Search Results for: "Pasaulio sveikatos organizacija"
Nors pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie mobiliųjų telefonų žalą žmogaus sveikatai, tačiau retas kuris įsivaizduoja savo kasdienybę be šio aparato. 2010 m. pasaulyje buvo naudojama maždaug 5 milijardai mobiliųjų telefonų, o pokalbių laikas kasmet vis ilgėja. Įsisukus į elektromagnetinių bangų lauką, reikėtų apžvelgti neribotos komunikacijos pasekmes.
Elektromagnetinė spinduliuotė sukelia vėžį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažino pavojų dėl bevielio ryšio spinduliuotės. Buvo paskelbti duomenys apie intensyvaus naudojimosi mobiliuoju telefonu keliamą grėsmę susirgti onkologinėmis ligomis.
PSO pavaldžios Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros ekspertų teigimu, mobilieji telefonai yra tokie pat pavojingi kancerogenai kaip švinas, automobilių išmetamosios dujos ar chloroformas. Mobiliojo telefono žalą sveikatai tyrė ekspertai iš 14 valstybių.
Tyrimo metu nustatyta, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos padidina smegenų vėžio (gliomos) riziką. Ypač tuomet, kai mobilieji telefonai naudojami intensyviai ir bent 10-15 metų. Glioma yra viena iš agresyviausių smegenų vėžio formų.
Gegužės mėnesį Prancūzijoje vykusioje konferencijoje Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARC) paskelbė epidemiologinių studijų rezultatus, kurie rodo, jog didžiausia smegenų vėžio rizika kyla intensyviausiai naudojantiems telefonus. Tyrimo metu buvo stebėti asmenys, kurie pastaruosius dešimt metų mobiliaisiais telefonais naudodavosi vidutiniškai 30 minučių per parą.
Tiesa, mokslininkams tirti telefonų spinduliuotės žalą sveikatai labai sunku. Mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos, kitaip negu rentgeno spinduliai, nesukelia didelio pavojaus iš karto, bet veikia lyg labai mažos galios mikrobangų krosnelės. Todėl poveikį galime pajusti tik po 15, 20 ar net 30 metų. Mobilaus telefono laikymas prie ausies didina ne tik vėžinius susirgimus, bet ir gali sukelti pažintinės atminties praradimą, kadangi pokalbių metu telefonai dažniausiai priglaudžiami prie smegenų dalies atsakingos už laikinąją atmintį.
Vaikai ir jaunimas – itin jautri grupė
Švedų profesoriaus Lennart‘as Hardell‘as pasakoja, kad mobilieji telefonai ypač pavojingi jauniems žmonėms: „Pradėjusieji naudoti mobilųjį telefoną jaunesni nei 20 metų, turi 5 kartus didesnę tikimybę susirgti smegenų vėžiu“.
Mobilieji telefonai vaikams yra ypač pavojingi, kadangi jų kaukolė yra plonesnė ir smegenys vystosi labai intensyviai. Skleidžiamos elektromagnetinės bangos lengviau prasiskverbia pro plonesnius kaukolės kaulus ir neigiamai veikia smegenų vystymąsi. Nesusiformavęs organizmas labai jautriai reaguoja į elektromagnetines bangas.
Be to, vaikų ir paauglių svoris yra mažesnis, todėl spinduliuotė daro didesnę žalą reprodukciniams organams. Vaikams naudotis mobiliuoju telefonu patariama tik esant būtinybei. O kalbant būtų geriausia naudoti laisvų rankų įrangą (kaip ir suaugusiesiems), nes jau 10 cm. nuo ausies esantis telefonas stipriai sumažina elektromagnetinio lauko poveikį.
Nors PSO pripažino mobiliųjų telefonų sukeliama žalą, tačiau Lietuvoje dar nėra jokių oficialių draudimų naudotis mobiliaisias telefonais ugdymo įstaigose. LR Sveikatos apsaugos ministerija mokykloms pateikė rekomendacijas, kad būtų papildytos vidaus tvarkos taisyklės, kuriose būtų nurodyta, kad mobiliaisiais telefonais pamokų metu naudotis draudžiama.
„Eurobarometro” duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12-13 metų ir 23 proc. vaikų nuo 8-9 metų gyvenimo be mobiliojo telefono jau neįsivaizduoja.
Paraginti vaikus kuo mažiau naudotis mobiliaisiais telefonais turėtų ne tik ugdymo institucijos, bet ir patys tėvai.
Rekomendacijos kaip naudoti mobilųjį telefoną
Žinoma, geriausias variantas būtų visiškai atsisakyti mobilaus telefono, tačiau puikiai suprantame, kad šiandieniniame, skubančiame pasaulyje tai padaryta yra labai sunku. Todėl siūlome keletą priemonių, kurios padės šiek tiek apsisaugoti:
Nedėkite telefono prie ausies kol kitas žmogus neatsiliepia, nes radiacija yra žymiai didesnė sujungimo procese.
Nekalbėkite telefonu ilgiau nei 4 min. Darykite 15 min. pertraukas tarp pokalbių.
Pokalbiui įsijunkite mikrofoną ir laikykite telefoną kuo toliau nuo kūno.
Kuo telefone daugiau įrangos, tuo jis daugiau skleidžia elektromagnetinių bangų.
Išjunkite mobilųjį telefoną nakčiai ir ar bent jau nelaikykite arti lovos. Elektromagnetinės bangos trikdo smegenų bangas ir taip neleidžia tinkamai miegoti ir pailsėti.
Nenešiokite mobiliojo telefono kišenėje prie krūtinės ir juosmens, geriau įsidėkite į rankinę.
Kalbėkite lauke. Uždarose erdvėse signalas ir skleidžiama radiacija tampa labiau koncentruota.
Jeigu yra galimybė, geriau naudokite laidinį telefoną.
Negalima mobiliaisiais telefonais naudotis tiems, kurie turi dirbtinius klausos aparatus, širdies vožtuvus.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras („Vasaros” ligoninė) kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerija ir VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje” organizuoja renginį „Draugaukime 2010”, skirtą Pasaulinei psichikos sveikatos dienai paminėti. Renginys vyks š. m. spalio 8 d., penktadienį, 11.00–15.00 val.
„Siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad psichinė sveikata tiek pat svarbi, kiek ir fizinė, kad ji glaudžiai susijusi su individo ir visuomenės gerove. Tačiau tikriausiai tebesame varžomi kultūrinių stereotipų, išankstinių nuostatų: psichikos sveikata vis dar rūpinamės per mažai. Tuo tarpu Pasaulio Sveikatos Organizacija skelbia, kad Lietuva tebėra pirma Europoje bei pasaulyje pagal savižudybių, patyčių mokyklose, tautos alkoholizacijos, kvaišalų vartojimo, smurto prieš moteris ir vaikus reiškinių rodiklius. Vien politinės valios įveikti šiuos reiškinius negana – pati visuomenė turi šviestis ir domėtis, performuoti sau pačiai nepalankias nuostatas, imtis aktyvesnio vaidmens savo pačios gyvenime” – teigia renginio organizatoriai.
Renginio metu lankytojai galės susipažinti su psichiatrijos istorija bei išbandyti tiek senovines, tiek šiuolaikines psichiatrijoje taikomas priemones, įsigyti literatūros, susijusios su psichikos sveikata, gauti informacijos aktualiais klausimais. Bus demonstruojami filmai apie psichikos sveikatą, psichiatrijos istoriją, organizacijas, teikiančias psichikos sveikatos paslaugas. Bus organizuojamos diskusijos, kurias moderuos jauni gydytojai psichiatrai. Su Lietuvos psichologijos studentų asociacijos nariais bus galima padiskutuoti apie psichologiją ir psichologo darbą, stebėti optines iliuzijas ir išgirsti mokslinį jų paaiškinimą. Savo vykdomus projektus pristatys „Vaikų linija” bei Jaunimo psichologinės paramos centras.
Apie psichikos sveikatą ir jos priežiūrą bus kalbama ir meno kalba: aikštėje veiks psichikos sveikatos paslaugų vartotojų dirbinių paroda bei vyks Menų dirbtuvės, kuriose menininkai kartu su renginio dalyviais improvizuos kurdami šiuolaikinį psichikos sveikatos specialisto įvaizdį. Renginio metu koncertuos grupė „InCulto”, vokalinis merginų ansamblis, Gospelo choras. 14 valandą renginį vainikuos Menų dirbtuvėse sukurtos drabužių kolekcijos demonstravimas.
Nuo studentų, pensininkų, kariškių iki Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės – neatlygintinai duoti kraujo ir „uždirbti“ karmos taškų įkalbinėti nebereikia. O ir Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kraujo donorai savo gyvenimą gali pailginti 5 metais ir net sustiprinti imunitetą.
Šių metų spalį Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį, visuomenėje kilo daugybė klausimų. Ar tai reiškia, kad derėtų tapti vegetaru? Kiek mėsos galima valgyti sau nepakenkiant? Ką daryti sportuojantiems žmonėms, kurių pagrindinis baltymų šaltinis – mėsa? Ar ją galima pakeisti kokiu nors kitu baltymų šaltiniu?
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad kiekvienuose namuose esančios cheminės medžiagos gali sukelti krūties vėžį, astmą, nevaisingumą, apsigimimus, rašo dailymail.co.uk.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sako, kad pasaulis yra ne infekcinių ligų „krizės“ gniaužtuose. O pagrindines sveikatos problemas sukelia kenksmingo gyvenimo būdo propagavimas. Prie šio punkto galima priskirti ir netinkamą mitybą, pavyzdžiui, didelį druskos vartojimą. Mat druska yra viena iš pagrindinių blogėjančios sveikatos priežasčių, nes ji stipriai veikia kraujo spaudimą. Tik tabakas PSO kelia dar didesnį nerimą, nei druska.
Prostata ir vyriškumas – dvi neatsiejamos sąvokos. Bėda ta, kad tas vyriškumas demonstruojamas nesikreipiant pas gydytoją. „Man tik 25 metai, palauksiu, kol skausmas pilvo apačioje praeis savaime“, – galvoja neretas jaunuolis.
Siekiant atkreipti dėmesį į vis didėjantį sergamumą prostatos vėžiu, rugsėjo 15-ąją Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Visą rugsėjį pasaulyje organizuojamos akcijos, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į vėžio prevenciją. Tačiaus sergančiųjų skaičius byloja, kad su šia liga kova turėtų vykti ištsus metus, todėl pasaulyje organizuojamos įvairios akcijos. Viena žymiausių tokių – lapkritį visame pasaulyje vykstanti „Movember“ kampanija.
Nuo „Movember“ iki „Novembeard“
„Movember“ (angl. November) + ūsai (angl. moustache) – tai organizacija, 2003 m. gimusi Australijoje, keliems australams susitikus mažoje Melburno kavinėje ir nusprendus, kad vyrų sveikata reikia rūpintis labiau. Jie sugalvojo sukurti forumą, kuris propaguotų vyrišką fizinę bei psichinę sveikatą ir tuo pačiu sugrąžintų ūsus į madą. Taip atsirado „Movember“ su tikslu – rinkti pinigus labdarai ir vienu metu linksmintis. „Movember“ pradininkai turbūt net nenutuokė, kad šis judėjimas greitai taps pasauline ir didžiausia kasmetine kampanija, kovojančia prieš prostatos vėžį.
Kuo ypatingas „Movember“? Vyrai, palaikantis šį judėjimą, lapkričio 1 d. nusiskuta ūsus ir augina juos visą lapkritį. Judėjimas plečiasi kiekvienais metais.
Laikas.lt kviečia visus dalyvauti MOVEMBERD Lietuva kampanijoje ir siųsti savo ūsuotas nuotraukas. Šį kartą dalyvių neribojame – siųskite tik pradėtų auginti ūsų nuotraukas, siųskite dirbtinių, siųskite senas, siųskite prifotošopintas. Mums svarbiausia – kad siųstumėte ir skleistumėte šią žinią kitiems. Taigi, trumpai drūtai:
1. Nusifotografuok, prirašyk, kodėl palaikai MOVEMBER, ir siųsk [email protected]
2. Kur viskas vyks? Laikas.lt ir MOVEMBER „Facebook’e“.
3. Dalyvių amžius, lytis ir saviraiška neribojama.
4. Kas ūsams iš to? Patys įdomiausi laimės kampanijos rėmėjų padėkas: vyriškų drabužių parduotuvė CELIO sušildys, ONE.LT nuotykių parkas sukels adrenalino, o CSC TELECOM pastatys ant nerealiai čiuožiančios SNIEGLENTĖS.
5. Dar: „Lofte“ lapkričio 12 d. „Mados infekcijos“ afterparty visus kviečiame nepasididžiuoti ir ateiti su ūsais: tikrais, netikrais, bet ūsais (mes jus pastebėsim ir įamžinsim).
Tad siunčiam ūsuotas nuotraukas, o pačią pačiausią išrinksime mes, atsižvelgdami į skaitytojų balsus ir palaikymą.
Laikas.lt
Prostata ir vyriškumas – dvi neatsiejamos sąvokos. Bėda ta, kad tas vyriškumas demonstruojamas nesikreipiant pas gydytoją. „Man tik 25 metai, palauksiu, kol skausmas pilvo apačioje praeis savaime“, – galvoja neretas jaunuolis.
Iš tikro šia liga serga tiek jaunesni, tiek pagyvenusio amžiaus vyrai. Liga, prasidėjusi uždegimu, nesigriebiant laiku gydymo, išveša iki erekcijos sutrikimų ir, žinoma, vėžio stadijos. Taigi beatodairiškas vyriškumo demonstravimas, galiausiai baigiasi jo netekimu, t. y. ne tik didžiulėmis fizinėmis, bet ir psichologinėmis bėdomis.
Siekiant atkreipti dėmesį į vis didėjantį sergamumą prostatos vėžiu, rugsėjo 15-ąją Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Visą spalį pasaulyje organizuojamos akcijos, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į vėžio prevenciją. Sergančiųjų skaičius byloja, kad su šia liga kova turėtų vykti ištįsus metus. Viena žymiausių tokių akcijų – lapkritį Australijoje vykstanti „Movember“.
Nuo „Movember“ iki „Novembeard“
Lapkritis (angl. November) + ūsai (angl. moustache) = „Movember“. Tai organizacija, 2003 m. gimusi Australijoje, keliems australams susitikus mažoje Melburno kavinėje ir nusprendus, kad vyrų sveikata reikia rūpintis labiau. Jie sugalvojo sukurti forumą, kuris propaguotų vyrišką fizinę bei psichinę sveikatą ir tuo pačiu sugrąžintų ūsus į madą. Taip atsirado „Movember“ su tikslu – rinkti pinigus labdarai ir vienu metu linksmintis. „Movember“ pradininkai turbūt net nenutuokė, kad šis judėjimas greitai taps pasauline ir didžiausia kasmetine kampanija, kovojančia prieš prostatos vėžį.
Kuo ypatingas „Movember“? Vyrai, palaikantis šį judėjimą, lapkričio 1 d. nusiskuta ūsus ir augina juos visą lapkritį. Judėjimas plečiasi kiekvienais metais. Iš „Movember“ ūsų auginimo jis peraugo ir į „Novembeard“ – barzdos auginimą.
Ši akcija darosi tokia populiari, kad Australijoje netgi susikūrė roko grupė „The Beards“. Keturi barzdoti vyrai nusprendė, kad ne tik ūsais galima reikšti solidarumą, todėl kiekvienais metais rengia milžiniškas gastroles po Australiją. Jų metu skatina vienytis ir auginti barzdas. Dalis surinktų pinigų skiriama prostatos vėžio prevencijai ir pačios akcijos sklaidai.
Ūsai auga ir Lietuvoje
Lietuva taip pat neatsilieka. Jau keletą metų grupelės jaunų vyrų augina ūsus ir barzdas. Kaip Laikas.lt teigė muzikantas Ignas, tokias akcijas jie su draugais organizuoja jau trejus metus ir kaskart susidomėjusiųjų ratas vis plečiasi.
„Kai sužinojau apie šią akciją, iš karto nusprendžiau prisijungti. Mano dėdė prieš keletą metų mirė nuo prostatos vėžio. Savo akimis mačiau, kaip sunku žmogui su tuo kovoti ir kaip stipriai jam reikalinga artimųjų parama. Moterys turi „Rožinį kaspiną“, o mes, vyrai – „Movember“. Kiekvienais metais raginu draugus, draugų draugus ir pažįstamus prisijungti. Tačiau nesuklyskite – tai nėra dar vienas juokelis, tai – solidarumas. Žmonės privalo būti vieningi ir padėti vieni kitiems bėdoje“, – pasakojo Ignas.
Jauni žmonės taip bando ir atkreipti visuomenės dėmes, ir profilaktinių vizitų pas urologą svarbą: „Ne visi galime padėti finansiškai, tačiau visi galime atkreipti į tai dėmesį. Galbūt vyrai supras, kad pas daktarą lankytis reikia ne tik tada, kai skausmo jau negali tverti, o reguliariai. Laiku atlikti tyrimai ir pradėta gydyti liga gali dovanoti gyvenimą“, – mintimis dalinosi Ignas.
TV6 televizija 2009 m. taip pat skelbė „ūsų” akciją, kuri tęsėsi visą sausį ir skatino vyrus siųsti savo nuotraukas su ūsais.
„Mačo sindromas“ arba kodėl vyrai bijo gydytojų:
Vyrui sirgti lygu būti silpnam, prarasti didvyriškumą, kuris pasireiškia ėjimu į darbą su 39° temperatūra, o ne gulėjimu lovoje.
Vyrai linkę rizikuoti viskuo, tame tarpe ir sveikata.
Vyrai bijo sirgti, tad ilgai ignoruoja ligą, kenčia, kol gali. O profilaktinės patikros jiems tolygu nusižeminimui prieš gydytoją.
Vyrai dažnai nepasitiki gydytojais – prieš moterį gydytoją jaučia pranašumą, o prieš vyrą – konkurenciją.
Vyrai nemėgsta nekontroliuojamų situacijų, o liga būtent tokia.
Tad ar Jūs nusiskusite ūsus lapkričio 1 dieną?
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad mobiliųjų telefonų skleidžiama spinduliuotė gali sukelti vėžį.
Dažnas naudojimasis mobiliaisiais telefonais gali padidinti smegenų auglių riziką, parodė naujas studija, kurios rezultatai paskelbti antradienį. Kartu ekspertai pripažįsta, jog būtini papildomi tyrimai, kad tai būtų galutinai įrodyta.
PSO paragino vartotojus kiek įmanoma vengti galbūt kenksmingos mobiliųjų telefonų spinduliuotės. Anksčiau organizacijos ekspertai teigė, kad nėra įrodymų ar egzistuoja ryšys tarp mobiliųjų telefonų ir vėžio.
Šio tyrimo rezultatų nekantriai laukė mobiliojo ryšio koncernai. Šiuo metu pasaulyje mobiliaisiais telefonais naudojasi 5 mlrd. žmonių.
Pasaulio sveikatos organizacija kaip reikšmingiausius triukšmo šaltinius įvardija ausines, vaikiškus žaislus, šventes, automobilių stovėjimo aikšteles, oro uostus, autostradas, pabrėžia pramoninį ir komercinį triukšmą. Pagrindinis triukšmo šaltinis yra autotransporto srautai gatvėse, kurių triukšmingumas tam tikrais atvejais pasiekia iki 80–82 proc. bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.
Triukšmo žala sveikatai
Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia. Tačiau neigiamas triukšmo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai, be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Esant dideliam triukšmui, pažeidžiama klausa. Paprastai klausos susilpnėjimas išryškėja po 10–20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai atsitinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausiai jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa.
Triukšmas sutrikdo miegą: pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją. Jo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksiškos medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas.
Leidžiamas triukšmo lygis
Leidžiamas triukšmo lygis – tai toks triukšmas, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sutrikdyti sveikatos. Didžiausi leidžiami akustinio triukšmo lygiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990) yra tokie:
gyvenamųjų kambarių miegamuosiuose kambariuose:
• dienos metu (nuo 6 iki 18 val.) – iki 45 dBA;
• vakaro metu (nuo 18 iki 22 val.) – iki 40 dBA;
• nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 35 dBA;
gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje:
• dienos metu (nuo 6 iki 18 val.) – iki 65 dBA;
• vakaro metu (nuo 18 iki 22 val.) – iki 60 dBA;
• nakties metu (nuo 22 iki 6 val.) – iki 55 dBA.
Siekiant išvengti triukšmo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai, Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Greta Girštautaitė rekomenduoja:
• vengti tų vietų, kur yra skleidžiamas didelis triukšmas ir yra grėsmė gauti akustinę traumą;
• vietoj šventinių renginių, koncertų, kuriuose yra didelis triukšmas, geriau praleisti laisvalaikį gamtoje, kur natūralus gamtinis triukšmas nesukelia jokių neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai;
• jei vis dėlto išsiruošiama į koncertus, reiktų vengti stovėti triukšmingose vietose šalia triukšmo šaltinių, pavyzdžiui, prie muzikos kolonėlių, taip pat neiti ten, kur šaudomi fejerverkai (fejerverkų sukeliamas triukšmo lygis – 150 decibelų).
• atsidūrę triukšmingose vietose – restorane, kine ar bendroje transporto priemonėje – kur jaučiate diskomfortą, turite teisę kreiptis į administraciją ar kitus asmenis ir prašyti sumažinti garsą;
• nepamiršti tikrintis klausos;
• garsiai leidžiančiam muziką kaimynui reikia mandagiai paaiškinti apie diskomfortą ir sveikatos sutrikimus;
• važiuojant automobiliu, be reikalo nenaudoti garso signalo;
• jei kenčiate nuo gatvės triukšmo, senus langus reikėtų pakeisti naujais su stiklo paketais, turinčiais gerą garso izoliaciją;
• atkreipti dėmesį į savo vaikų keliamą triukšmą: galbūt jo intensyvumas pažeidžia kaimynų ar kitų asmenų teisę į ramybę ir tylą.