Search Results for: "Naujieji metai"
Pagal kinų kalendorių sausio 23 d. prasidedančius Naujuosius metus Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas kviečia pasitikti kiniškai. Jau antrąjį kartą Lietuvoje organizuojami naujametinės savaitės renginiai bus skirti visiems kinų kalba ir kultūra besidomintiems miestiečiams.
Naujųjų metų išvakarėse pirmąjį gimtadienį švęsiantis menų fabrikas LOFTAS – dabar jau daug kam pažįstama koncertų, vakarėlių ir meno projektų erdvė Naujamiesčio rajone. Tačiau dar ne taip seniai buvusios radijo imtuvų gamyklos „Elfa“ patalpos skendėjo dulkėse ir nė iš tolo nebuvo panašios į dabartinį vaizdą.
Naujųjų siautuliui besiruošiantys kauniečiai išlaidauti nenori – mieliau renkasi kaimo sodybas nei keliones į užsienį. Laiku nepasirūpinusiesiems plotu šventei užmiestyje teks mokėti brangiau arba likti mieste.
Nesigaili savo sprendimo
Už Kauno ar net už kelių šimtų kilometrų nuo gimtojo miesto įsikūrusių sodybų, kuriose palydės senuosius ir mušant vidurnakčiui sveikins Naujuosius, aktyviausi kauniečiai pradėjo ieškoti dar prieš porą mėnesių.
„Kodėl? Pasirinkimas didesnis. Be to, dėl kainų buvo galima derėtis. Pabandykite paskambinti likus dviem savaitėms iki gruodžio 31-osios. Kainą kaip kirviu nukirs ir niekur nesidėsi. Nori švęsti – mokėsi”, – įsitikinusi kaunietė Rūta, ieškoti sodybos pradėjusi dar spalį.
Prieš pat Naujuosius 24-erių mergina su būriu bičiulių Kauną palieka jau ne pirmą kartą. Pernai vidurnaktį šampaną iššovė sodyboje už Prienų, šiemet – tarp Palangos ir Šventosios. Pradžioje dvejojusi dėl pasirinkimo, dabar Rūta džiaugiasi komforto ir kainos santykiu.
„Į kainą įskaičiuota pirtis vienai dienai, lovos, patalynė ir visi indai. Kompanijoje bus apie 16 žmonių. Kiekvienam kainuos po 160 litų”, – skaičiavo kaunietė. Atvykę penktadienio vakarą, sodybą, kurioje apsistos, kauniečiai turi palikti iki sekmadienio vakaro. Už dvi dienas šeimininkė paprašė 2 tūkst. litų. Jaunuolių kompanija tikisi, kad likusių 560 litų pakaks maistui ir gėrimams.
Geriausi – išgraibstyti
Erdvės naujametę naktį už 1 tūkst. litų ar keliais šimtai daugiau – tokių pasiūlymų virtualioje erdvėje vargu ar rasite. „Per vėlai skambinate”, – paklaustas, ar laisva vos 5 km už Kauno esanti sodyba, atšovė telefonu atsiliepęs vyriškis. Rankpinigius už plotą, kurį įkainojo 1,1 tūkst. litų, jis esą gavo dar lapkričio pradžioje.
„Yra du galimi variantai. Manau, jums tiks pirmasis”, – išgirdusi, kad Naujųjų sutikimui reikės priimti 20 linksmybėms nusiteikusių žmonių, svarstė Milena prisistačiusi sodybos savininkė. Į pirmo, pigesnio, varianto kainą, pasak jos, įskaičiuotas pirties pastatas, kubilas prie ežero ir 16 miegamųjų vietų. Keturiems, likusiems be gulimos vietos, ji siūlė atsivežti miegmaišius arba už papildomą kainą įsitaisyti sulankstomose lovelėse.
Kalėdos, Naujieji metai – tai laikas, kurio metu ypač mėgaujamės maistu. Ar tai būtų 12-ka patiekalų nuklotas Kūčių stalas, ar Kalėdinė antis, ruošiama pagal senąjį šeimos receptą – tai bene vienintelis periodas metuose, kai galime prisiragauti tokios gausios skonių įvairovės. Tiesa, dalis mūsų mėgiamų maisto gaminių ar gėrimų, intensyviai vartojamų per šį laiką, gali padėti arba pakenkti mūsų dantų sveikatai.
Baigiasi dar vieneri metai… Vėl Kalėdos, vėl Naujieji metai. Laikotarpis, kada daugelis iš mūsų perbėga mintimis praėjusius metu ir sugalvoja norą ateinantiesiems. Teko girdėti iš draugų sporto trenerių, kad sausio pradžioje padaugėja žmonių sporto salėse, o mano draugai meta gerti nuo sausio 1 dienos ir pradeda sveikai maitintis. Vieniems pavyksta taip gyventi savaitę, kitiems mėnesį, o kai kam ir ilgiau. Tačiau daugelis po kiek laiko sugrįžta prie savo įpročių ir įprasto gyvenimo.
Šis gruodis, atrodo, nieko neišsiskiria iš kitų: sniegas, šąlančios kojos, Kalėdos, Naujieji metai, Kalėdinis daiktų turgus „Daiktų viešbutyje“… Čia reikėtų sustoti vardyti, nes šį savaitgalį tradiciškai keliausime ieškoti dovanų sau ir draugams nebe į minėtąjį „Daiktų viešbutį“, o „Lietuviško dizaino bloko“ (angl. Lithuanian Design Block) namus. Kas jis toks, kur dingo numylėtasis „Daiktų viešbutis“ ir ką galėsime įsigyti turgelyje pasakoja dizainerė Dalia Mauricaitė.
Ką atneš Naujieji metai meilės, profesinėje ir gerovės srityje? Ar surasite svajonių porą? Ar nuskambės vestuvių varpai? Kada nauji darbiniai projektai seksis ypač gerai? Koks laikas bus palankus šeimos biudžetui papildyti?
Kovo 25 diena jau nuo seno buvo minima kaip Gandro diena. Panašiu laiku į Lietuvą parskrenda gandrai. Ši data beveik sutampa su pavasario lygiadieniu ir astronominiu pavasariu. Gandras – buvo laikomas lietuvių mėgiamiausiu paukščiu, šylančių orų simboliu.
Labai seniai Gandrinės mūsų šalyje netgi buvo švenčiamos kaip Naujieji metai. Tad neveltui iki šiol šią dieną svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios pirmos naujų metų dienos, tokie ir visi metai.
Lietuviai yra prigalvoję daug su gandru susijusių prietarų. Vienas pagrindinių – tikima, kad gandras išvaiko paskutinius žiemos ledus arba kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Taip pat būdavo manoma, jei pirmą kartą pamatai gandrą skrendantį – viskas puikiai ir sparčiai seksis, o jei tupintį – viskas klostytis lėtai. Netekėjusioms merginoms pamatytas skrendantis gandras ženklas, kad jos šiemet ištekės, o jei tupintis – teks dar vestuvių palaukti. Mokiniui skrendantis gandras reiškė sėkmingą mokslų užbaigimą, o stovintis – pasilikimą toje pačioje klasėje antriems metams.
Vyrai ir moterys turėdavo atskirus prietarus. Norinčiosios visus metus būti sveikos ir stiprios, atsikeldavo Gandrinių proga anksti ir ruošdavo ypatingus pavakarius. Vyrai atvirkščiai – vengdavo kai kurių darbų, pavyzdžiui, taisyti tvoras, vežti malkas ar pagalius iš miško, kad kartu neprisivežtų gyvačių ir pan.
Žinoma, dabar mums dauguma šių papročių atrodo keisti, kai kurie gal net juokingi… Tačiau smagu prisiminti, kad sugrįžus gandrams, vasara jau visai nebe toli!
Laikas.lt
Pagal kinų kalendorių nuo vasario prasidedančius Naujuosius metus Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas kviečia pasitikti kiniškai. Organizuojami renginiai, skirti tiek jaunajai kartai, tiek visiems kinų kalba ir kultūra besidomintiems miestiečiams.
Tokio pobūdžio renginiai Lietuvoje vyks pirmą kartą. Anot Konfucijaus instituto administratoriaus Vyčio Siliaus, kinų Naujieji metai yra didžiausia šventė visoje Rytų Azijoje. Jos metu būtinai grįžtama aplankyti gimtųjų vietų, tradiciškai valgomi koldūnai ir žuvis. Senovėje Kinijoje buvo tikima, kad pavasaris ateis nubaidžius piktąją pabaisą Nian, todėl dar ir šiandien Naujieji pasitinkami šaudant garsines petardas, keliant kuo didesnį šurmulį ir puošiantis raudona spalva.
Naujametiniai renginiai prasidės vasario 1 d. (antradienį) 18 val. kinų restorane „Spindintis mėnulis”. Šventės svečiai susipažins su kinų Naujųjų metų sutikimo tradicijomis, klausysis kinišku instrumentu guzheng atliekamos muzikos ir turės retą progą pasigaminti tradicinį šventinį patiekalą.
Pirmąją kinų Naujųjų metų dieną, vasario 3-ąją (ketvirtadienį)13 val. Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinėje mokyklos bendruomenė susipažins su Naujųjų metų šventės
tradicijomis, moksleiviai bus mokomi tradicinio karpinių, pynimo bei kaligrafijos meno. Minėtoji mokykla pasirinkta neatsitiktinai – nuo praėjusių metų joje vyksta kinų kalbos ir kultūros pamokos.
Konfucijaus institutas įsteigtas 2010 m. pabaigoje, jo įkūrimą parėmė Vilniaus universitetas bei Kinijos LR Švietimo ministerijos padalinys (Hanban). Konfucijaus institutas buvo steigiamas bendradarbiaujant su Liaoning universitetu (Shenyangas, Kinijos LR). Pagrindiniai Konfucijaus instituto veiklos tikslai yra su Kinija susijusių mokslinių tyrimų ir studijų skatinimas bei plėtojimas, taip pat akademinių bei kultūrinių renginių organizavimas.
Žaibišku greičiu artėja šventės ir Kalėdinė dvasia beldžiasi į kiekvienus namus. Vieni ją įsileidžia noriai ir šiltai, kiti pasitinka su dovanomis, treti iš visų jėgų laiko duris…
Kam reikalingos Kalėdos? Visų pirma tai katalikiška šventė, tiems, kas tiki. Taip pat tai tradicija – tiems, kas paveldėjo, įprato ir seka tėvų pėdomis. Visų trečia – tai amerikietiška pramoga, tiems, kam gražūs margaspalviai burbulai, užsienietiškos Kalėdinės dainos ir tiems, kurie laukia Santos. Dar kitiems – tai proga išgerti, papramogauti, gauti dovanų, susitikti su artimaisiais ir draugais. O psichologiniu požiūriu šios dienos padeda išgyventi šalčius, natūralios šviesos trūkumą, drėgmę, tamsą ir sulaukti šiltų orų. Žmogus gyvena laukimu – nuo vieno ciklo iki kito. Laukia gimtadienio, laukia paaukštinimo, laukia Kalėdų, laukia Velykų, laukia pavasario, laukia atostogų. Dažnai tas laukimas palaiko sąlyginę gyvenimo prasmę. Vis kažko tikiesi, kažkam ruošiesi, kažką kuri. Kažkas tau atneša laimę. Taip pat šventės atlieka socialinių ryšių palaikymo funkciją. Per jas žmonės gali atsikvėpti.
Deja ne visiems Kūčios, Kalėdos ir Naujieji metai asocijuojasi su linksmybėmis ir pakilia būsena. Kodėl? Galbūt tie žmonės neturi su kuo stiprinti tų socialinių ryšių? Galbūt ta šventė primena išsiskyrimą su buvusiu mylimuoju? Galbūt artimieji išvažinėję į kitus kraštus arba anąpilin? Galbūt tėvai jau ligoti? Galbūt vaikų nėra? Galbūt jų net nebus? Galbūt visos draugės sėdi prie stalų su vyrais? Galbūt visi sugėrovai iš jaunystės laikų sėdi žmonoms po padu ir rengiasi Kalėdų senio rūbus, kad nustebintų savo vaikus? Visi šitie dalykai galbūt varo neviltį vienišiems.
Gerai, jeigu vietoj mylimo žmogaus, yra draugas arba kolega, kažkas, kas tau padeda pajausti kalėdinę dvasią. Kažkas, kam tu svarbus, kažkas, kas nori padovanoti Tau dovaną. Bet tikrai yra ir žmonių, kurie per žiemos šventes lieka daugiau stebėtojais nei dalyviais. Nepabuvęs jų kailyje gali būti net neįvertintume to, ką turime – šeimas, draugus ar antrąsias puses.
Kai kas tai vadina vienatvės epidemija – kai ignoruojamos šventės, kai įninkama į darbus ir neatsitraukiama nuo buities, nes taip saugiau. Tada neprarandama pusiausvyra. Kiti suserga – nenorėdami būti vieni arba nenorėdami būti našta.
Ne visi išdrįsta ieškoti atsvaros – internetinėje svetainėje, globos namuose arba viešuosiuose renginiuose. Tada žmonės užsidaro savo narveliuose ir pasineria į tamsias mintis, kurios dar labiau stingdo ir mažina produktyvumą.
Kūčios skirtos ne tik tam, kad susitiktume su artimaisiais. Ši diena skirta apmąstymui, susikaupimui, nusiraminimui, išsivalymui nuo blogų minčių. Šią dieną galite pasikeisti vidumi, žengti žingsnį pirmyn ir aukštyn. Galbūt tai ir lems lemtingus pokyčius Jūsų gyvenime. Norite nebūti vieni? Norite nesijausti vieniši? Ką dėl to padarėte per šiuos metus? Ką galėtumėte padaryti? Kokio partnerio norėtumėte? Ar jį gerai įsivaizduojate? Įsivaizduokite jo savybes, jo išvaizdą, jo požiūrį… Kokį jis norėtų matyti jus? Linksmą ar liūdną? Užsidepresavusį ar ryžtingą?
Labai lengva rašyti, netgi lengva rašyti tada, kai pats taip pat klysti ir toje pačioje vietoje slysti. Gali būti, kad nesinori nieko daryti. Gali būti, kad bandote, o viskas krinta iš rankų… Bet reikia sukaupti savyje visas jėgas, susiimti. Šaltis, tamsa ir dargana veikia psichologiškai. Jei pastiprinsite tas blogas mintis, galite susirgti depresija ar turėti kitų rimtų psichikos problemų.
Tikrai visada yra išeitis. Ne visada ji geriausia ar tokia, kokios norite. Bet situacijoje reikia susitaikyti su aplinkybėmis kurių nekontroliuojate ir keisti tai, kas Jūsų valioje.
Neskubėkite, neforsuokite, nepulkite į paniką, nepykite, negerkite blogos energijos ir neišliekite blogų emocijų aplinkiniams. Geriau įkvėpkite giliau, pasigrožėkite žiemojančia gamta, papuoškite bent eglės šaką, padarykite tai, kas Jus atpalaiduoja, užsiimkite Jums patinkančia veikla, galvokite apie šviesesnį rytojų, tikėkite savo fortūna, pasitikėkite savimi. Išpažinkite savo nuodėmes ir silpnybes bent sau patiems. Pamilkite bent patys save, bet atsikratykite egoizmo ir atverkite duris meilei. Padėkokite tiems, kas Jums padarė ką nors gero.
Šv. Kalėdų proga linkime Jums pakilumo ir šilumos!
Kristina Leščinskaitė