Search Results for: "Rimantas Bagdzevičius"
„Dauguma „eurovizinių“ dainų – tik mūsų muzikos kompromitacija“, – sako Rimantas Bagdzevičius, Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA tarybos primininkas. Pasak jo, Europoje kur kas geriau žinomas lietuvių džiazas nei populiarioji muzika, kuri kelią į užsienio rinkas skinasi vis dar sunkiai. Tačiau Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais lietuviška muzika vis dažniau skamba šalies radijo stotyse, noriai transliuojama prekybos centruose, kavinėse, baruose ar kirpyklose.
Didžiulį lietuvių susidomėjimą keliančio miuziklo „Karolis“ premjera Vilniaus Katedros aikštėje įvyks jau šį sekmadienį. Pagrindinį kūrinio herojų – Joną Paulių II – miuzikle įkūnijantis atlikėjas Liudas Mikalauskas šį vaidmenį vadina pačiu sudėtingiausiu iššūkiu jo karjeroje
Šį sekmadienį net 27 metus Katalikų Bažnyčiai vadovavęs Jonas Paulius II popiežiaus Benedikto XVI dekretu bus paskelbtas palaimintuoju. Kartu su visu pasauliu šį neeilinį įvykį švęs ir lietuviai. Pagrindiniu iškilmių Lietuvoje akcentu taps Vilniaus Katedros aikštėje 21 val. įvyksianti garsaus Italijos kompozitoriaus Sandro Di Stefano miuziklo „Karolis“ premjera. Šį įstabų kūrinį visi norintys galės išvysti nemokamai.
Pagrindinis apie Jono Pauliaus II (tikrasis vardas – Karolis Vojtyla) gyvenimą bei įtaką pasaulio istorijai pasakojančio miuziklo vaidmuo buvo patikėtas garsiam atlikėjui L.Mikalauskui. Pastarąsias dvi savaites intensyvių repeticijų ritmu gyvenantis Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas neslėpė, jog šis vaidmuo jam taps didžiausiu išbandymu karjeroje.
„Vaidinti tokį žmogų pirmiausia yra didžiulė atsakomybė. Ruošdamasis šiam vaidmeniui peržiūrėjau ne vieną filmą apie Joną Paulių II, perskaičiau daug jo parašytų straipsnių ir recenzijų. Bandau gilintis ne tik į tekstą, bet ir į jo gyvenimą, į jo ėjimą popiežystės link, – prieš kūrinio premjerą pasakojo L.Mikalauskas. – Šiame miuzikle yra parinkti tokie Karolio Vojtylos tekstai, kuriuos ne taip paprasta išmokti. O ir išmokimas – dar ne viskas. Juos dar reikia suprasti ir sugebėti perteikti taip, kad ir kitas žmogus suprastų. Dabar daugiausiai dėmesio skiriu tam, kaip pasakyti Jono Pauliaus II žodžius, kad žmonės iš mano lūpų suprastų juos taip, kaip suprasdavo ir juos girdėdami iš popiežiaus lūpų. Tai yra sunkiausia. Nes Jonas Paulius II savyje turėjo daug energijos, daug temperamento, daug vidinės charizmos ir vienu žodžiu mokėdavo nupasakoti didžiules pastraipas“.
Miuzikle „Karolis“ atskleidžiamas kitoks iš pradžių apie teatro sceną svajojusio, tačiau vėliau pašaukimą tarnauti Dievui bei žmonėms pajautusio Karolio Vojtylos veidas. Ryškiausia XX a. Pasaulio asmenybe laikomą Joną Paulių II miuzikle įkūnijantis L.Mikalauskas prisipažino, jog šis vaidmuo jau spėjo paliesti giliausias jo sielos kerteles.
„Aš niekada gyvenime nebuvau praleidęs Didžiosios savaitės taip, kaip aš ją praleidau šį kartą. Besiruošdamas šiam vaidmeniui aš Didžiąją savaitę praleidau bažnyčioje, maldoje, susikaupime , kažko ieškodamas, – atviravo atlikėjas. Aš tikiuosi, kad į miuziklą ateidami žmonės atsineš vidinį susikaupimą ir sugebės atvira širdimi priimti Kristaus žodį, perteikiamą per Karolio Voitylos prizmę. Šiame kūrinyje bus daug apmąstymo, daug šventumo ir daug meilės žmogui“.
Miuzikle be L.Mikalausko taip pat pasirodys dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladiga, Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“ ir kiti atlikėjai. Miuziklo „Karolis“ režisierius – Nerijus Petrokas. Iš italų kalbos vertė s.Liucija Grybaitė FMA. Projektą organizuoja viešoji įstaiga „Šou imperija“. Prodiuseriai – Aušra Vyšniauskienė ir Valdas Latoža.
Projektą globoja – kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kazys Starkevičius. Projektą remia Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės.
Po premjeros Vilniuje, miuziklą „Karolis“ birželio 4 dieną galės išvysti ir kauniečiai. Kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke, kur 1993 m. Lietuvoje lankęsis Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo Šv. Mišias.
Miuziklo „Karolis“ premjera Vilniaus Katedros aikštėje įvyks sekmadienį, gegužės 1 d., 21 val.
Kovo 11 d. 17 valandą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks vakaras „Kada gi mūsų širdys atsivers?“, skirtas Justinui Marcinkevičiui atminti. Ištraukas iš jo dramos kūrinių, poetinės kūrybos ir vertimų fragmentus skaitys aktoriai Regimantas Adomaitis, Rimantas Bagdzevičius, Vladas Bagdonas, Algimantas Bružas, Eglė Gabrėnaitė, Dainius Gavenonis, Aldona Janušauskaitė, Doloresa Kazragytė, Algirdas Latėnas, Birutė Mar, Valentinas Masalskis, Vytautas Paukštė, Juozas Rygertas, Vytautas Rumšas, savo kūrybos dainas pagal Justino Marcinkevičiaus žodžius atliks Aidas Giniotis ir Gediminas Storpirštis.
„Visu šiuo darbu norėjau parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos – valstybė, raštas, menas“, – apie garsiąją trilogiją „Mindaugas“, „Mažvydas“ ir „Katedra“, pastatytą tuometiniame Lietuvos akademiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre rašė Justinas Marcinkevičius. Lietuvos nacionalinis dramos teatras didžiuojasi, kad Lietuvą žadinantys, telkiantys, įkvepiantys žodžiai, jo išsakyti Mindaugo, Mažvydo, Lauryno lūpomis, mūsų šalies žmonių širdis bei sielas pirmiausiai pasiekė iš šio teatro scenos.
Su Justino Marcinkevičiaus kūryba teatro mėgėjai pirmiausia susipažino 1961 metais, kai jo poemą „Kraujas ir pelenai“ Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre pastatė Kazimiera Kymantaitė (scenografiją sukūrė Juzefa Čeičytė, muziką – Juozas Indra, šokius pastatė Juozas Lingys).
Netrukus tuometinio vyriausiojo režisieriaus Henriko Vancevičiaus iniciatyva sceną išvydo Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“ (1969, dailininkas – Feliksas Navickas, kompozitorius – Eduardas Balsys), „Katedra“ (1971, dalininkas – Feliksas Navickas, kostiumų dailininkas – Jonas Surkevičius, kompozitorius – Algimantas Bražinskas), Mažvydas“ (1978, dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Eduardas Balsys). Šie kūriniai formavo svarbiausio Lietuvos teatro veidą, budino tautos dvasią.
1981-aisiais, po keletą metų trukusios rekonstrukcijos, naują savo raidos etapą Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras pradėjo taip pat Justino Marcinkevičiaus kūriniu – dilogija „Prometėjas. Ikaras“ (dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Algirdas Martinaitis, scenos judesį kūrė Kęstutis Adomaitis).
Atgimstančiai, nepriklausomybę atgavusiai Lietuvai ypač svarbi 1990 balandžio 13 dieną įvykusi Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ premjera – šį sudėtingą kūrinį su įkvėpimu išvertė taip pat Justinas Marcinkevičius, režisavo Jonas Vaitkus, scenografiją sukūrė Jonas Arčikauskas, muziką – Algirdas Martinaitis.
Paskutinį kartą Justino Marcinkevičiaus poetinis žodis iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenos skambėjo 2004 metais, kai Vytautas Grigolis pastatė „Giesmę apie Vorutos vilkolakį Mindaugą (pagal Vinco Krėvės, Justino Marcinkevičiaus ir Martinio Zyverto kūrinius; dailininkė – Virginija Idzelytė, kompozitorius – Antanas Kučinskas).
Neseniai Anapilin išėjusį iškilųjį poetą žiūrovams primins ne tik garsūs Lietuvos aktoriai, bet ir teatro fojė veikianti paroda, skirta Justino Marcinkevičiaus kūrinių pastatymams Nacionaliniame dramos teatre. Parodą iš savo fondų parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Paroda veiks nuo kovo 10 iki balandžio 8 dienos.
Renginys nemokamas. Išankstinė registracija tel. (8 5) 26 29 771
Gegužės 14, 16 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatys paskutinę šio sezono premjerą – spektaklį „Demokratija“. Pjesės autorius – Mindaugas Nastaravičius, režisierius – Paulius Ignatavičius.
DĖMESIO! Šis filmas rodomas „Digital 3D” ir įprastu kino formatu. Rinkdamiesi seansą būkite atidūs. Vienas geriausių 2006-ųjų filmų, net dviems…
Šiandien visi švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kurios metu vyks gausybė renginių ne tik dieną, bet ir vakare. Tad siūlome išsamią šios dienos renginių programą, kurioje ką veikti ras tiek jaunimas, tiek jų tėvai ir seneliai.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras rengiasi supažindinti žiūrovus su įdomaus XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės austrų rašytojo Arthuro Schnitzlerio kūryba. Režisierė Yana Ross pasirinko skandalingai išgarsėjusią ir ne sykį statytą jo pjesę „Ratelis”. Spektaklio, kurio pavadinimas – „10 dialogų apie meilę” – premjera numatyta 2010 metų kovo 5 dieną.