelbtus Keistuolių teatro spektaklius iki rugsėjo 20 d. gauna iki 30 proc. nuolaidą kiekvienam bilietui.