Search Results for: "Odontologai"

Odontologai pataria

Odontologai pataria, kaip prižiūrėti dantis ir turėti akinamą šypseną

Tyrimai rodo, kad profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) Lietuvos gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Didžiausią nerimą kelia tai, jog burnos sveikata nesirūpina ir jauno amžiaus žmonės – 11,7 proc. 20–29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė, jog pas odontologus nesilanko išvis.

Odontologai užaugins naująją kartą be grąžtų ir adatų

Odontologai užaugins naująją kartą be grąžtų ir adatų

Odontologai žino, kad vaikus galima užauginti sveikais dantimis, tačiau praktikoje tai įvyksta gana retai. Odontologas Vytautas Tamošiūnas ir jo komanda pasiryžo dėti visas pastangas, kad ir Vilniaus vaikai užaugtų sveikais dantimis. Ir tai – ne stebuklas, o kitų šalių ilgalaikės praktikos pritaikymas.

Šiandien Lietuvoje net 52 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių iki 3 metų amžiaus jau serga ankstyvuoju dantų kariesu. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse net 63 proc. dvylikamečių neturi nė vieno ėduonies pažeisto danties. Lietuvoje vaikams karieso pažeistų dantų yra keturis kartus daugiau nei Skandinavijoje.

Jau daugiau kaip du dešimtmečius vykdomos pavienės profilaktikos programos, tačiau problemos išspręsti iki šiol nepavyko. Niekas Lietuvoje neprisiima atsakomybės už kompleksinę burnos priežiūrą ir burnos ertmės sveikatos palaikymą. Odontologija Lietuvoje iki šiol sprendžia tik įsisenėjusias problemas (ėduonis, dantų chirurgija, protezavimas ir pan.). Daugeliu atveju šių problemų galėtume išvengti pritaikę profilaktikos priemones.

Neseniai Vilniuje įsikūrusios odontologijos klinikos „Amicus dentis“ gydytojas Vytautas Tamošiūnas ir jo komanda nusprendė pakeisti nusistovėjusius santykius tarp odontologo ir paciento. Odontologas, pacientas ir paciento tėvai bus suinteresuoti, kad dantys nebūtų pažeisti ėduonies. Pacientams bus taikomos visos naujausios profilaktikos priemonės, todėl vaikai užaugs sveikais dantimis. Be to, 6–12 m. vaikai, dalyvaujantys klinikos programoje, neturės mokėti už paslaugas. „Amicus dentis“ siūlo naują atsiskaitymo už gydymą tvarką: nors didžiojoje dalyje klinikų pacientai moka už paslaugas po procedūros, „Amicus dentis“ siūlo mokėti tik fiksuotą mėnesio mokestį. Daugiau informacijos rasite klinikos elektroninėje svetainėje www.amicusdentis.lt .

Gydytojas odontologas Vytautas Tamošiūnas džiaugiasi, kad lietuviai vis aktyviau domisi burnos ertmės priežiūra ir susirgimų profilaktika. „Manau, kad greitai galėsime džiaugtis nauja karta, kuri užaugs nepažinusi grąžtų ir adatų baimės“, – teigia gydytojas.

10 mitų apie burnos priežiūrą

10 mitų apie burnos priežiūrą

Pirmas mitas. Dantų valymas keletą kartų per dieną labai kenkia emaliui. Šis mitas iš dalies teisingas, tačiau situacija nėra tokia dramatiška. Nors dantų emalis yra pati kiečiausia medžiaga, randama žmogaus organizme, odontologai pataria įsigyti labai minkštą dantų šepetėlį. Jei tokį naudojate, be baimės keletą sykių per dieną dantis valykite sukamaisiais judesiais – žalos nepadarysite ne tik emaliui, bet ir dantenoms.

Ką daryti

Ką daryti, kad šypsena būtų balta, o dantys sveiki?

Plati ir graži šypsena – tarsi vizitinė kortelė. Deja, dažnas lietuvis šypsena susirūpina ir į specialistus kreipiasi tik atsiradus skausmui ar blogam burnos kvapui, o odontologus vis dar sieja su baime ir nemaloniais pojūčiais.

Nepatikėsi

Nepatikėsi, bet TAI tu darai neteisingai

Paprasta, kaip nusi… ? Taigi, kad ne: taisyklingai tuštintis, miegoti, sėdėti, praustis, kramtyti reikia mokėti. Ką ten, Amerikos medikų asociacija tvirtina, kad dauguma mūsų net kvėpuoti nemokame taisyklingai!

Mitai apie burnos priežiūrą

Mitai apie burnos priežiūrą

Sveiki-dantys.lt profesionalai aiškinasi, kiek pagrįsti yra mitai apie dantų priežiūrą ir pataria, kaip užtikrinti deramą burnos ertmės higieną.

Individualūs natūralios kosmetikos specialistės patarimai. Kaip prižiūrėti dantis?

Individualūs natūralios kosmetikos specialistės patarimai. Kaip prižiūrėti dantis?

Mano stomatologė liepė naudoti dantų pastą su fluoru (ne mažiau 1450). Esu girdėjusi, kad fluoras kenkia ne tik dantims… Gal yra koks pakaitalas? Vadovautis nuojauta ar klausyti savo stomatologės?

Dantų pasta: kada kokia tinka

Dantų pasta: kada kokia tinka

Užėjus į prekybos centrą akys raibsta nuo įvairių dantų pastų gausos. Vienos jų įprastos, kitos – gelio pavidalo. Kai kurios labai spalvingos, gražios, įvairių skonių, skirtos vaikams ir paaugliams. Yra pastų, skirtų dantų balinimui, pastų rūkaliams. Kada ir kokią pastą rinktis?
Higieninės pastos
Higieninės dantų pastos neturi veikliųjų, gydomųjų medžiagų, bet gerai valo, putoja, malonaus skonio.
Jos tinka labai mažiems vaikams, kurie gali pastą praryti. Taip pat tinka žmonių, neturinčių dantų ir nešiojančių protezus burnai valyti, nes didesnė fluoro koncentracija gali sukelti implantų koroziją. Šios pastos tinka, jei žmonės alergiški pastų veikliosioms medžiagoms.

Gydomosios profilaktinės pastos
Jų yra įvairių rūšių:

– Nuo ėduonies
Šiose pastose yra fluoro junginių. Jos stiprina dantų emalį, stabdo minkštųjų danties apnašų formavimąsi. Beje, kaip teigia odontologai, dantų pastos nuo ėduonies efektyviausios yra, kuomet formuojasi dantų emalis, taigi vaikystėje. Tyrimai rodo, kad vaikystėje dantis valantis fluoro sudėtyje turinčia pasta ėduoniui kelias užkertamas 15-35 proc. geriau. Tuo tarpu suaugusiesiems tokio efektyvumo nepastebėta.
Svarbu:
Renkantis pastą su fluoru, reikia atkreipti dėmesį į jo kiekį jūsų vartojamame vandenyje bei maiste. Nes per dideli fluoro kiekiai gali būti kenksmingi. Optimali jo koncentracija ne daugiau kaip 2 proc. pastos sudėties tūbelėje.
Jei jūsų vandenyje yra didelis kiekis fluoro, tuomet geriau rinkitės pastas, kurių sudėtyje yra kalcio arba natrio.

– Su augalų ekstraktais
Tokios pastos pasižymi regeneruojamuoju, priešuždegiminiu poveikiu, gerina apykaitos procesus, mažina dantenų kraujavimą. Gaivina burnos ertmę.
Svarbu:
Renkantis tokias pastas svarbu įsitikinti, ar nesate alergiški kuriam nors pastos komponentui. Atidžiai perskaitykite jos sudėtį.

– Su fermentais
Tokios puikiai nuvalo minkštąsias dantų, nikotino apnašas, maisto likučius.
Svarbu:
Šios pastos rekomenduojamos vartoti paaštrėjus parodonto bei burnos gleivinės ligoms.

– Akmenims šalinti
Jų sudėtyje yra pirofosfatų ir cinko junginių. Tokios pastos reguliariai vartojamos stabdo dantų akmenų susidarymą.
Svarbu:
Tačiau šios pastos nenaikina jau susiformavusių akmenų. Tai padaryti gali tik odontologas.

– Jautriems dantims
Jose yra specialių medžiagų, kurios kristalizuojasi seilėse ir “užkemša” dantų šaknyse esančias mažytes poras. Kad dantys nebūtų jautrūs, tokiomis pastomis dantis reikia valyti kelias savaites. Tačiau jeigu dantų šepetėliu brauksite per stipriai, nubrauksite šį apsauginį kevalą, ir jautrumas nesumažės arba vėl sugrįš.
Svarbu:
Ilgai vartojant tokias pastas, probleminės dantų vietos gali papilkėti. Jei taip nutiks, kelias dienas naudokite kitą pastą, kurios sudėtyje yra vidutinis kiekis abrazyvinių dalelių.

– Balinamosios
Jų sudėtyje yra didelis kiekis abrazyvinių dalelių, kurios mechaniškai veikia dantų emalį.
Svarbu:
Nuolatos naudoti balinamąsias pastas itin pavojinga. Jų negalima vartoti segant parodonto ligomis ir esant jautriems dantims.

Savivaldybių reitinge Kaunas – antroje

Savivaldybių reitinge Kaunas – antroje, Vilnius – trečioje vietoje

Pirmadienį savaitraščio „Veidas“ paskelbtame Lietuvos savivaldybių reitinge Kauno miesto savivaldybė užima antrąją vietą, nusileisdama tik Neringos savivaldybei. Pernai Kauno miestas buvo ketvirtoje vietoje. Reitingai sudaromi įvertinus 21 kriterijų. Skaičiuotas gyventojų pokytis per metus, nedarbo plitimas, veikiančios įmonės, nauji namai ir butai, asfaltuoti keliai, tiesiogionės užsienio investicijos, biudžeto ir ES lėšos, tenkančios vienam gyventoju, nusikalstamumo lygis, renovuotos mokyklos, bibliotekos ir kultūros centrai, gyventojų sergamumas bei medicininių paslaugų prieinamumas, skaičiuoti odontologai, slaugytojai, kineziterapeutai, masažuotojai, vaikų eilės prie lopšelių – darželių.

Pirmadienio „Veide“ taip pat spausdinamas interviu su Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku. Jis buvo paprašytas įvardinti svarbiausius pokyčius, kuriuos mieste pastaraisiais metais inicijavo savivaldybė.

„Galėčiau išvardinti labai daug gerų pasikeitimų, ką pavyko nuveikti per trejus metus, kai vadovauju miestui: pradėta bei baigiama statyti Žalgirio arena, nutiesti du tiltai į Nemuno salą, atnaujintas Vilijampolės tiltas, pakeisti Laisvės alėjos šviestuvai, suoliukai, sutvarkytas Santakos parkas, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai suaugusiems, priviliota pigių skrydžių „Ryanair“ kompanija su naujais maršrutais į Kauno tarptautinį oro uostą.

Baigiami pakeisti visi langai lopšeliuose-darželiuose, renovuojamos mokyklos, poliklinikos ir bibliotekos, tvarkomi dviračių takai ir genėjami medžiai upių pakrantėse. Artimiausiu metu bus įgyvendinami dešimtys ES finansuojamų projektų, tarp jų – Lampėdžių kempingo, A.Juozapavičiaus prospekto ir Jiesios tilto rekonstrukcijos darbai, Parodos kalno sutvarkymo, „Tautos namų“ renovavimo ir kiti panašūs projektai. Žinoma, dar ne viskas padaryta. Kaip sakoma, ir Maskva ne per naktį buvo pastatyta“, – sakė meras A. Kupčinskas.

„Veido“ reitinge pirmas dešimt vietų užėmusios savivaldybės.

1.Neringos savivaldybė
2.Kauno miesto savivaldybė
3.Vilniaus miesto savivaldybė
4.Klaipėdos miesto savivaldybė
5.Kėdainių rajono savivaldybė
6.Druskininkų miesto savivaldybė
7.Palangos miesto savivaldybė
8.Panevėžio miesto savivaldybė
9.Šakių rajono savivaldybė
10.Mažeikių rajono savivaldybė