Search Results for: "Metų mokytojo premija"
Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos Dainavimo skyriaus vedėja, mokytoja ekspertė Vita Pimpienė – talentinga pedagogė, išugdžiusi ne vieną respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatą, šiais metais buvo apdovanota Metų mokytojo premija. Pedagogė tikina, kad ši švietimo srityje prestižinė premija parodė, jog ji pasirinko teisingą profesinį kelią. „Šis įvertinimas mane dar labiau įpareigoja stengtis, įrodyti, kad jūs, mokiniai, esate reikalingi man, o aš jums“, – tvirtina ji.
Mokytojo profesija yra ir bus prestižiška. Nors šiuo metu mokytojai finansiškai galbūt ir negyvena labai gerai, visuomenė turi suprasti, kad valstybės pamatas yra jauni žmonės, švietimas, kurio sistemoje pats svarbiausias asmuo – mokytojas, kuriantis Lietuvos ateitį. „Finansiniai dalykai anksčiau ar vėliau bus išspręsti“, – įsitikinęs šiemet Metų mokytojo premija įvertintas jaunas pedagogas iš Alytaus Donatas Vasiliauskas.
Vokietijoje, Hamburge, smuiko specialybę studijuojantis Algirdas Šochas (23) šią vasarą Lietuvoje – itin retas svečias. Pasiklausyti jaunosios kartos lietuvių atlikėjo galima birželio 20 d., Valdovų rūmuose, renginio „Kultūros naktis“ metu – A. Šochas gros su pianiste Gryta Tatoryte. M. Rostropovičiaus fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ remtas atlikėjas tvirtina, jog tapti profesionaliu muzikantu vienam, be aplinkos palaikymo, yra misija neįmanoma. Viena to priežasčių – reikalingos šešiaženklės sumos.
Marina Stepnova (g. 1971 m. Jefremove, Tulos srityje) – rusų rašytoja, žurnalistė, vertėja iš rumunų kalbos. Šiuo metu vadovauja žurnalui vyrams „XXL“. Ši autorė sugeba sėkmingai derinti komercinę žurnalistiką ir literatūrinę veiklą. Iš pradžių iš komercinės žurnalistės ir redaktorės niekas nesitikėjo literatūrinio talento, todėl jos romanai tapo tikru atradimu Rusijoje. „Lazario moterys“ – antrasis M. Stepnovos romanas, 2012 m. apdovanotas konkurso Bolshaja kniga bronzos premija.
Aš patogiai sėdėjau ant sofos ir užsimerkęs meditavau net neįtardamas, kas tuoj nutiks. Buvo praėję mažiau nei penkiolika minučių ir protas pagaliau ėmė rimti po įtemptos dienos. Tai buvo nuostabus jausmas. Jaučiau, kad mano sunkus ir pavargęs kūnas praranda gravitacijos lauką ir tarsi pienės pūkas skrenda virš pievos, nešamas lengvo vasaros vėjo. Tačiau tai buvo tik pradžia.
Po kelių minučių galutinai atsipalaidavau ir iš degančio minčių laužo teliko rusenančios žarijos. Išnyko mano kūnas, o kartu su juo išnyko ir sofa, ant kurios sėdėjau, ir kambarys, ir visas namas. Viskas išnyko, tačiau aš suvokiau, kad sėdžiu vis dar toje pačioje vietoje ir medituoju. Žinojau, kad esu kambaryje, kuris nebėra kambarys, nes mano protas kambario nebekūrė. Kūnas maloniai mėgavosi augančios energijos pojūčiu, nes, nurimus protui, kartu su juo buvo užsukti kraniukai, kuriais per protinę veiklą mes prarandame neįtikėtinus kiekius savo asmeninės energijos (nors protinė veikla 95% laiko neduoda absoliučiai jokių naudingų rezultatų, tik verčia mus suktis užburtame rate kaip voveres).
Praėjo dvidešimt meditacijai skirtų minučių ir aš jaučiausi kaip naujas žmogus. Ne tik jaučiausi, bet toks ir buvau: gerai pailsėjęs, ramus, aiškiai suvokiantis aplinką ir save, pasirengęs kalnus nuversti. Veide spindėjo šypsena. Mano kūnas slapta džiaugėsi meditacijos poveikiu, nors protas dar nespėjo suprasti, kas vyksta, nes ką tik įsijungė, kaip įsijungia programų pilnas neintelektualus kompiuteris. Atsistojau ir nuėjau dirbti suplanuotų darbų. Visą dieną jaučiausi neįtikėtinai energingas ir aiškaus proto.
Kaip tai darė Albertas Einšteinas
Albertas Einšteinas medituodavo keletą kartų per dieną, nes tokiu būdu, kaip pats sakė, atsakymus jis gaudavo dar prieš paklausdamas. Mocartas praktikuodavo meditaciją vaikščiodamas tyloje, ir taip į jo mintis ateidavo garsų kompozicijos, kuriomis dabar žavisi šimtai milijonų žmonių. Aage Bohr, garsus fizikas, meditacijos metu pamatė atomo sandarą kaip planetarinę sistemą ir už tai 1975 metais gavo Nobelio premiją. Nenoriu lygintis su šiais ypatingais žmonėmis, bet turiu atskleisti, jog per kelis metus aš prirašiau daugiau kaip šimtą puslapių verslo ir kitų idėjų, kurios man tiesiog iškildavo galvoje medituojant.
O kaip tu? Ar norėtum visa tai patirti?
Dabar jau plačiai žinoma, jog meditacija mažų mažiausiai skatina produktyvumą, kūrybiškumą ir gerina komunikacijos įgūdžius. Nauda akivaizdi, tačiau viduje gali iškilti klausimas: ar nenuobodu kiekvieną dieną skirti laiko meditacijai, ar vertai tai daryti?
Tikrai verta! Nes:
Meditacija yra labai paprastas ir malonus užsiėmimas, duodantis milžinišką naudą, todėl paprasčiausiai nėra priežasčių to nedaryti. Daugybė pačių sėkmingiausių žmonių medituoja, ir kaip sako patys, būtent tai ir lemia jų sėkmę ir gyvenimo džiaugsmą.
Meditacija taip sustiprina intelektą, jog pradeda kilti dešimt kartų daugiau įžvalgų, mintys pasiekia neįtikėtinas gelmes, o protas patiria savo paties ramybės euforiją.
Man asmeniškai tai skamba šauniai. Ir taip kalba visi meditaciją išbandę žmonės. Tačiau ką konkrečiai sėdėjimas tyloje daro? Kaip tai veikia?
Iš senovės Indijos kilę Vedų raštai, pilni neįtikėtinų žinių, kurias tik pastaraisiais metais atskleidžia mokslininkai savo tyrimais, aiškina, jog mūsų sąmonę sudaro protas ir intelektas. Proto funkcija yra norėti ir jausti, tokiu būdu leidžiant mums patirti išorinį pasaulį kūnu ir mėgautis, o intelekto funkcija yra kurti, svarstyti ir suvokti. Sąmonė yra nuostabi struktūra, tačiau yra viena nedidelė problema. Tiesą sakant, gana rimta problema…
Kai tu leidi savo protui veikti kaip jis nori ir kada nori, intelektas nustumiamas į šoną, nes jį nustelbia emocijų bangos, apkamšytos šimtais minčių. Protas pagal savo prigimtį yra labai egoistiškas sutvėrimas, kuriam rūpi visą laiką tenkintis, todėl jis ratu suka vis tas pačias mintis ir generuoja šimtus pačių įvairiausių emocijų. Kai mes patys pavargstame nuo viso to ir siekiame pailsėti tyloje, protas smarkiai priešinasi ir toliau siunčia mums nesibaigiančias virtines minčių, taip sekindamas nervų sistemą. Protas gali būti nuostabus tarnas, tačiau kaip šeimininkas jis yra negailestingas tironas.
Intelektas yra visai kitoks. Jis platus, gilus ir beribis. Jis yra meilės ir kūrybos šaltinis. Intelektas be galo išmintingas, ir jis nelipa kitiems per galvas. Tavo intelektas ramiai laukia savo laiko ir pasitikėdamas šypsosi, nes jau dabar viską žino. Štai kodėl savo viduje tu jau dabar esi nepaprasta būtybė, pilna išminties ir šviesos, tačiau ar ši savybė tavyje atsiskleidžia ir pasireiškia tavo gyvenime priklauso vien tik nuo tavo proto ramybės lygio.
Ar dabar jauti, kaip stipriai protas tave apriboja per norus, baimes ir užsiciklinusias mintis? Dar daugiau, jis leidžia patirti pasaulį labai ribotai — vos per penkias jusles (regą, klausą, lytėjimą, uoslę ir skonį), nors tu ir aš gyvename kur kas turtingesniame pasaulyje.
Apie ką aš čia?
Jogai tai vadina asmenine iliuzija ir kolektyvine iliuzija. Verta atkreipti dėmesį į šį faktą.
Mes kaip žmonės visi turime labai panašų protą, kadangi esame tos pačios gyvybės rūšies atstovai. Mūsų visų protas modeliuoja pasaulį labai panašiai, praktiškai taip pat. Tai vadinama kolektyvine iliuzija. Ir tu matai raudoną rožės žiedą, ir aš matau raudoną rožės žiedą, ir jo formą mes apibūdiname taip pat. Vadinasi, tai tikrovė? Žinoma, o kaip gi kitaip, juk ir mes abu, ir likę šeši milijardai žmonių gali tai patvirtinti. Vadinasi, tai akivaizdus faktas. Bet ar tikrai tai tiesa?
Iš tikrųjų visai ne, tiesiog homo sapiens smegenys taip modeliuoja aplinką, kad galėtų išlikti. Kitos gyvos būtybės rožę suvokia kitaip, ir visos skirtingai. Iš tiesų rožės visai nėra. Nėra raudono kvepiančio žiedo. Tai neįsivaizduojamo sudėtingumo visumos dalelė. Dalelė nepaprasto grožio intelektualios visumos, kuri persmelkia mus, ir kurios dalimi esame mes visi.
O štai asmeninė iliuzija yra kuriama atskirai kiekvienos individualios būtybės proto, nes gyvenimo eigoje kiekvieno iš mūsų protas sukuria milijonus neuroasociacijų, kurios ir nulemia skirtingą tų pačių objektų suvokimą (neuroasociacijos yra jungtys tarp objektų ir emocijų proto gelmėse, pvz., Sigur Rós muzika = malonumas, egzaminas universitete = nemalonumas, ir kitų kiekvienam skirtingų neuroasociacijų, lemiančių elgseną ir gyvenimo rezultatus). Vadinasi, skirtingi žmonės skirtingai suvoks tą patį rožės žiedą. Ne tik raudoną rožės žiedą, bet ir šokoladinį meškiuką, Fudzijamos kalną ir naujutėlį raudoną Ferrarį.
Protas yra painus kompiuteris, kuriame veikiančios programos nesutaria pačios tarpusavyje. Štai kodėl energijos kraniukai tokie nesandarūs. Per juos kiekvieną dieną nuteka energija, atimdama iš mūsų šviesias, stiprias ir net euforines būsenas, kurias įprasta vadinti tiesiog nušvitimu.
Meditacija buvo išrasta siekiant užsukti šiuos kraniukus ir atgauti mums iš prigimties priklausančią natūralią jėgą ir džiaugsmą.
Didžioji sėdėjimo ant sofos paslaptis
Meditacija yra ramus sėdėjimas be minčių, sugriaunantis mūsų energijos upių užtvankas. Tai leidžia išlaisvinti neribotą intelektą ir mąstyti kaip pats Einšteinas. O gal net 10 kartų stipriau.
Pasaulinė transcendentinės meditacijos organizacija ištisus dešimtmečius aktyviai dirbo su mokslininkais, kad šie pritaikytų savo patikimus metodus ir mums visiems suprantama kalba paaiškintų, kaip meditacija veikia kūną ir protą. Buvo atlikti beveik du tūkstančiai oficialių eksperimentų ir parašyti ištisi tomai tyrimų rezultatų apie tai, kaip meditacija veikia metabolizmą, kraujo spaudimą, smegenų ir kitas organizmo funkcijas. Ir visa tai stulbino ne tik mokslininkus, bet ir visą vakarų visuomenę. Būtent todėl, kad yra aiškūs teigiami tyrimų rezultatai, šiuo metu meditacija vis plačiau praktikuojama mokslininkų, gydytojų, verslininkų, sportininkų, aktorių ir kitų žmonių tarpe, netgi mokyklose ir universitetuose. Vis daugiau žmonių suvokia, jog ši praktika dovanoja kitokią gyvenimo kokybę.
Taip meditacija pasiekė ir mane. 2010 metais aš pradėjau praktikuoti transcendetinę meditaciją ir nė vienos dienos dėl to nesigailėjau. Iš pradžių džiugino nauji patyrimai ir nauji būdai suvokti pasaulį. Vėliau pastebėjau, kad galiu lengviau suvaldyti savo emocijas ir kritinėse situacijose absoliučiai atsipalaiduoju. Nuosavo verslo iššūkiai tapo lengviau įveikiami, o rūpesčiai nebebuvo tokie baisūs. Taip pat, kaip minėjau, idėjos plaukte plaukė kiekvieną dieną. Jau nekalbant apie gausybę gerų emocijų, kurias patyriau.
Pasaulyje egzistuoja daug meditacijos būdų, nes visais laikais žmonės siekė suprasti daugiau, tačiau visi šie būdai veikia panašiai ir duoda tą patį rezultatą (skirasi tik pokyčių laikas ir patyrimai). Meditacija veikia kaip valytuvai, kurie nuo proto kaip nuo stiklo nuvalo purvą ir leidžia pastebėti netgi asfalto akmenėlius — įvykių, gamtos ir žmonių subtilybes, kurios iki tol buvo nepastebimos, nors visą laiką egzistavo.
Kaip tai daryti?
Viskas, ką reikia daryti norint stiprinti savo intelektą, tai ramiai sėdėti ir apie nieką negalvoti, arba užimti protą viena mantra (specialiu žodžiu arba sakiniu). Apie nieką negalvoti iš pradžių nebus paprasta, nes protas įpratęs vadovauti paradui pats, bet su laiku meditacija nuramins protą ir leis pilnai atsiskleisti tavo kūrybingajai pusei. Tą dieną tavo pasaulis apsivers aukštyn kojomis, atskleisdamas neįtikėtinas paslaptis. Ir tada tu negalėsi patikėti, kaip iš tiesų viskas nuostabu ir kiek daug tu gali.
Toliau trumpai aprašysiu keletą meditacijos technikų, kurios dabar yra populiariausios vakaruose ir Lietuvoje. Galbūt tu norėsi pabandyti vieną iš jų.
1. Budistinė meditacija. Šimtai skirtingų budizmo mokyklų per kelis tūkstantmečius išgavo daugybę skirtingų meditacijos technikų, bet iš esmės jas galima suvesti į vieną apibūdinimą: tai sėdėjimas tyloje, sutelkus visą dėmesį į savo kvėpavimą arba į kokį nors tikrą arba įsivaizduojamą objektą (pvz., degančios žvakės liepsną arba rožės žiedą). Taip pat dėmesį galima telkti į supančią aplinką užsimerkus. Ši meditacija praktikuojama kiekvieną dieną tiek laiko, kiek jautiesi patogiai, geriausia 20 minučių ryte ir vakare.
Zen budizmo meditacijos praktikuotojai: Steve Jobs, Steven Seagal, Richard Gere, Tina Turner, Dalai Lama ir kt.
2. Transcendentinė meditacija. Šią meditaciją visame pasaulyje išpopuliarino pilnai nušvitęs žmogus Maharishi Mahesh Yogi (1917-2008), savo veiklą pradėjęs 1958 metais. Tai iš Vedų kildinama meditacija, kurios Maharishi, nepaprastą sąmoningumą pasiekusi asmenybė, išmoko iš savo mokytojo ir dvasinio lyderio Swami Brahmananda Saraswati (1871-1953), gyvendamas jo ašrame. Transcendentinės meditacijos (arba tiesiog TM) organizacija stipriai orientavo šią techniką į vakarų pasaulio žmones, kad jie galėtų tobulėti pačiu paprasčiausiu įmanomu būdu, todėl ir pavadinimas labai vakarietiškas.
Šios meditacijos metu reikia kartoti specialią mantrą (sanskrito kalbo žodį), kurią apmokymų metu perduoda meditacijos mokytojas. TM neturi jokio religinio atspalvio, tačiau išsiskiria ypatingai stipriu moksliniu pagrindu ir yra geriausiai mokslininkų ištyrinėta bei taikoma meditacijos forma pasaulyje. Kas domėjosi transcendentine meditacija ir vartė storas mokslinių tyrimų knygas, pilnas fizikinių formulių ir medicininių tyrimų, tas tiesiog negalės jos ignoruoti.
TM labai plačiai naudojama visame pasaulyje ir yra populiarinama tokių žmonių kaip Paul McCartney, Clint Eastwood, Arnold Shwarzenegger, David Lynch, Moby ir kt.
3. Džiapa meditacija. Tai gryna Vedinė meditacijos forma, dar vadinama šventų vardų kartojimu, kurios metu kartojamos mantros, susidedančios iš įvairių šventų vardų sanskrito kalba. Šventų vardų kartojimas yra saugi technika, kurią galima naudoti savarankiškai, nes, kaip ir budistinė meditacija, ji pradedama ir stiprinama iš lėto, jaučiant savo ribas. Dažniausiai ši meditacija atliekama naudojant džiapa karolius, skirtus skaičiuoti, kiek kartų per dieną sukartojama mantra (iš tiesų labai praktiškas ir matematinis metodas), nes tokiu būdu lengva išlaikyti stabilumą, kuris be galo svarbus. Patariama pradėti nuo 1 džiapos rato per dieną ir laikui bėgant didinti skaičių.
Šią meditaciją į vakarus atnešė gerai žinomas ISKCON įkūrėjas A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada, dar 1966 metais atplaukęs į New York’ą laivu tiesiai iš Indijos su dideliu lagaminu knygų ir stebinęs visus savo tobulu charakteriu, įpročiais ir vidine šviesa.
Džiapa meditacijos praktikuotojai yra tokie ryškūs vakarų pasaulio vardai kaip Dr. Wayne Dyer, Julia Roberts, Elizabeth Gilbert, Timothy Leary, John Levy, George Harrison ir kt.
Meditacija yra pats efektyviausias žinomas būdas natūraliai ir beveik be jokių pastangų išvalyti savo protą nuo purvo: ne tik nuo to, kurį gauname iš aplinkos, bet ir nuo to, kurį susikuriame patys per savo „voverišką” mąstymą. Meditacija leidžia sužydėti mūsų intelektui, kad galėtume gyventi savo autentišką gyvenimą ir kasdien džiaugtis natūraliai, kaip džiaugiasi vaikai, tik šimtą kartų stipriau, nes esame suaugusieji ir galime kur kas daugiau.
Netikėk ką sako kiti ir leiskis į savo autentišką kelionę
Man labai patinka Vedinis požiūris, kuris teigia, jog nereikia niekuo aklai tikėti. Perskaitei ar išgirdai, patikrink pats ant savęs, ir jeigu veikia, tada tikėk iki galo, naudokis toliau ir rekomenduok draugams. Būkime pragmatikais.
O kuo čia dėtas tavo raudonas Ferraris?
Ogi štai kuo.
Stiprus intelektas yra vienintelė priemonė bet kokiai gerovei sukurti. Todėl, jeigu tu nori daugiau sukurti, daugiau suorganizuoti, daugiau uždirbti ir nusipirkti prabangųjį galios simbolį, visų pirma tau reikia stipraus intelekto, o meditacija yra vienintelis žinomas būdas tą padaryti lengviau ir greičiau. Ar žinojai, kad milijonieriai rekomenduoja kasdien medituoti? (Būtinai pažiūrėk šį valandos trukmės interviu filmuką su nuostabiu žmogumi, verslininku Peter Janssen).
Galų gale Ferraris tėra simbolis. Ne visiems reikia šios prabangios metalinės dėžutės. Yra žmonių, kurie kur kas labiau vertina tobulai išlavintą ir sveiką kūną, o savo išvystytos sąmonės dėka keliauja milžiniškais greičiais aplink Žemės rutulį ir spinduliuoja ramybę, meilę ir sąjungą. Štai kas man yra tikrasis Ferraris. Ir jis kainuoja ne $230000, o milijardus… arba šiek tiek meditacijos praktikos. Ir malonumas keliauti savo nuosavu sąmoningu kūnu yra neišmatuojamas nuotykis.
Ar tu pasirengęs tai patirti?
Šį šeštadienį, liepos 31 d., 18 val., koncertų ciklas „Muzikos valanda Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje“ vokalinės muzikos gerbėjus kviečia į soprano Mildos Narsevičiūtės ir vargonininkės Indrės Gerikaitės koncertą.