Search Results for: "Plutonas"
Liepos viduryje NASA erdvėlaivis per beveik dešimtmetį tunkantį skrydį jau bus nukeliavęs maždaug 5 mlrd. kilometrų ir 12 500 km atstumu praskries pro Plutoną, bene paslaptingiausią nykštukinę planetą. Mažas šaltas ir neįtikėtinai tolimas Plutonas nuo seno šykščiai saugojo savo paslaptis, tačiau žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje apžvelgiama ne tik „New Horizons“ kelionė, jau atskleistos Plutono paslaptys, bet ir mokslininkų prognozės, ką jie tikisi išvysti liepos 14-ąją.
Pavasario pradžioje pasitaisys žmonių nuotaika, padaugės gyvenimo džiaugsmo, atsiras daugiau progų pasilinksminti. Kovo mėnesį nederėtų per daug pasiduoti aplinkinių nuomonei ir leisti kitiems reguliuoti savo gyvenimo, nes vienintelis tikrai vertingas kelias yra individualus.
Dėl ypatingos Urano ir Plutono padėties danguje lapkričio pradžioje anksčiau prasidėjusios globalinės ir asmeninio gyvenimo krizės pasieks kulminaciją. Kuo atviriau žvelgsime faktams į akis, kuo atkakliau dirbsime ir stengsimės išspręsti problemas, tuo geriau. Atidėti rūpesčių nepatartina. Kitaip jie užgrius mėnesio pabaigoje taip, kad negalėsite atsikvėpti.
Pavasariškos euforijos nuotaika bus užkrečianti. Deja, veržtis į priekį galima bus tik viską apgalvojant, paisant visuomenės keliamų reikalavimų ir įvertinant susiklosčiusias aplinkybes. Gerai viską apsvarstykite ir suderinkite, kad pasiekti laimėjimai nesubyrėtų kaip kortų namelis.
Ką atneš Naujieji metai meilės, profesinėje ir gerovės srityje? Ar surasite svajonių porą? Ar nuskambės vestuvių varpai? Kada nauji darbiniai projektai seksis ypač gerai? Koks laikas bus palankus šeimos biudžetui papildyti?
2011 m. kosmosas žmoniją gąsdino, bet kartu ir suteikė naujų žinių. Siūlome susipažinti su svarbiausiais įvykiais kosmose. Tačiau kokie įvykiai buvo patys reikšmingiausi?
Asteroidas Vesta buvo atrastas prieš du šimtmečius. Pakol jo neaplankė NASA zondas „Dawn“ (tai įvyko šiemet), Asteroidų juostoje skriejanti Vesta buvo laikoma pilku, nuobodžiu, uolėtu kūnu. Kaip ką tik paaiškėjo, be reikalo. Zondo „Dawn“ siunčiami išsamūs duomenys apie Vestos sandarą ir paviršiaus struktūrą kai kuriuos astronomus paskatino susimąstyti, ar tik nebus jie atradę klaidingai asteroidu iki šiol laikytą mažytę Žemės tipo planetą.
Vestos paviršiaus fragmentai
©NASA
Skirtumai tarp „nykštukinės planetos“ ir „asteroido“ – gana migloti. Juos turėtų tikslinti Tarptautinė astronomų sąjunga (angl. – „International Astronomical Union“). Tačiau zondo „Dawn“ atsiųsta informacija byloja, jog Vestos sudėtis yra labai artima Žemės sudėčiai – Vesta turi tokius geologinius darinius kaip branduolys, mantija ir pluta.
Visai realu, jog kadaise Vestos branduolys buvo karštas ir skystas, todėl sunkesni cheminiai elementai (pavyzdžiui, geležis) grimzdo branduolio link, o lengvesnieji iškilimo į paviršių. Šis procesas vadinamas diferenciacija, jis vyko visose uolingose Saulės sistemos planetose (Merkurijuje, Veneroje, Žemėje, Marse).
Topografiniai ypatumai (didžiuliai kalnai ir slėniai, kalvagūbriai, krateriai ir lygumos) planetinės kilmės hipotezę sutvirtina dar labiau. „Dawn“ duomenis analizuojantys mokslininkai tiki, jog Vesta formavosi kaip uolinga planeta, o ne kaip asteroidas.
Šio dangaus kūno formavimosi procesai vyko prieš maždaug 4,5 mlrd. metų – tuo metu, kai formavosi visos kitos Saulės sistemos planetos. Milžiniška masę sukaupusio Jupiterio gravitacija veikė (stabdė) smulkesnių Asteroidų juostos fragmentų liejimosi procesus. Ko gero, jei ne Jupiterio gravitacija, iš asteroidų juostoje skriejusios medžiagos būtų susiformavusi visavertė uolinga planeta Vesta. Bet tuos procesus sustabdė Jupiteris.
Bet kuriuo atveju, Vestos „vaikystės“ geologiniai procesai leidžia šį dangaus kūną priskirti planetų kategorijai, o zondu „Dawn“ disponuojantys tyrinėtojai dabar Vestoje dairosi užgesusių ugnikalnių ir sustingusių lavos srautų, kurių, kaip manoma, Vestoje kadaise būta.
Visi šie požymiai liudija, jog Vesta gali būti perklasifikuota iš asteroido į nykštukinę planetą, kokia laikomas Plutonas ir Cerera. Beje, pastaroji yra dar viena Asteroidų juostos „gyventoja“, laikoma ne asteroidu, o nykštukine planeta. Zondas „Dawn“ ją turėtų pasiekti 2015-aisiais.