Search Results for: "OKTO"
Kelly Fitzgerald panašiai kaip ir dauguma žmonių – skuba, lekia, dirba, laisvalaikį leidžia draugų kompanijoje. Tačiau prieš metus, gegužės 6 dieną jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – mergina nusprendė išgerti paskutinį alkoholinį gėrimą ir daugiau jo neberagauti.
Gegužės mėnesio „Laikas.lt“ viršelis, žinoma, neatsirado be herojų pagalbos. Matomą rezultatą pasiekti padėjo Supermenas ir fotostudijos OKTO komanda. Kostiumu pasidabinęs superherojus Vylius, pasak OKTO kūrybinės komandos, visos fotosesijos metu buvo linksmas ir labai geranoriškai nusiteikęs. Visas jam keltas užduotis atliko – kaip ir dera prie kostiumo – be priekaištų.
Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) doktorantė Rima Kasperionytė jau ilgą laiką vadovaujasi lotyniška sentencija „Totis viribus!“ – „Visomis išgalėmis!“: visomis išgalėmis ne tik dirbti, bet ir mylėti – gyventi. Jauna lituanistė šypsodamasi teigia apsisprendusi tapti lietuvių kalbos mokytoja būdama vos penkerių. Ir štai jau penktus metus Rima kasdien visomis išgalėmis įvairaus amžiaus mokinius moko lietuvių kalbos gudrybių ir žadina norą kuo daugiau skaityti. Negana to, doktorantė šiuo metu rašo disertaciją, o paklausta, kaip viską suspėja, šypsodamasi sako: „Man atrodo, kad nieko daug neveikiu. Tik gyvenu.“
Alkoholis žmonijos istorijoje, kaip teigia mokslininkai, suvaidino neįtikėtinai svarbų vaidmenį ir paskatino ne vieną pokytį. Prieš milijonus metų, kai maisto būdavo sunkiau gauti, etanolio patrauklumas ir smegenyse prasidėję cheminiai procesai, kuriais atlyginta už fermentuotų vaisių atradimą, tikriausiai buvo svarbus privalumas, padėjęs protėviams primatams išlikti. Gali būti, kad šiandien šios genetinės ir neurocheminės savybės lemia daugybės žmonių priklausomybę nuo alkoholio. Skaudus, 9000 metų trunkantis žmogaus ir etanolio „meilės romanas“ tyrinėjamas žurnalo „National Geographic Lietuva“ vasario numeryje.
Grėsmė, kad ateityje dirbtinio intelekto pažangos dėka kompiuteriai užkariaus pasaulį, yra reali – tai nėra tik rašytojų fantazijos, teigia tarptautiniu mastu pripažintas informatikos mokslininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės profesorius Algirdas Avižienis.
Pagrindinis garsaus serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ personažas Šeldonas, daug kam pažįstamas kaip šiek tiek pamišęs mokslo entuziastas, už galimybę apsilankyti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) atiduotų kone viską. Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis ne tik įgyvendina šio herojaus svajonę, bet ir aktyviai populiarina CERN veiklą Lietuvoje. Kovo 15 d. atsidarysiančiame Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) jis pristatys CERN parodą „Accelerating Science“.
„Kone kiekvienas internete aplankytas puslapis renka informaciją apie mus. Asmeniniai duomenys šiandien yra viena iš paklausiausių prekių, o mes ją atiduodame laisva valia, sutikdami su naršomo puslapio politika“, – teigia Nerijus Jusas, Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros doktorantas. Laimei, egzistuoja keletas paprastų būdų šiems duomenims apsaugoti.
Derinant įvairių disciplinų ir mokslo rezultatus, įprasti aukščio limitai tampa istorija. Šiandien aukščiausiuose pasaulio pastatuose įrengiamos miesto apžvalgos aikštelės, unikalūs architektūros pavyzdžiai dažnai tampa miesto ar šalies simboliais, įspūdingi statiniai – turistų traukos centrais, o aukščiausi dangoraižiai – filmų kūrėjų taikiniais.
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) įvyko Lietuvos čempionato „Makaronų tiltai 2015“ finalinis etapas. Jaunųjų inžinierių iš spagečių pastatytas nė kilogramo nesveriantis tiltas atlaikė net 251 kilogramo apkrovą ir praėjusiais metais pasiektą šalies rekordą pagerino daugiau nei du kartus.
Kūrybiškos statybos konkurso taisyklės gana paprastos – reikia pagaminti kuo stipresnį tiltą iš pasirinktos formos makaronų ir klijų. Tiltas turi sverti iki vieno kilogramo, jo ilgis negali viršyti 1,3 metro, aukštis – 65 centimetrų, o plotis – 13 centimetrų. Čempionatą laimės ta komanda, kurios tiltas atlaikys didžiausią apkrovą.