Search Results for: "Rasa Barčaitė"
Savo rankose laikote turbūt gražiausią „Laikas.lt“ žurnalo numerį. Ir ne tik dėl gausybės fotografijų, esančių žurnalo viduje. Numeris gražus, nes tokia jo tema – viskas apie grožį, bet kitu kampu.
Prieš keletą mėnesių nusprendėme imtis saugoti raudonplaukius, kurie, pasak mokslininkų, visai greitai gali išnykti. Kodėl būtent ši ugninė spalva? Atsakymų esti įvairiausių. Vienas iš jų – „Laikas.lt“ logotipas irgi „ryžas“. Kitas variantas – mums tiesiog gražūs raudonplaukiai žmonės, nes jiems, galima sakyti, pasisekė: nereikia net dažytis ar labai puoštis, kad išsiskirtum iš minios. Ir nesvarbu, kad vaikystėje strazdanos ir raudonas plaukas buvo ne visai malonus dėmesys. Tačiau juk panašiai išskirdavo ir nemėgdavo visų, kitaip atrodančių… O žurnale rasite tik dalį raudonplaukių, kurių fotografas Tadas Černiauskas užfiksavo per 70!
Su grožiu mums labai asocijuojasi ir indėnai, nes jų puošnūs apdarai bei gyvenimo filosofija itin atitinka numerio idėją. Be to, palietėme išties skaudžią temą apie žmones, nenorinčius turėti vaikų. Kaip tai susiję su grožiu? Ne tik dėl to, kad kai kurios moterys vaikų nenori baimindamosi prarasti dailias kūno formas, bet ir dėl to, kad gyvenimas yra gražus visiems skirtingai. O linksmiausia žurnalo dalis – „Pasidaryk pats“ puslapis, kuriame auksarankė Lina pamokys kaip papimpinti veidrodį gražiomis ausytėmis.
Vyr. redaktorė Rasa Barčaitė
Redaktorė Dovilė Raustytė
Autoriai: Ina Peseckienė, Reda Krušinskaitė, Lukas Devita, Lina Sabaitytė, Lina Jurgaitienė, Goda Raibytė
Kalbos redaktorė Edita Matonytė
Dizaineris Tomas Mozura
Viršelis
Nuotr. Tadas Černiauskas
Tadaocern.com
Plaukų stilistė Agnė Čepienė
Vizažistė Eglė Krengauskaitė
wix.com/eglekrengauskaite/krengauskaite
Su redakcija galite susisiekti:
tel. +370 660 05 831
el. paštu [email protected]
Dėl reklamos kreipkitės:
Aina Kunigėlytė, tel. +370 660 05 832, [email protected]
UAB „Baltic Net Media“, Geležinio Vilko g. 18A, Vilnius
Mėnesinis žurnalas „Laikas.lt“ leidžiamas pirmą kiekvieno mėnesio pirmadienį. Medžiaga, pateikta mėnesiniame žurnale, yra „Laikas.lt“ nuosavybė, ją kopijuoti ir platinti be redakcijos sutikimo griežtai draudžiama. Už reklamos turinį „Laikas.lt“ neatsako.
„Laikas.lt“ žurnalų rasite šiose vietose
Vilnius: verslo centrai, „ Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Submarinas“, „Pica ir Kava“, „Bermudai“, „Tamsta,“ „Briusly“, „Sotas“ „Paparazzi“, „Bambalynė“, „Orgazmus“, „Du drakonai“, „Cozy“, „Show Makers“ šokių akademija, „Pink Milk shake“, „Pasaka“, ISM, VGTU, TVM, VIKO, VPU, VU, MRU, VVTA, VDK, VDA, mokykla ELC, „Crustum“ PC „Ozas“, „Sushi Express“, „Sushi House“, „InDay Sushi“, „Take Way“, „Milkshake Bar“, „People Bar“, „Guru“, „Livin“, „Kibin Inn“, „Wok to Walk“, „Skalvija“, „B bar“, Užupio picerija, „Prie angelo“, „Domino” teatras, Jaunimo teatras, Itališka vyninė, „Bunte Gans”, „Gringo“, „Balti drambliai“, „Coco“, „Būsi trečias“, „Soul Box“, „Bix“, „Artistai“, „X club shop“, viešbučiai „Congress” ir „Adelita”, Kongresų rūmai, Menų spaustuvė, Užupio kavinės terasa, „SPA Vilnius DIA“, „Vero Cafe“, vyninė „Vinchenzo mimoza“, „Šviežia kava“, Daiktų viešbutis, „Mint vinetu“, „Beer barell“, „Park Inn“, „Brandevino“, „Pitstoppizza“, „RawRaw“, „Žėrutis“, „Gaudos SPA namai“, „Alaus namai“, „Muskatas“, „Puntukas“, „Jalta“, grožio salonai: „Salon Plus“, „Figaro“, „Bolero“, „Eslauda“, „Performa“, „Perla“, „Art of Beauty“, „Šilkinė banga“, „Grožio ekspertas“, kinų masažo centras QI ANMO, „Gorky Bar“, „Studio 9“, „The Room“, „Meat Lovers Pub“.
Kaunas: verslo centrai, „Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Sandija“, „Ramzis II“, VDU, KTU, „Blue orange“, „Mio Cafe“, „Presto“, „Supremo“ kavos namai, „City Cafe“, „Bella Italia“, „Boun Giorno“, „Pas Stanley“, „Sushi express“, „Coffe inn“, „Vero Cafe“, „Buon Giorno Taverna“, „Groovy“, alaus pub’as-krautuvėlė „Gyvas“, „Pjazz Oldtown“, „Chocolaterie“, YZYbar, kavinė „Kultūra“, Kauno kamerinis teatras, „Radharane“, „101 Kepyklėlė“, „Pas Romano Paolo“, „Jums“, „Flamenco Cafe & Vino“ ir kt.
Šiauliai: „Centro šokoladinė“, „Coffee Inn“.
Visa Lietuva – „SPA Vilnius SANA“.
Naujas numeris pasirodys gegužės 7 dieną.
Garsus JAV investuotojas, ekonominių teorijų kūrėjas ir rašytojas Robertas Toru Kiyosaki teigia, kad svarbu ne tai, kiek pinigų uždirbi, o kaip sugebi juos išlaikyti. Šia mintimi ir vadovavomės rengdami kovo mėnesio „Laikas.lt“ numerį, kurio tema – pinigai.
Juk gali uždirbti ir daug „nulių“, tačiau iš jų nebus didelės naudos, jei nemokėsi pinigų taupyti ar investuoti. Kaip mūsų žurnalistei pasakojo finansų ekspertai, išmintingas finansų valdymas – tai visų pirma pajamų didinimas, todėl įvadiniame straipsnyje pabandėme išspręsti dilemą, kaip įvairiomis gyvenimo situacijomis taupyti pinigus.
Taip pat pakalbinome įvairiose šalyse gyvenančius jaunus žmones ir paklausėme jų, kaip jie sugeba išsilaikyti svetimoje šalyje. Ir ne tik išsilaikyti, bet ir išties daug pasiekti. Viena iš išvadų – svarbu ne šalis, o ryžtas ir didelis užsispyrimas. Jei jų turi, – daug pasieksi visur, o gyvenamoji vieta – tik priedas.
Nors, žinoma, gyvenant svetur ne visada lengva, nes tenka taikytis prie svetimų papročių, kaip pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenančiam turkui kebabinės savininkui Ahmetui, kuriam lietuvių įprotis kebabus valgyti su padažu ir kopūstais – išties keistas.
Gražaus ir šilto pavasario!
Vyr. redaktorė Rasa Barčaitė
Redaktorė Dovilė Raustytė
Autoriai: Ina Peseckienė, Goda Raibytė, Martynas Gedvila, Karolis Vyšniauskas, „Goodlife photography“, Vytenis Škarnulis, Sandra Sereikaitė
Kalbos redaktorė Edita Matonytė
Dizaineris Tomas Mozura
Viršelis
Su redakcija galite susisiekti:
tel. +370 660 05 831
el. paštu [email protected]
Dėl reklamos kreipkitės:
Aina Kunigėlytė, tel. +370 660 05 832, [email protected]
UAB „Baltic Net Media“, Geležinio Vilko g. 18A, Vilnius
Mėnesinis žurnalas „Laikas.lt“ leidžiamas pirmą kiekvieno mėnesio pirmadienį. Medžiaga, pateikta mėnesiniame žurnale, yra „Laikas.lt“ nuosavybė, ją kopijuoti ir platinti be redakcijos sutikimo griežtai draudžiama. Už reklamos turinį „Laikas.lt“ neatsako.
Laikas.lt žurnalų rasite šiose vietose:
Vilniuje: verslo centruose, „ Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Submarinas“, „Pica ir Kava“, „Bermudai“, „Tamsta,“ „Briusly“, „Sotas“ „Paparazzi“, „Bambalynė“, „Orgazmus “,„Du drakonai“, „Cozy“, „Show Makers“ šokių akademija, „Pink Milk shake“, „Pasaka“, ISM, VGTU, TVM, VIKO, VPU, VU, MRU, VVTA, VDK, VDA, mokykla ELC, „Crustum“ PC „Ozas“, „Sushi Express“, „Sushi House“, „InDay Sushi“ Vilniuje, „Take Way“, „Milkshake Bar“, „People Bar“, „Guru“, „Livin“, „Kibin Inn“, „Wok to Walk“, „Skalvija“, „B bar“, Užupio picerija, „Prie angelo“, „Domino” teatras, Jaunimo teatras, Itališka vyninė, „Bunte Gans”, „Gringo“, „Balti drambliai“, „Coco“, „Būsi trečias“, „Soul Box“, „Bix“, „Artistai“, „X club shop“, viešbučiai „Congress” ir „Adelita”, Kongresų rūmai, Menų spaustuvė, Užupio kavinės terasa, „SPA Vilnius DIA“, „Vero Cafe“, vyninė „Vinchenzo mimoza“, „Šviežia kava“, Daiktų viešbutis, „Mint vinetu“, „Beer barell“, „Park Inn“, „Brandevino“, „Pitstoppizza“, „RawRaw“, „Žėrutis“, „Gaudos SPA namai“, „Alaus namai“, „Muskatas“, „Puntukas“, „Jalta“, grožio salonai: „Salon Plus“, „Figaro“, „Bolero“, „Eslauda“, „Performa“, „Perla“, „Art of Beauty“, „Šilkinė banga“, „Grožio ekspertas“, kinų masažo centras QI ANMO, „Gorky Bar“, „Studio 9“, „The Room“, „Meat Lovers Pub“.
Kaune: verslo centruose, „Mambo Pizza“, „Bravarija“, „Coffee Inn“, „Sandija“, „Ramzis II“, VDU, KTU, „Blue orange“, „Mio Cafe“, „Presto“, „Supremo“ kavos namai, „City Cafe“, „Bella Italia“, „Boun Giorno“, „Pas Stanley“, „Sushi express“, „Coffe inn“, „Vero Cafe“, „Buon Giorno Taverna“, „Groovy“, alaus pub’as-krautuvėlė „Gyvas“, „Pjazz Oldtown“, „Chocolaterie“, YZYbar, kavinė „Kultūra“, Kauno kamerinis teatras, „Radharane“, „101 Kepyklėlė“, „Pas Romano Paolo“, „Jums“, „Flamenco Cafe & Vino“ ir kt.
Šiauliuose – „Centro šokoladinė“.
Visoje Lietuvoje – „SPA Vilnius SANA“.
Naujas numeris išeis kovo 5 dieną.
Rasa Barčaitė
2011-ieji artėja į pabaigą ir pats laikas pristatyti metų kino derlių, kurį įtakinga tarptautinė filmų bazė IMDB pagal savo prisiregistravusių narių vertinimus suskirstė į Top 10.
IMDb šiuo metu turi virš 100 mln. registruotų vartotojų, todėl galime teigti, kad sudarytas topas yra pakankamai objektyvus ir atspindi masinį skonį.
10. „Iksmenai: pirma klasė“ (X-Men: First Class)
„Iksmenai: pirma klasė“ – tai penktoji „Iksmenų“ serijos juosta, tapsianti pirmąja iš ateityje planuojamos nufilmuoti trilogijos apie Iksmenų priešistorę. IMDB vartotojų komentaras: „Filmas siūlo krūvą siurprizų, daug veiksmo, užpakalių spardymų, specialiųjų efektų, humoro… Tai geriausia komiksų knygos ekranizacija šiais metais“.
9. „Žmogus pakeitęs viską“ (Moneyball)
Kaip teigia filmų platintojai, tai protinga, komiška, komplikuota ir giliai jaudinanti drama vaizduoja tikrovišką šiandieninio sporto veidą, mums menkiau pažįstamo žaidimo užkulisius ir gudrią komandos formavimo strategiją, kurią galėtų adaptuoti krepšiniui ar futbolui lietuviškų komandų vadovai.
Filmo scenarijų pagal tikrais įvykiais paremtą 2002 metų istoriją ir bestseleriu tapusią Michaelo Lewiso knygą parašė patyrę Holivudo profesionalai Stevenas Zaillianas („Oskaro” premija už „Šindlerio sąrašą”) ir Aaronas Sorkinas („Oskaro” premija už „Socialinį tinklapį”). Kaip teigia IMDB vartotojai, tai turbūt geriausias iki šiol sukurtas filmas apie beisbolą. Ir net nesidomint šia sporto šaka, filmas patiks savo idėja ir gerais aktoriais.
8. Tarnaitė / The Help
Filmo veiksmas vyksta prie Misisipės upės, 1960-taisiais metais, kur pietų valstijų mergina grįžta po koledžo ir nori tapti rašytoja, bet pasirenka pirmajam interviu dvi juodaodes moteris tarnaites… Mergina net nenumanė, jog Eibilin ir Mini gyvenimo patirtis tokia skaudi, o abi moterys vos prabilusios sugeba pravirkdyti dangų ir prajuokinti akmenį…
Kaip teigia IMDB vartotojai, tai nepaprasta istorija, kuri verta dėmesio ne vien todėl kad pastatyta pagal labai populiarią to paties pavadinimorašytojos Kathryn Stockett knygą, bet ir dėl nepakartojamų aktorių: Viola Davis, Emma Stone, Octavia Spencer, Bryce Dallas Howard and Allison Janney…
7. Mapetai / The Muppets
Ketinama nugriauti legendinę Mapetų kino studiją, valdomą aktorės Rashidos Jones. Padedamas savo kambarioko, mapeto Voltero, Garis ir jo draugė Merė ryžtasi surinkti visus Mapetus, kuriuos likimas išbarstė po visą pasaulį ir sukurti pasirodymą, turėsiantį išgelbėti studiją nuo griūties. Legendiniai Mapetai privalo nupūsti dulkes nuo savo kostiumų ir įrodyti, jog vis dar šį tą sugeba. Pasak IMDB vartotojų, šis filmas tikrai vertas dėmesio ir netgi priligsta pirmajam legendiniui Mapetų filmui.
6. 50/50
Adamas yra 27 metų jaunuolis, sužinojęs apie žiaurią diagnozę – jis serga retos formos vėžiu. Su draugų, šeimos ir vėžio centro pagalba Adamas sužino apie tikrąsias ir svarbiausias gyvenimo vertybes. Filmas paremtas tikra istorija. IMDB vartotojai teigia, kad tai atviras ir gilus filmas, kuris tikrai ne depresiškas, kaip gali pasirodyti iš liūdnos pagrindinio veikėjo istorijos.
5. Haris Poteris ir Mirties relikvijos. 2 dalis 3D / Harry Potter and the Deathly Hallows: Part 2 3D
„Haris Poteris ir mirties relikvijos 2″ – tai paskutinis nuotykis „Hario Poterio” filmų serijoje. Nekantriai lauktas filmas yra antroji iš dviejų pilno metražo filmų dalių. Didingame finale mūšis tarp gėrio ir blogio jėgų burtininkų pasaulyje perauga į visuotinį karą. Dar niekuomet ant kortos nebuvo pastatyta tiek daug. Niekas nėra saugus. Tačiau būtent Hariui Poteriui teks paaukoti didžiausią auką nenumaldomai artėjant kulminacinei kovai su valdovu Voldemoru.
Pasak IMDB vartotojų, kad filmas – puiki H.Potterio sagos ir epochos pabaiga. Ką čia bepridursi, jaunojo burtininko gerbėjai jį išties dievina, todėl filmas ir atsidūrė Top’o viduryje.
4. Važiuok / Drive
Holivudo aktorius Ryanas Goslingas pastaruoju metu Holivude tapo populiarus. Vienas naujausių jo filmų – „Drive“, susilaukė itin teigiamų kritikų atsiliepimų. Filmo veiksmas sukasi apie Holivudo kaskadininką „laisvalaikiu“ dirbantį nusikaltėlių vairuotoju (tai yra, tuo, kuris meistriškai „išveža“ iš nusikaltimo vietos). Jis sugeba išlaikyti save paslaptyje ir visuomet atsiriboti – 5 minutės laukimo nusikaltimo vietoje, jokių papildomų užduočių, klausimų ir jokių vardų. Visas, atrodo, einasi gerai, kol jis neįsimyli moters, kurios ką tik iš kalėjimo grįžusiam vyreliui gresia rimtas pavojus…
Pasak IMDB komentatorių, tai išties gražus ir hipnotizuojantis filmas, kuriame Ryanas Goslingas idealiai atitinka savo vaidinamą tipažą. Beje, labai džiaugiamės, kad šį filmą buvo galima pamatyti ir Lietuvos kino teatruose.
3. Kovotojai / Warrior
Amerikiečių režisieriaus Gavino O’Connoro veiksmo dramoje dalyvauja profesionalūs sportininkai ir mišrius kovos menus praktikuojantys atletai (Nate’as Marquardtas, Kurtas Angle’as, Erikas Apple’as, Anthony Johnsonas, Roanas Carneiro), tad raumeningų ringo dvikovų fanai pamatys ypač autentiškai nufilmuotas ir kvėpavimą stabdančias varžybas. Tačiau emocingas filmas intriguoja ne vien tik muštynių sporto batalijomis, bet jaudinančiai paliečia šeimos pamatus ir kalba apie kertinius tėvo santykius su vaikais.
Kaip vertina IMDB lankytojai, filme puikiai išlaikomas balansas tarp dramos ir veiksmo filmų žanrų. Tai netgi labiau drama, nei veiksmo filmas.
2. Hugo išradimas (3D) / The Invention of Hugo Cabrett (3D)
Turbūt režisierius Martinas Scorsese retai sukuria blogus arba finansiškai nesėkmingus filmus. Ne išimtis ir „Hugo išradimas“ – tai nuotykių filmas visai šeimai, paremtas Briano Selznicko pasakojimu „Hugo Kabareto išradimas“ (orig. „The Invention of Hugo Cabret“). Nuostabūs efektai, pasakiški vaizdai ir pavergiantis pasakojimas apie didžiausią tikėjimą – tikėjimą svajonėmis. Ir dar 3D formatu.
Kaip teigia IMDB nariai, tai išties geras filmas, kuris įtraukia nuo pat pirmos scenos, kuomet suvoki, jog režisieriui pavyko berniuko svajonę perkelti į tikrą gyvenimą.
1. Išsiskyrimas (Jodaeiye Nader az Simin)
Sutuoktiniai Naderas ir Simina gyvena neramumų krečiamame Irane. Galvodama apie geresnes galimybes dukrai, moteris nori palikti šalį, tačiau Naderas nesutinka: jis jaučia pareigą rūpintis Alzheimerio ligos kamuojamu tėvu. Simina nenori nusileisti ir pareikalauja skyrybų. Dilema tarp pareigos tėvui ir meilės dukteriai sujaukia šeimos gyvenimą. „Išsiskyrimas“ – jaudinanti istorija, Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje laimėjusi „Auksinio lokio“ apdovanojimą.
Kaip teigia IMDB vartotojai, net sunku pasakyti, kodėl šis filmas toks geras. Ar dėl režisūros, ar dėl istorijos? Ar dėl gerų aktorių, ar dėl montažo? Turbūt dėl visko… Tiesiog labai labai geras filmas.
Pirmiausia, nebūsime kuklūs ir pasveiksime Laikas.lt žurnalą su vienerių metų gimtadieniu. Beveik prieš metus, spalio 13 dieną, išėjo pirmasis numeris. Ta proga skaitytojams dovanojame skanias vaišes – numerį apie maistą. Ir ne tik todėl, kad gimtadienis, bet ir dėl spalio, kuris daugeliui asocijuojasi su neseniai į rūsius nuneštomis uogienėmis, raugintais agurkais, su džiovintais baravykais ar gurmaniška vakariene, kuriai, trumpėjant ir šalant dienoms, lieka vis daugiau laiko.
Tikimės, kad ir Jus įkvėps mūsų kalbinti ir dėl maisto pamišę „Tasty life“ vaikinai. Pagrindinis šefas Reinaldas pripažįsta, kad gaminti jį išmokė močiutė ir teigia, kad skonis yra įgimtas dalykas. Jie nesivadovauja receptais, o pagrindinis kūrybos moto – improvizacija. Tad nesitikėkite, kad atėję pietų į „Tasty life“ rasite valgiaraštį.
Kitas netradinis maisto kultūros atstovas – Aidas Mačiulis, atstovaujantis vegetarizmu pagrįstai Vedų virtuvei. Daugumai žodis krišnos asocijuojasi su gatvėse dažnai matomais šokančiais ir dainuojančiais šio tikėjimo atstovais, tačiau jų maisto kultūra – išties sveika, o mėsos nevalgymas traktuojamas paprastai: mūsų organizme neužsilaiko pūvanti nesuvirškinta mėsa, kuri nuodija organizmą.
Tačiau gurmaniškos pamokos ir virtuvės slepia tamsiąsias puses: vis daugiau maisto gauname iš šalių, kuriose ir taip jaučiamas didžiulis vandens stygius. Tai reiškia, kad maisto išmetimas lauk daro milžinišką, tačiau užslėptą žalą visame pasaulyje esantiems geriamojo vandens išteklių klodams. Žinome, negąsdiname Jūsų vandens stygiumi, tačiau susimąstyti tikrai verta.
Taip pat pakalbinome kulinarines knygas išleidusias garsias asmenybes ir paklausėme: maisto gaminimas ir knygų leidimas – iš mados kilęs asmeninis pomėgis? Kodėl žmonės perka tokias knygas? Kad būtų kur akis paganyti – daugumos mėgstami stiliaus perliukai iš rudeniško Vilniaus gatvių. Sutikti stilingi praeiviai papasakojo, kur jie pietauja ir už kiek. O spalio muzikinis fonas – iš daržovių padarytais instrumentais grojantys „The Vegetable Orchestra“.
Vyr. redaktorė: Rasa Barčaitė
Redaktorė: Dovilė Raustytė
Numerį ruošė: Goda Raibytė, Nerijus Drochneris, Dovilė Raustytė, Lina Sabaitytė, Mindaugas Peleckis, Ieva Varkojytė
Kalbos redaktorė: Aušra Trasauskaitė
Dizaineris: Vykintas Characiejus
Viršelio nuotrauka:
Idėja – Laikas.lt,
Fotografas: M.Janušaitis
Modeliai: Rugilė ir Markas
Kartais mus likimas nubloškia ne tik į svečias šalis, bet ir į kitus žemynus. Kaip kada Mildą, kuri baigusi mokslus Lietuvoje, ketverius metus praleidusi Anglijoje ir baigusi magistrą ten, nusprendė ne tik kad grįžti vėl studijuoti į Lietuvą, bet ir pasisvečiuoti Pietų Afrikos Respublikoje.
Su Milda keletą dienų susirašinėjome elektoriniais laiškais ir tikėkimės, kad išgavome visas smulkmenas apie šią tolimą šalį.
Tikiuosi, receptas tiks. Jei ne – galiu atsiųsti tradicinio kario receptą 🙂
Gal pradėkime nuo visus dominančio klausimo – kaip atsidūrei PAR ir kodėl… Afrika?
Prieš kelerius metus dirbau Anglijoje kompanijoje, kurioje dirbo ir daug jaunų žmonių iš PAR. Ten susiradau draugų, kurie nuolatos pasakodavo apie savo tėvynę. Kadangi PAR piliečiai Anglijoje legaliai dirbti gali tik dvejus metus, dauguma jų padirbėję ir pakeliavę išvažiavo namo. Jau tada sau pažadėjau, kad būtinai kada nors aplankysiu PAR. Praėjusių metų rugpjūtį atvažiavau čia dviems savaitėms paturistauti. Šiais metais vėl grįžau – dėl asmeninių bei profesinių priežasčių.
Kaip nusigavai iki PAR? Ar brangūs lėktuvo bilietai kelionėms į Afriką?
Lėktuvo bilietų kainos labai priklauso nuo sezono. Mano bilietai į Keip Tauną liepos mėnesiui kainavo apie 2400 Lt (iš Londono su persėdimu Dubajuje). Lietuviams taipogi reikia vizos, kurią dariausi PAR ambasadoje Danijoje. Vizą gauti užtrunka apie 10 dienų ir kainuoja maždaug 200 Lt (430DKK), plius dokumentų siuntimo mokesčiai. Brangiausi bilietai gruodžio – vasario mėnesiais.
Pietų Afrikos Respublika
O kaip dėl gyvenimo sąlygų? Kur apsistojai?
Kadangi Keip Taune turiu nemažai pažįstamų, jų padedama apsistojau name, esančiame maždaug 10 minučių kelio visuomeniniu transportu nuo miesto centro. Gyvenu su dviem žurnalistais – Lauren, internetinio naujienų portalo redaktore, ir Lesteriu – TV žinių reporteriu. Smagu gyventi su vietiniais,
nes jų padedama sužinau, kokias vietas verta aplankyti, kas vyksta mieste ir panašiai.
O ką veiki? dirbi? Savanoriauji?
Čia atlieku 3 mėnesių psichologijos praktiką vaikų su autizmo negalia mokykloje „The Alpha School”. Kadangi Lietuvoje studijuoju psichologiją, kol kas viskas labai įdomu ir naudinga.
O brangus pragyvenimas PAR?
PAR valiuta – randas (ZAR). 10 randų yra maždaug 3.50 LTL. Pragyvenimas čia brangesnis nei Lietuvoje, tačiau ir skurdo matosi daug daugiau. PAR nėra nustatytas vieningas minimalus atlyginimas. Jis priklauso nuo to, kokioje srityje, kiek valandų per savaitę ir kokioje šalies vietoje žmogus dirba. Pastebėjau, kad praktiškai visi aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės gyvena pasiturinčiai, atlyginimai konkuruoja net su Jungtinės Karalystės. Čia įprasta gyventi dideliame name su baseinu ir turėti kelis
kartus per savaitę ateinančią namų tvarkytoją (ir tai visai nelaikoma prabanga, o tiesiog norma). Kambario nuoma mano name žmogui kainuoja apie 1000 Lt per mėnesį. Vakarienė restorane – vidutiniškai 200 – 250 ZAR (t.y. apie 60 – 80 LTL), tačiau greito maisto užeigoje galima sočiai ir skaniai pavalgyti už 25 ZAR (8 LTL). Čia gan brangūs pokalbiai mobiliaisiais telefonais, o benzino kainos panašios kaip Lietuvoje.
Keip Taunas
Turbūt daugelis maišo Afriką su PAR. Kai pasakai, kad gyveni PAR, tikriausiai visi sako, ką ten Afrikoje veiki?
Afrika (žemynas) ir Pietų Afrikos Respublika – nelyginami dalykai. Šioje didžiulėje šalyje galima pamatyti visko. Bet vis dėlto, ji viena iš labiausiai išsivysčiusių ir turtingiausių Afrikos žemyno valstybių. PAR atlikta pirmoji pasaulyje širdies persodinimo operacija, čia leidžiamos homoseksualių porų santuokos, čia yra „Lavazza” kavos ir „Shell” degalinių, kino teatruose – tie patys filmai, kaip Europoje, o spalio mėnesį Keip Taune koncertuos grupė „Coldplay”.
Be darbo, žinoma, daug keliauji?
Pernai aplankiau Johanesburgą, Pretoriją, Keip Tauną, Durbaną bei „Wildlife Safari” nacionalinį parką. Na, o šį kartą gyvenu Keip Taune, bet dažnai važinėjuosi po apylinkes, nes miestas apsuptas kalnų ir įsikūręs šalia dviejų vandenynų (Indijos ir Atlanto). Jis – mano mėgstamiausias ir visiems labiausiai rekomenduojamas PAR miestas. Dėl nuostabios gamtos tarsi ir žmonės čia linksmesni, geresni vieni kitiems, labiau atsipalaidavę. Čia net yra posakis „Cape Town time”, reiškiantis, kad niekas niekur neskuba, o pusvalandžiu pavėluoti į susitikimą visiškai nieko tokio.
O kaip dėl rasinių skirtumų?
PAR populiacija – apie 50 mln žmonių. Anot Vikipedijos, 79.5 proc. gyventojų – juodaodžiai, 9 proc. – baltieji, 9 proc. – „spalvoti”, t.y. maišytos rasės (angl. coloured) ir 2.5 proc. – azijiečiai. Įdomu, kad PAR gyvena apie 80 tūkst. lietuvių kilmės žydų, atvykusių čia XIX a.pab. – XX a. pr. Būdama čia aš pati nepajutau jokios rasinės diskriminacijos, tačiau mokykloje kartais pastebiu šiokią tokią įtampą, kuri niekada neįvardinama garsiai, bet pasireiškia bendravimu/nebendravimu su kitos rasės/religijos žmonėmis.
Tačiau labai daug Keip Tauno gyventojų yra maišytos rasės, todėl čia visi pripratę prie įvairovės. Galbūt kituose miestuose situacija kitokia, bet nuo atvykimo į Keip Tauną dienos aš neatsistebiu, kaip gražiai čia sutelpa skirtingos rasės, religijos ir kultūros. Šis miestas – labai tolerantiškas, modernus ir draugiškas.
Papasakok kokių linksmų/blogų atsitikimų, kurių, manau, tikrai turėjai?
Kol kas man jokių blogų nuotykių nepasitaikė. Pastebėjau, kad čia, kaip ir bet kurioje Europos šalyje, turistui reikia būti atsargiam ir protingam. Stotyse ir masinio susibūrimo vietose visada daug policijos, o į turistus žiūrima labai pagarbiai, ypatingai po praėjusių metų futbolo čempionato, vykusio PAR.
O kaip dėl PAR madų? ar labai jos atsilieka, o gal lenkia Europą?
Pastebiu, jog mados atsilieka kokius 2 sezonus. Daug žmonių (ypatingai vyresnio amžiaus) į apsirengimą nekreipia dėmesio ir, mano lietuviška nuomone, kartais net atrodo netvarkingai. PAR daugiausiai vyrauja sportinis stilius. Per buvimo čia laiką mačiau vos porą tikrai stilingų žmonių.
O dabar skaniausia dalis – maistas
Maistas čia nuostabus. Ypatingai jūros gėrybės! Tokių didelių krevečių nebuvau net mačiusi! Vietiniai gyventojai taip pat labai mėgsta kepsninėje keptą mėsą (vietoj angliškos kilmės žodžio „barbekiu”, čia vartojamas vietinis – „braai“). Rugsėjo 24 d. PAR – valstybinė šventė ir nedarbo diena. Ši diena – nacionalinė mėsos kepimo diena (angl. National Braai Day). Ja norima pagerbti Pietų Afrikos kultūrinę įvairovę ir parodyti, kad nepaisant religijos, kultūros ar rasės vieną dieną metuose visi gali užsiimti ta pačia veikla.
Kaip tik neseniai kalbėjausi su vietine moterimi apie PAR virtuvę ir ji man skundėsi, kad paklausta apie nacionalinį patiekalą nežino, ką atsakyti. Jos vyras pastebėjo, kad žinomiausia, ko gero, yra džiovinta mėsa – „biltong“, o šiaip žmonės dažniausiai valgo indišką maistą, gan populiari ir itališka virtuvė bei jūros gėrybės. Man buvo labai įdomu tai, kad čia prie mėsos patiekalų kaip garnyras kartais patiekiama sūri manų košė. Tačiau pati jokių naujų patiekalų gaminti neišmokau. Bet pastebėjau, kad čia labai populiarūs moliūgai. Kadangi ir Lietuvoje dabar jų sezonas, siunčiu vietinio deserto (angl. pumpkin fritters, liet. kepti moliūgų gabalėliai) receptą:
Reikės:
2 puodelių sutarkuoto moliūgo
1/2 puodelio miltų
2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
1 kiaušinio
trupučio pieno (jei tešla per kieta)
Viską reikia išmaišyti ir šaukštu dėti į įkaitintą aliejų. Apkepti iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Nusausinti popieriniu rankšluosčiu ir patiekti su cinamonu ir cukrumi.
Planuoji grįžti į Lietuvą?
Taip, į Lietuvą grįšiu spalio pabaigoje, t.y., dar šiek tiek pasimėgausiu pavasariu čia, o tada jau tiesiai į spalvotą rudenį!
keip Taunas
Ir pabaigai – keletas patarimų vykstantiems į PAR
Nusprendus keliauti į PAR vertėtų atkreipti dėmesį į metų laikus. Aš čia praleidau 2 vietinės žiemos mėnesius, tačiau oro temperatūra dienomis nei kiek nenusileido lietuviškai vasarai, tik saulė leidosi anksti ir vakarais buvo šaltoka. Taigi, svarbu apgalvoti, ko čia važiuoji – poilsiauti, turistauti, stebėti augalų, gyvūnų ar pan., ir pagal tai nuspręsti, kada keliauti. Atvykus į PAR būtina aplankyti bent vieną iš nacionalinių parkų, kuriuose gyvena dauguma šioje šalyje sutinkamų laukinių gyvūnų. Nuostabus jausmas būti mažiau nei už dviejų metrų nuo dramblio, zebro ar laukinio liūto!
Didžiausias pagal gyventojų skaičių Johanesburgas man nepaliko didelio įspūdžio, be to, ten ir nesaugu. Todėl atvykstantiems čia patarčiau didesnę kelionės dalį praleisti Keip Taune ir jo apylinkėse. Važiuojant čia nereikia privalomai skiepytis, visur galima susikalbėti angliškai, praverstų šiek tiek pasidomėti istorija, nes tai padeda geriau suprasti ir šiandienos kultūrą.
Daugiau įspūdžių rasite Mildos tinklaraštyje: Gerasmildosblogas.blogspot.com
Kalbino Rasa Barčaitė
Nuotr. iš asmeninio Mildos albumo
Savaitgalį Rygoje debiutavo regio festivalis „RЕGGAE in RIGA Sun Splash 2011″, turėjęs pretenzijų į tikro festivalio pavadinimą, o svarbiausias renginio atributas ir svečias – jau išsiskirsčiusios ukrainiečių grupės 5’nizza vokalisto Andrejaus Sun Zaporozhco sukurta grupė SunSay,
Be SunSay, festivalyje pasirodė: Gerbert Morales ir Jah Devizion (Rusija), Dubska (Lenkija), Leo’s Den (Vokietija), Apofeoz Sound System (Latvija), James Plookie Werts, (JAV), Tribute Bob Marley – TOGO (Lietuva), LB27 (Vengrija), Natty Kauka (Prancūzija), YT (Didž. Britanija), Kuchenbeat (Latvija), Eazystyle MC & Ministry of Echology Acoustic Trio (Lietuva), Sound Religion (Latvija), Soundboys DJ Team (Lietuva).
Tačiau festivalis (jei jį galima tokiu vadinti), gavosi išties nekoks: jokios programos, tik vakare buvo pranešta, kad SunSay (dėl kurio dauguma ir susirinko) koncertuos tik sekmadienio naktį, apsauga prie įėjimo apskirtai be kultūros, žmonių buvo, turbūt, koks geras šimtas, nors organizatoriai teigė, kad parduota 7000 bilietų.
Galbūt visi laukė sekmadienio nakties ir festivalio žvaigždės, galbūt…. Tačiau visgi tokie festivaliai turėtų vykti ne Dauguvos stadione, o gamtoje. Ne su šašlykų ir karbonadų kvapu, o su vegetarišku maistu. Padėtį gelbėjo arbatos gėrimo palapinė ir Rygoje vykusi miesto šventė, nes visas veiksmas šeštadienį baigėsi vidurnaktį. Koncertų įgarsinimas pusėje pasirodymų buvo išties tragiškas, o kai kurie atrinkti atlikėjai čia pakviesti tik dėl egzotiškos išvaizdos arba dėl to, kad jie iš Jamaikos…
Kadangi SunSay taip ir nebuvo sulauktas, teko pasidžiaugti sekmadienį pamačius jo repeticiją. Tad „RЕGGAE in RIGA Sun Splash 2011″ organizatoriams siūlome labai stipriai pasimokyti iš šio debiuto ir galbūt jo kartoti kitais metais nereikia, nes Latvijoje ir kaimyninėse valstybėse ir taip vyksta daug gerų festivalių.
Rasa Barčaitė
Galbūt kažkur jau matėte naują ir storą knygą „Lietuvos rokas: ištakos ir raida” ir jei taip – turbūt kilo klausimas, kas tas Mindaugas Peleckis, sugebėjęs surinkti į vieną vietą visą Lietuvos roko istoriją?
Enciklopediniame, tačiau gyvai parašytame leidinyje – apžvalginiai straipsniai, interviu su žymiais muzikantais, esė, pamąstymai, prisiminimai, daugiau kaip 1500 grupių ir muzikos kūrėjų aprašymai. Knyga parašyta kartu su kitais autoriais: Luku Devita, Gediminu Kajėnu, Šarūnu Naku ir Vaclovu Augustinu. O Laikas.lt labai džiaugiasi, kad M.Peleckis mūsų portalui ir žurnalui parašė ne vieną straipsnį, o keletas publikacijų iš minėtos knygos randamos ir mūsų žurnale bei portale (Grupė „Sportas“: Ūdra ir Latvijoje Ūdra, Hipių judėjimas Lietuvoje: nuo „Gėlių vaikų“ iki kiperhipių, Kas bendro tarp A. Makejevo, Moralinių valkatų, LSD ir N-14?, I. Kofas: „Lemon Joy“ atsirado be revoliucijų ir be šūvių“, Ar ilgai gyvuos koverių kultūra?, „BIX“ fenomenas: Žiurkių miestas, 1980-ieji. Interviu su S.Urbonavičiumi ir kt.). Tad susitikome su Mindaugu ir paklausėme – ar sunku buvo išleisti šią knygą.
Pirmiausia, sveikinu pagaliau padarius didžiulį darbą ir išleidus knygą „Lietuvos rokas: ištakos ir raida“. Kiek laiko rašei šią knygą? Kiek naktų praleidai nemiegodamas?
Ačiū. Knygą rašiau apie pusę metų. Maždaug tiek naktų, kiek jų yra pusėje metų, ir praleidau be miego. Išties, „režimas“ buvo griežtas, kasnakt darbas iki keturių penkių ryto, paskui kažkiek miego, ir vėl – pirmyn. Turėjau suvaldyti begalę informacijos, atrinkti ją, bendrauti su žmonėmis, naršyti internete, skaityti knygas.
Išleistoje knygoje – daugiau kaip 1500 grupių ir muzikos kūrėjų aprašymai bei paminėjimai. Lietuvoje išties tiek daug roko kūrėjų? Tad gal išties, be reikalo skundžiamės, kad neturime roko muzikantų?
Taip, išties Lietuvoje labai daug muzikantų, dėl to skųstis neturėtume. Pridėčiau dar bent kelis šimtus (apie kuriuos bus rašoma antrojoje knygoje dalyje) – tai eksperimentininkai, neofolko, gotikos, kantri, bliugraso, liaudies muzikos ir kitų stilių kūrėjai. Sakysite, tai – ne rokas? Rokas – itin plati sąvoka. Atsakykite man, ar Modestas Pitrėnas, pasipuošęs odinėmis kelnėmis ir diriguodamas simfoniniam orkestrui, atliekančiam roko muzikantų kūrinius, yra roko muzikantas, ar ne? Teoriškai lyg ir ne, tačiau realiai tai – rokas.
Vienas knygos tikslų ir yra praplėsti žmonių suvokimą, kas yra rokas. Daugelis mano, kad tai kažkoks pabrazdinimas gitara. Nieko panašaus. Rokas, kaip sako Stasys Daugirdas, atsirado iš liaudies (turint galvoje bliuzą), vadinasi, kiekvienoje šalyje liaudies muzika taip pat yra rokas.
Būtent todėl tarp minėto 1500 – ir vadinamieji estradiniai ansambliai (plačiai jų nenagrinėjau, tačiau pagrindinius aprašiau), ir sunkusis metalas, ir bardai, ir dar labai daug kas. Džiaugiuosi, kad Lietuvos gyventojų muzikinis skonis – platus. Iš esmės pakeičiau savo požiūrį į Lietuvos roko muziką, – anksčiau maniau, kad tai yra tik brazdinimas gitara.
Baras su Atsuktuvu. Vidmanto Kliuko nuotr.
Ar sunku buvo rinkti informaciją? Ar geranoriški buvo muzikantai, pasakodami apie savo muzikinę karjerą?
Visko buvo. Iš pradžių turėjau stipriai atsispirti nuo tramplino, tačiau kadangi turiu sukaupęs nemažai įrašų ir informacijos, tai nebuvo sunku. Apie kai kuriuos stilius teko pasidomėti plačiau, prisiminti senas ir susirasti naujas pažintis. Muzikantai – ačiū jiems visiems – buvo labai geranoriški. Sužinoję apie mano iniciatyvą, jie ėmė noriai siųsti kompaktines plokšteles, padėjo prikelti iš užmaršties žmones, kurių dėl savo amžiaus jau nežinojau. Man pačiam teko patirti nemažai „nušvitimų“, kai sužinodavau apie iki tol negirdėta grupę, kuri grojo tiesiog puikiai. Kai kurių grupių išvis nebuvo tekę girdėti. Tiesa, kai kurių interviu atsakymų teko laukti gana ilgą laiką, tačiau tikrai vertėjo. Manau, knygos skaitytojai tai įvertins.
Linksmiausias atsitikimas, rengiant knygą?
Buvo linksma sužinoti, kad egzistavo grupė „Katinai“. Tokio pavadinimo nesitikėjau. Vis dėlto tai nebuvo humoristinė grupė.
Knygoje taip pat rasime muzikanto ir publicisto Luko Devitos tekstų, Gedimino Kajėno pokalbių su mus jau palikusiais roko scenos grandais, kompozitorių Šarūno Nako ir Vaclovo Augustino įvertintą Lietuvos kultūros situaciją, taip pat Šiaurio Narbuto publikacija apie senąjį roką bei Vituolio Joneliūno interviu su unikaliuoju „Kardiofonu”. Specialų įvadą leidiniui parašė vienas pasaulio eksperimentinės muzikos tėvų Z‘EV (Stefanas Weisseris). Kaip pasidalinote, kas apie ką rašo? Ar skiriasi jūsų rašymo stilius?
Šią šaunią kompaniją subūriau aš. Su Z‘EV esame pažįstami jau kelerius metus, šis legendinis žmogus sutiko parašyti išsamų, taiklų šiuolaikinės muzikos įvadą. Labai norėjau išspausdinti šviesaus atminimo Šiaurio Narbuto tekstą. Nepelnytai visų užmirštas žmogus, ačiū Dievui, nors šioje knygoje buvo prikeltas iš mirusiųjų. G.Kajėnas – profesionalas ir muzikos, ir rašymo apie ją srityje, todėl paprašiau jo interviu su žmonėmis, kurių nebeprikelsime – Vytautu Kernagiu ir Sauliumi Mykolaičiu. Gediminas mielai sutiko. Maloni staigmena buvo ir tai, kad du Nacionalinės premijos laureatai – Šarūnas Nakas ir Vaclovas Augustinas – nepasididžiavo papasakoti apie kultūrinę, muzikinę Lietuvos situaciją. Taip pat iš pelenų prikeltas ir „Kardiofonas“. Nereikėtų pamiršti, kad šioje knygoje – daug interviu, iš kurių išskirčiau mano pokalbį su maestro Viačeslavu Ganelinu. Ši asmenybė – nepaprastai daugialypė. Be abejo, brangus kiekvienas interviu – man buvo be galo įdomu pasišnekučiuoti su Andriumi Mamontovu, virtualiai pasikalbėti su Igoriu Kofu, Algirdu Kaušpėdu, Sauliumi Urbonavičiumi, Nėriumi Pečiūra ir daugybe kitų muzikantų.
Lukas Devita – senokai pažįstamas kaip kolega, rašantis puikius esė apie muziką. Buvo malonu su juo dirbti, šis žmogus palaikė mane ir esu už tai jam dėkingas.
Grupė KATASTROFA
Pakalbėkime apie Mindaugą Peleckį. Kada susidomėjai roko muzika? Kaip tas susidomėjimas išaugo į rimtą knygą? Studijavai kažką susijusio su muzika, o gal pats grojai kokioje muzikinėje grupėje?
Muzika domėjausi dar vaikystėje, tačiau rimčiau būdamas trylikos. Studijuodamas fortepijono klasėje muzikos mokykloje, „susidvejinau“ – viena vertus, patiko groti „kliapu“, kita vertus, atradau tokias grupes kaip „Deep Purple“, „Led Zeppelin“, „Antis“, Yngwie Malmsteeną, „The Moody Blues“… Vėliau tapau metalistu, ir kurį laiką save priskyriau tik šiai subkultūrai. Laikui bėgant „persirgau“ bemaž visais roko muzikos stiliais. Teko ir būgnus bei būgnelį padaužyti, kurį laiką mokiausi šio meno pas vieną garsų multiinstrumentalistą. Tačiau supratau, kad muzikanto iš manęs nebus, todėl turbūt labiau pasinėriau į muzikos tyrinėjimus.
Kaip susidomėjimas muzika išaugo į rimtą knygą? Savaime. Kaupiau įrašus, klausiau, aiškinausi, kas neaišku, bendravau su bendraminčiais. Būdavo bemiegės naktys, beklausant „Akvariumo“, „Kino“, vėliau – „Current 93“, „Death In June“. Mokiausi muziką klausyti, o ne praleisti pro ausis kaip foną. Ir galiu drąsiai pasakyti, kad muzika – svarbiausias dalykas mano gyvenime, nors pomėgių ir pasijų turiu ir daugiau.
Mėgstamiausia daina/dainos? Grupė?
„Šiaurės Kryptis“. Visa nuo pradžių iki pabaigos.
Gal turi mėgstamą dainos priedainį ar šiaip citatą iš dainos?
„All festivals end as festivals must“ („Death In June“). Iš lietuviškos muzikos, ko gero, tai būtų „Siela“ ir jos „Tavęs man reikėjo“. Meskit į mane akmenį, bet žaviuosi Alina Orlova. Esu romantikas.
Ar dažnai lankotės koncertuose? Koks paskutinis koncertas ir kur vykęs labiausiai įstrigo?
Pastaruoju metu labai retai. Neturėjau tam galimybių, todėl, deja, teko praleisti daug puikių koncertų. Labiausiai įstrigę koncertai – „Sonic Youth“ Nyderlanduose, „The Tiger Lillies“ ir Emiras Kusturica Vilniuje.
Lietuviška roko grupė, nepelnytai sulaukusi mažai dėmesio?
Ta pati jau mano minėta „Šiaurės Kryptis“, kuri, jei ne „Monaco“ perleista kompaktinė plokštelė, būtų likusi tik mano kartos melomanų galvose ir sutrintose kasetėse. A.Mamontovas „užrodė“ man puikų muzikantą Valdą Slabadą, kuris yra tikras perlas, deja, dėmesio beveik nesulaukiantis. Yra tokia paslaptinga grupė „Buterbrodinis Orkestras“, kurios grojimas mane pakerėjo. Tačiau nieko apie juos nežinau. Būtų smagu, jei ši grupė atsilieptų ir parašytų man.
Bernardinai.lt vyr. redaktorius Andrius Navickas viename straipsnyje teigė, kad „Prieš du dešimtmečius<...> roko akordai skambėjo kaip bandymas įveikti surambėjusią sistemos plutą, kaip autentiško gyvenimo ilgesys. Apmaudu, jog roko laužas nuo to laiko gerokai išblėso“. Ar sutinkate su A.Navicko nuomone? Ar tikrai dabar muzikoje trūksta nuoširdumo?
Iš dalies sutinku, nes Roko maršo laikai, ypač 1988-ieji, buvo ypatingi. Tačiau aš dabartinėje Lietuvos roko scenoje sąstingio nematau. Priešingai – atsiranda daug labai gerų maištingų grupių, tokių kaip „DaLyVis“, kurių socialinis rokas gali išjudinti jei ne mases, tai bent jau paskiras smegenis. A. Navickas teisus tuo požiūriu, kad mūsų visuomenė išties persisotinusi (bent jau jos dalis). Jei anksčiau pamatyti roko grupę „Hiperbolė“ buvo šventė, tai dabar „senukų“ rokerių šventės sutraukia mažai publikos, nors muzika nesuprastėjo – priešingai, „veteranai“ rodo aukštą klasę. Tačiau yra tokių, kas matė šimtus pasaulinio garso grupių ir nebesugeba vertinti lietuviško roko. Tai – blogai. Mūsų rokas niekuo ne blogesnis už kitų šalių. Tai – tik išankstinis įsitikinimas. O groti mokančių ar nemokančių yra visur – ir užsienyje, ir Lietuvoje.
Dabar gali lengviau atsipūsti, kokie ateities planai?
Trumpos atostogos, be abejo, būtinos, tačiau dirbu toliau. Antrosios knygos nemaža dalis jau paruošta. Kviečiu visus būti aktyviais ir rašyti, „trukdyti“ mane įrašais, informacija, nes tik taip gimsta rokas. Rokas – ne tik muzika, bet pirmiausia tai yra minties judėjimas. Taigi artimos ateities planai būtų išleisti antrąją „Lietuvos roko“ dalį, kurią pavadinau „Tradicijos ir eksperimentai“, o toliau – matysime. Svarbiausia – improvizacija. Be jos ir rokas, ir bet kokia kūryba neprasminga.
Kalbino Rasa Barčaitė
Dar visai neseniai pristatėme naują vietą Vilniuje – ant Tauro kalno stovinčiuose buvusiuose profsąjungų rūmuose įsikūrusią menų laboratoriją-klubą „Propaganda“. Tačiau šis pastatas didelis ir talpina daug erdvių ir įdomių projektų. Vienas iš jų – „Kolonų salė“.
Kaip teigė „Bordinija” direktorė, akcininkė ir „Kolonų salės“ steigėja Dalia Kurauskaitė, idėja atgaivinti rūmus kilo savaime, kuomet su dukra Viktorija sutvarkė buvusią rūmų biblioteką, kuri po gaisro liko niekam nebereikalinga.
„Tai jos dėka pradėjo funkcionuoti „Knygos namai” (skaitytų knygų knygynas). Aš esu tik idėjų generatorius”, – teigė D. Kurauskaitė. Tačiau skaitytų knygų klubo joms neužteko ir buvo prisiminta profsąjungų rūmuose esanti apvali salė su kolonomis ir nepakartojamu aidu. „Nutarėme, kad laikas jai įkvėpti gyvybės”, – idėjos pradžią pasakojo D. Kurauskaitė.
Kažkada ši salė buvo kultūros židinys; virė gyvenimas, grojo muzika, vyko šokiai. „Dar prisimenu, kada čia buvo Jaunimo teatras. Jaučiu didžiulę nostalgiją šiai vietai. Norisi, kad visa tai sugrįžtu, kad žmonės vėl galėtų ateiti ant Tauro kalno praleisti laisvalaikio, pasiklausyti muzikos, pašokti, pažiūrėti koncertą, galiausiai tiesiog maloniai praleisti laiką”, – nostalgiškai pasakojo moteris.
Planai pas D. Kurauskaitę išties dideli. „Kolonų salėje“ norima organizuoti koncertus, šokių vakarus ( „Retro” vakarai), norima suburti vaikų šokių grupes („Baby star dance”), organizuoti susitikimus su žinomais žmonėmis, rengti parodas. Dabar ruošiamasi „Skaitytų knygų mugei”.
„Labai norime, kad mugė būtų pastovi, vyktų bent kas keletą mėnesių. Viskas prasidėjo nuo knygų… Ne paslaptis, kad jos labai brangios, nusipirkus ir perskaičius ne visas knygas norisi kaupti, laikyti. Jų prisirenka daug ir užima vietą. Kur dėti, jei tau jos daugiau nebeprireiks? Manau, kad mugė – puiki išeitis, nes jos metu tu gali pasikeisti, parduoti nebereikalingą knygą, į jos vietą nusipirkti pigiau kito jau perskaitytą”, – apie renginį pasakojo D. Kurauskaitė.
O kaip dėl patalpų, ar sunku jas buvo įsirengti? Pasak verslininkės, salę buvo sunku sutvarkyti, nes ne vienerius metus salė stovėjo nenaudojama. Ji atėmė daugiau jėgų, negu buvo tikėtasi. Tačiau D. Kurauskaitė nesiskundžia: „Nenoriu kalbėti apie sunkumus. Ir nemėgstu žmonių, kurie daug kalba apie tai, ką nori daryti, ar ką darytų, bet nieko nedaro. Jei darai, tai anksčiau ar vėliau, bet padarysi. Tereikia pradėti, o paskui ir pabaigti. O sunkumai užgrūdina. Esu labai dėkinga rūmų vadovybei (savininkui ir administracijai) už tai, kad įsileido, kad pasitikėjo”.
Kuo ši vieta skirsis nuo kitų? D. Kurauskaitės manymu, ši vieta, visų pirma, skiriasi energija, kurią jie čia įkrauna, nes viskas daroma su tokia meile, su tokiu entuziazmu… Ir galvojama visų pirma apie tuos, kurie čia ateis. O visa kita – laikas parodys.
Renginiai „Kolonų salėje“ bus mokami, nes viskas, kas daroma – tik savom lėšom, niekas neremia. Bet organizatorė pažadėjo, kad bus ir nemokamų renginių, bus daromos išimtys, nuolaidos. Daugiau informacijos rasite čia.
Rasa Barčaitė
Nuotr. organizatorių
Kuomet iki vasaros liko savaitė kita, o kelionių troškulys jau seniai griaužia visą kūną ir protą – geriausia išeitimi tampa filmai apie keliones. Nes po jų jautiesi iš dalies pakeliavęs ir galbūt net susigundai keliauti ten, kur atostogavo filmo herojai.
Apie keliones sukurtų vaidybinių filmų yra išties daug, tačiau mes atrinkome dešimt gražiausių ir labiausiai įkvepiančių keliauti. Visus šiuos filmus esame matę, tačiau keliautojų filmų yra dar daugiau, tad jei manote, kad kažkuris iš jų nepelnytai neįtrauktas – laukiame komentarų. P.s filmų numeracija nereiškia, kad pirmas numeris geriausias ir atvirkščiai.
1. Atgal į gamtą/Into the Wild
O sąrašą pradedame filmu apie kitokias keliones. Keliones, kuomet esi vienas ir ieškai ne naujų vietų, skanių patiekalų ar gulėjimo paplūdimyje, o savęs ir bandai suprasti tikrąsias gyvenimo tiesas. Tai filmas Atgal į gamtą/Into the Wild, kuris pasakoja apie 22-ejų metų koledžo absolventą Kristoferį Makandelsą, kuris nenori iškart imti jam siūlomų materialinių gėrybių ir iškeliauja vienas be paso ir pinigų. Kelionės metu jis bando surasti pusiausvyrą tarp savęs ir gamtos, surasti tai, kas jam padėtų išgyventi materialiame pasaulyje. Tačiau tą tikrąją tiesą jis suvokia mirties patale: „Tikroji laimė yra dalintis savo džiaugsmą su kitais”.
Flash Animation
2. Prieš saulėtekį/Before Sunrise
Nors daugelis bandys išsiginti, kad jie nėra romantikai, po filmo Prieš saulėtekį turbūt ne vienas pagalvos, kaip šaunu būtų bekeliaujant taip gerai praleisti naktį su nepažįstamuoju. 1995 metais Richardo Linklaterio sukurtas filmas pasakoja apie Prancūzijos aukštosios mokyklos studentę Seliną, kuri traukinyje Budapeštas-Viena sutinka amerikietį Džesį. Jie netikėtai abu išlipa Vienoje ir kartu praleidžia nuostabiausią naktį savo gyvenime. Filmas – puiki reklama Vienai, nes pamatome daugybę jos vietų. 2004 metais sukurtas šio filmas tęsinys Before Sunset/Prieš saulėlydį nebebuvo toks geras. Puikiai tiks vienišiems keliautojams, kurie tikisi kelionėse patirti smagių nuotykių.
3. Kelyje su „Dardžylingu“ / The Darjeeling Limited
Kai kas gali pasakyti, kad tai „trenktas” filmas. Keisti herojai, keista istorija ir dar keistesnė aplinka, kurioje viskas filmuota – Indija. Sutinkame, filmas myrgu margas, tačiau tikrai geras ir puikiai įrodo, kad pašlijusius santykius su savo broliais ir seserimis galima pataisyti kelionėse. Ypač jei tos kelionės – pas mamą, kuri tapo šventike Indijoje ir nesugeba atvykti į savo buvusio vyro laidotuves. Didelis pliusas filmui – puikūs aktoriai Owenas Wilsonas, Adrienas Brody, Jasonas Schwartzmanas, kurie vaidina suaugusius brolius, kartu su mirusio tėvo lagaminais keliaujančius susirasti savo dingusios Indijoje mamos.
4. Geri metai/A Good Year
Šį 2006 metais sukurtą filmą galima vadinti truputį saldžiu vien todėl, kad jame vaidina visų žinomi aktoriai Russellas Crowe’as ir Marion Cotillard. O istorija tokia: finansų ekspertas iš Londono Maksas Skineris vyksta į Prancūziją, nes jo dėdė paliko jam palikimą – vynuogyną ir namą. Kadangi Maksui rūpi tik jo karjera Londone, o ne gyvenimas kaime, vyras ruošiasi namą parduoti. Tačiau netyčia pasipainioja gražuolė padavėja ir viskas apsiverčia aukštyn kojom. Ir nenustebsime, jei peržiūrėję šį filmą užsimanysite vykti į Prancūziją skinti vynuogių.
5. Septyneri metai Tibete/Seven Years in Tibet
Šį filmą galbūt jau daugelis matė vien todėl, kad jame vaidina dar jaunas Bradas Pittas. 1997 metais sukurtame filme pasakojama istorija apie austrų alpinistą Heinrichą Harerį, kuris 1939-aisiais šturmavo Everestą ir iškeliavo į Tibetą. Čia jis netikėtai praleido septynerius metus ir netgi artimai susidraugavo Dalai Lama. B.Pitto herojaus žmoną vaidina mūsiškė Ingeborga Dapkūnaitė. Ir jei filmas atrodo pernelyg patosiškas, o mintis, kad B.Pitto herojus taip gerai gali susibičiuliauti su Dalai Lama skamba neįtikinamai, prisiminkime, kad čia Holivudo filmas ir pasigėrėkime gražiais Tibeto vaizdais.
6. Hideous Kinky/Ekspresas į Marakešą
Šį filmą jau siūlėme ryto pusryčiams ir jį rekomenduojame vien dėl įspūdingų Maroko vaizdų, kuriuos mūsų redakcija ir patys matė savo akimis, ir Jums aprašė straipsnių cikle. Apie ką šis 1998 metų filmas? Tai istorija apie 25-erių metų hipę Julią, kuri kartu su savo dviem mažametėmis dukromis iš Londono atkeliauja į Maroką, kuriame įsikuria keletui metų. Juliai sunkiai sekasi užsidirbti pinigų, jos vyras labai retai šeimą paremia piniginėmis perlaidomis. Moteris susipažįsta su vietiniu Marakešo gyventoju Bilalu, su kuriuo keliauja po Maroką ir bando surasti laimę bei tai, nuo ko bėgo iš Londono. Filmas patraukia netradicine istorija, nes ne kiekviena jauna dviejų vaikų mama keliautų į šią tolimą šalį. Taip pat – tai idealus filmas artėjant vasaros kelionių sezonui, nes Maroko vaizdai išties įkvepia, kaip ir garso takelis (ypač Jefferson Airplane daina „White Rabbit”).
7. Valgyk, melskis, mylėk / Eat Pray Love
Valgyk, melskis, mylėk su Julia Roberts priešakyje puikiai tiks visiems, kurie nusivylė dabartiniu savo gyvenimu ir darbu ir nori atrasti kažką naujo. Tai visai nesunku padaryti, net jei esi moteris ir tau jau virš 30 metų. Žinoma, daugelį riboja vaikai ir jau sukurta šeima, tačiau, kaip jau matėte filmo Ekspresas į Marakešą, vaikai nėra kliūtis, nes svarbiausia – didelis noras. Filmas kurtas remiantis 2006 metais išleista amerikiečių žurnalistės Elizabeth Gilbert autobiografinių memuarų knyga „Valgyk, melskis, mylėk”. Knygoje ir filme pasakojama istorija apie moterį, kuri po nelaimingos santuokos nusprendžia iškeliauti į Italiją ir Indiją viena. Žinoma, apsispręsti žengti tokį žingsnį buvo nelengva, tačiau, bent jau kaip paaiškės filmo pabaigoje, viskas baigėsi netgi labai laimingai.
Flash Animation
8. Leningrado kaubojai/Leningrad Cowboys
Tai išties keistas turbūt vieno geriausių suomių režisieriaus Aki Kaurismaki filmas. Tai istorija apie Sibiro muzikantų grupę „Leningrado kaubojai”, kurių pagrindiniai išskiriamieji bruožai – ilganosiai batai ir šukuosenos. Šios grupės vadybininkas sugalvojo, kad jiems reikia keliauti išgarsėti į pačią Ameriką. Čia prasideda visi nuotykiai. Kaip teigia A.Kaurismaki, jis numatė tik pirmą ir paskutinė filmo epizodą, o visa kita – gryna improvizacija. Kelionėse pamatęs kokią įdomią vietą režisierius liepdavo visiems sustoti ir čia pat filmuodavo. Beje, „Leningrado kaubojai” – išties egzistuojanti Suomijos grupė.
9. Amaya
Artėjant sąrašo pabaigai norime pasiūlyti ir vieną lietuvišką filmą Amaya, kuriame Andriaus Mamontovo vaidinamas herojus atkeliauja į Honkongą, kuriame jis susipažįsta su moterimi vardu Amaya ir jos komiška šeimyna. Daug nepasakosime, nes Amaya turbūt jau daugelis matė.
Flash Animation
10. Paskutinį filmą į šį sąrašą rekomenduos Laikas.lt skaitytojai. Tad siųskite Jūsų nuomone vertą filmą apie keliones ir mes jį įtrauksime į dešimtą vietą.
Rasa Barčaitė