Search Results for: "Miegančioji gražuolė"

Date Range

Filter by Category

Balerina A. Gineitytė: „Scenos aš nepalieku, nes ji nepalieka manęs” (Interviu)

Laikas.lt
Kalbino Ingrida Bačelytė
Antradienį Nacionaliniame dramos teatre bus rodomas legendinis Andželikos Cholinos spektaklis „Moterų dainos”.

Spektaklyje nuo pat pradžių šokanti baleto artistė Aušra Gineitytė šįkart sušoks paskutinį kartą. Kaip menininkė jaučiasi prieš palikdama sceną ir kokia buvo jos karjeros pradžia?

Esate pirmoji balerina Lietuvos istorijoje, scenoje išbuvusi 32 metus. Kokia buvo jūsų kaip balerinos pradžia?

Kaip ir daugumos baleto artistų, mano kelias prasidėjo M.K. Čiurlionio meno mokykloje. Į ją stoti man pasiūlė legendinė balerina, pedagogė Marija Juozapaitytė, pas kurią tuo metu mokiausi šokti. O apskritai, šokti mane paskatino mano šviesaus atminimo dėdės Adomo Gineičio šeima.

Pažvelgus atgal, kokie jums buvo visi tie metai?

Gražūs ir įvairūs, tikrai yra ką prisiminti. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prašokau 21 metus, po to dar 11 metų šokau vien tik A. Cholinos spektakliuose.

Kokie vaidmenys jums artimiausi?

Savo karjerą pradėjau nuo Alyvų fėjos vaidmens balete „Miegančioji gražuolė”, vėliau sekė soliniai vaidmenys „Don Kichote”, „Gulbių ežere”, „Žizel”, „Spragtukas”, kt. – net neišskirčiau artimiausio vaidmens. Ypač mėgau charakterinus vaidmenis ir šokius. Man svarbu ne tik atlikti choreografiją – didelį dėmesį kreipiu į artistinę išraišką. Visada patikdavo per šokį išreikšti sudėtingą dramatinį vaidmenį, pasireikšti ne tik kaip šokėja, bet ir kaip aktorė. Gyvenime aš atrodau rami, tačiau scenoje mėgstu ryškias, dramos pilnas asmenybes.

Kokie susitikimai jums buvo lemtingi ar lyg šiol atrodo ypatingi?
Man labai daug davė viena pirmųjų mano mokytojų, Leokadija Dumšaitienė – ji mane skatino, auklėjo, ugdė ir išmokė visko, ko reikia būsimai šokėjai. Vėliau, jau LNOB teatre, mano repetitorė buvo Lidija Šulga, kuri ruošė dauguma mano solinių vaidmenų. Labai svarbus susitikimas su Jurijumi Smoriginu – vaidmenys jo pastatymuose buvo žingsnis į šiuolaikinį baletą. Didžiulis džiaugsmas buvo sutikti Anželiką Choliną – ji turi talentą kiekvieną vaidmenį, choreografiją pritaikyti konkrečiam artistui. Jos dėka nepatyriau skausmingo perėjimo, scenos trūkumo – išėjusi iš LNOBT, šokau jos spektakliuose.

Anželika Cholina pasakoja, kad jūs buvote viena iš nedaugelio, patikėjusi ja kaip kūrėja jos karjeros pradžioje, šokote daugelyje jos spektaklių: „Medėjoje”, „Carmen”, „Meilė”, kt. Ką jūs galėtumėte pasakyti apie jūsų bendradarbiavimą?

Baletas „Medėja” buvo Anželikos diplominis darbas, iš pradžių aš ten turėjau mažesnį vaidmenį. Bet Medėja man pasirodė labai įdomi, sėdėdavau ir stebėdavau kiekvieną repeticiją. Kartą baleto artistas V. Chlebinskas atsisuko ir pasakė man: „Taigi tu nori šokti šį vaidmenį”…Tapau Medėja. Nuo tada nebeišsiskyrėme su A. Cholina. Jos spektakliuose susidūriau su dramos artistais – jie privertė savaip pasitempti, kitaip pažvelgti į choreografinę išraišką, dramaturgiją.

Balerinos amžiaus cenzas – apie 20 metų, klasikinis baletas – jaunų žmonių menas. O A. Cholinos šokis – kitoks, jis prailgina šokėjo gyvenimą. Labai gerbiu ją už jos talentą ir meilę, pagarbą artistams.

Už vaidmenį „Moterų dainose” buvote nominuota Šv. Kristoforui. Kuo ypatingas šis vaidmuo?

Po „Moterų dainų” premjeros netikėtai man pačiai sulaukiau labai gerų atsiliepimų, nominavimas Šv. Kristoforui buvo didžiulė staigmena. Šiame spektaklyje mano moteris išsiskiria iš kitų savo dramatiškumu, tam itin padėjo ir Juozo Statkevičiaus kurta kareiviška apranga. Mirties – netekties šokiu turėjau išreikšti, ko gyvenime nesu patyrusi. Atrodo, vaidmuo nedidelis, tačiau man labai svarbus ir įpareigojantis. Jį turi išgyventi, išjausti, iškapstyti iš savęs tikrą emociją.

Šį vaidmenį paskutinį kartą sušoksite Kovo 13d. Nacionaliniame dramos teatre, vėliau jį „perduosite” baleto artistei Beatai Molytei. Kokių patarimų jai galite duoti?

Beata Molytė man – labai įdomi šokėja, labai graži savo gilumu, emocionalumu, fiziniais duomenimis. Patarčiau jai nebijoti naudoti savo emociją, nesibaiminti eksperimentų, nestovėti vietoje – kurti ir nieko nebijoti, nes jos potencialas didžiulis.

A. Cholina taip pat pasakojo, kad jūs esate tikras teatro žmogus ir iš tiesų mylite sceną. Kokių jausmų kupina ją paliekate?

Nuo pat mažens labai mėgau šokį, scena man yra labai svarbi. Ėjimas į ją man visada buvo didžiulė atsakomybė. Man sekėsi su partneriais, kolegomis, laikau savo karjerą sėkminga. Niekada nebuvau klasikinio baleto primadona, bet mano vaidmenys – ir pagrindiniai, ir antraeiliai – man buvo labai svarbūs.

Nemėgstu apie save daug kalbėti, bet scenoje papasakojau daugybę įvairių dalykų. Dabar dirbu su mokiniais, toliau gilinuosi į šokį per jaunimą. Nejaučiu sunkumo – nors visko padaryt neįmanoma, pasakiau daug dalykų, kuriuos norėjau pasakyt. Scenos aš nepalieku, nes ji nepalieka manęs…

Panevėžyje – Femme fatale kino naktis

Kino centre „Garsas“ kovo 9 d. 21 val. Moters dienos proga Femme fatale kino naktis. Vakare Jūsų laukia ne tik specialiai šiai dienai parinkti filmai, bet ir staigmena žiūrovams:
laimingosios kėdės žaidimas. „Lauma lingerie“ parduotuvė, įsikūrusi Babilone, dovanoja Jums net 9 dovanėles, ir viena iš jų – 50 Lt dovanų kuponas apsipirkti parduotuvėje. Taip pat su šio vakaro bilietu iki kovo 15 d. visoms prekėms bus taikoma 20 proc. nuolaida.
Filmai:
MIEGANČIŲJŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ /Lietuva, drama, 2012, N-16, 2:00/ režisierius: Algimantas Puipa
Vaidina: Janina Lapinskaitė, Vytautas Balsys, Giedrė Giedraitytė, Elzė Gudavičiūtė, Miglė Polikevičiūtė
Filmas “Miegančių drugelių tvirtovė” pasakoja apie Moniką, pasiturinčią penkiasdešimtmetę moterį, ištekėjusią už jaunesnio vyro. Jų gyvenime viskas, rodos, idealu – prabangūs apartamentai, užmiestyje stovintis dvaras, turtinga meno kolekcija, dizainerių rūbai… Tačiau nedidelė avarija, į kurią papuola Monika ir jos vyras Linas, apnuogina šeimoje tvyrančią įtampą bei santykių trapumą. Monika ieško paguodos labdaringoje veikloje – savo dvare moteris priglaudžia tris iš Vokietijos sugrąžintas prostitutes Gitaną, Kristiną ir Eglę. Šios šilto ir šalto ragavusios merginos parodo Monikai kitą, purvinąją, suluošintą, gyvenimo pusę. Tarp Monikos ir buvusių prostitučių užsimezga dviprasmiški, besikeičiančia meilės/neapykantos pusiausvyra paremti santykiai. Monikai ši globa ilgainiui virsta jos gyvenimo įvykių perkainojimu. Netrukus Monika sužino, kad vyras ją palieka dėl kitos, jaunesnės, o jos globotinių likimai ima klostytis netikėta linkme.
MIEGANČIOJI GRAŽUOLĖ /Sleeping Beauty/ JAV, Australija, drama, S, 2011, 1:44, režisierė: Julia Leigh
Vaidina: Emily Browning, Rachael Blake, Ewen Leslie, Peter Carroll, Chris Haywood ir kt.
Jauna studentė Liusė tampa Miegančiąja gražuole. Ji priima pasiūlymą dirbti apsinuoginusia padavėja prašmatniose turtuolių vakarienėse, o įgavusi daugiau pasitikėjimo savimi, sutinka tapti elitine prostitute, kuri klientų aistras tenkina miegodama. Kol Liusė snaudžia prabangioje lovoje, vyrai, galintys įpirkti bet ką, anonimiškai mėgaujasi miegančios merginos kūnu. Vieną dieną Liusę pradeda kankinti smalsumas, kas gi vyksta paslaptingame kambaryje, kol ji miega, ir ką nepažįstamieji jai daro, tad įsigija mažą kamerą…
„Miegančioji gražuolė“ debiutavo 64-ajame Kanų festivalyje, kur buvo nominuota konkursinėje programoje ir po premjeros salėje nepaliko nei vieno abejingo žiūrovo. „Prašmatnus, tamsus ir trikdantis“, „Dailus, subtilus ir stebėtinai prikaustantis dėmesį“ – kino kritikai negailėjo dosnių epitetų siužetui, kuriame įžvelgė Davido Lyncho, Larso von Triero, Piero Paolo Passolini Gasparo Noe stilių įtaką ir netgi akivaizdžių panašumų su provokuojančia Stanley Kubricko juosta „Plačiai užmerktomis akimis“.
Daugiau informacijos www.garsas.lt arba tel 8 45 46 88 33

Vilniuje viešės „Junior Ballet“ trupė iš Paryžiaus

Vasario 2 ir 3 dienomis vilniečiai turės ypatingą progą susipažinti su jaunaisiais Prancūzijos šokio talentais – M. K. Čiurlionio menų mokyklos Šokio teatre koncertus surengs trupė „Junior Ballet“. Tai Paryžiaus nacionalinės muzikos ir šokio akademijos auklėtiniai – 17-23 metų šokėjai, kurie, mokęsi ketverius metus, penktuosius tobulinasi „Junior Ballet“ trupėje, rengiančioje pasirodymus Paryžiaus konservatorijoje, kitose Prancūzijos vietose bei užsienyje.

„Junior Ballet“ trupę sudaro klasikinio ir šiuolaikinio šokio grupės, tad ir Vilniuje rengiamuose koncertuose bus galima pamatyti įvairios stilistikos choreografinius kūrinius. Klasikiniam paveldui atstovaus pas de deux iš Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“, sukurtas garsiausio XIX a. choreografo Marijaus Petipa – tai reta proga palyginti šio chrestomatinio klasikinio baleto kūrinio prancūzišką interpretaciją su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto scenoje rodomu variantu.

XX a. pabaigos šokio klasikai atstovauja Čekijoje gimusio choreografo Jirí Kyliáno „Vakaro dainos“ (1987) pagal Antoníno Dvoráko muziką. Tai brandus menininko kūrinys, siekiantis atgaivinti primirštas vertybes – paauglystės naivumą ir tyrumą, draugystės, buvimo kartu jausmą.

JAV moderniojo šokio pasaulyje puikiai žinomas Paulo Tayloro vardas ir kūryba. Dirbęs su šokio legendomis Merce‘u Cunninghamu, Martha Graham, kuriantis nuo XX a. šeštojo dešimtmečio, jis išbandė įvarius šiuolaikinio šokio stilius. „Esplanadą“ (1975) pagal Johanno Sebastiano Bacho muziką įkvėpė kasdienis vaizdas: mergaitė, bėganti į autobusą, todėl čia naudojami patys paprasčiausi judesiai – stovėjimas, bėgimas, slydimas, kritimas.

Visiškai naujas choreografinis kūrinys – „In no sense“ (2011). Jo autorius – Nicolas Paulas (g. 1978), Paryžiaus Operos baleto trupės šokėjas, kuriam pažįstamas ir neoklasikinis (Rudolfo Nurejevo, George‘o Balanchine‘o, Rolando Petit, Johno Neumeierio) ir šiuolaikinis (Pinos Bausch, Angelino Preljocajo ir kitų) choreografijos stilius.

Į programą taip pat įtraukta choreografo Thomo Lebrun‘o kompozicija „Bučinys“. Šis menininkas Lietuvos žiūrovams šiek tiek pažįstamas – keletą jo darbų matė festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ žiūrovai, kai trupė „Cie Illico“, kuriai ir vadovauja Thomas Lebrun‘as, pristatė spektaklius „Switch“, „Sapnai apie valsą“, „Nustėręs žvaigždynas“. Thomas Lebrun‘as yra bendradarbiavęs su žinoma Lietuvos šiuolaikinio šokio menininke Loreta Juodkaite, bendras jų kūrinys – spektaklio „Daryti tai, nedaryk to“.

Paryžiaus nacionalinei muzikos ir šokio konservatorijai vadovauja Bruno Mantovani,
Chreografijos studijų skyriaus direktorius – Danielis Agésilas, klasikinio baleto grupės vadovė – Coline Talon, šiuolaikinio šokio grupės vadovė – Silvia Bidegain.

Paryžiaus nacionalinės muzikos ir šokio konservatorijos trupės „Junior Ballet“ koncertus Vilniuje organizuoja Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla ir Prancūzų institutas Lietuvoje. Koncertų pradžia – 19 val.

Skaudi pasakų realybė – kaip atrodytų princesės, išgyvenančios tikrovę (foto)

Kur atsiduria princesės iš pasakų su laiminga pabaiga, ir kas būtų, jei pabaigos nebūtų?.. Retorinis klausimas, į kurį galima būtų atsakyti tik pasitelkus lakią vaizduotę. Romantiškos pasakų istorijos dažniausiai baigiasi laimingai, gal dėl to ir baigiasi, nes tolimesnis gyvenimas tėra tai, ką galime pamatyti kasdienybėje, su ją lydinčia rutina, kuri neegzistuoja tik tol, kol tęsiasi pasaka. Nemažai panašumų galima pamatyti ir realiose meilės istorijose – pradžia intriguoja, jaudina, suteikia laimės pojūtį. Vėliau, vadinamoji laiminga pabaiga, kuri dažniausiai akomponuojama vestuvių varpų skambesiu, tėra kasdienybės, rutinos, gyvenimiškų rūpesčių pradžia.