Search Results for: "Mantas Vaitiekūnas"
Spaudos konferencijoje pristatydama naujausią savo darbą, kuriuo ir pradedamas devintasis ACH šokio teatro sezonas, režisierė negailėjo šiltų žodžių ilgai brandintam spektakliui bei kūrybinei trupei. Andželika Cholina išsidavė, kad “Aną Kareniną” planavo pastatyti dar 2000 m. “Džiaugiuosi, kad tada mane kažkas sulaikė. Jaunesnė būčiau kitaip sukūrusi, tada gal būčiau tik istoriją nupasakojusi. Dabar tai esu šiandieninė aš” – atviravo Cholina.
Uždavus klausimą apie tai, kokia bus Andželikos Cholinos sukurta “Ana Karenina”, režisierė neabejodama teigė, kad pirmiausia tai bus spektaklis jaučiančiam žmogui: – ”Norėjosi sukurti gyvenimą scenoje. Diaugiasluoksnį. <…> Tai bus spektaklis apie moters teisę į laimę ir meilę. Moteris neturi pasidaryti vyro pasitenkinimo ir savimeiles objektu. Spektaklis priverčia mąstyti, kurį gyvenimą rinktis: tikrą ar ne.”
Spektaklis sukurtas pagal to paties pavadinimo rusų klasiko L. Tolstojaus romaną. Cholina išsidavė, kad savo spektaklyje neapsiribojo pagrindine Anos ir Vronskio meilės istorija. „Atsiranda kitų, išgalvotų veikėjų. Norėjosi atskleisti laikmetį. Man patinka statyti apie žmones. Gal todėl jų ir padauginu” – šmaikštavo režisierė.
Vienas iš netikėtumo elementų šiame spektaklyje – pasirinkta muzika. Spektaklyje panaudota Alfredo Šnitkės, žymaus kompozitoriaus muzika. “Šnitkes muzika skirtinga ir įvairi, charakteringa ir dramatiška. Klausydama Šnitkės – išgirdau istoriją apie Aną Kareniną. Šnitkė parašė Aną Kareniną pats to nežinodamas”- kompozitoriaus pasirinkimo motyvus dėstė A. Cholina. “Anos Kareninos” pastatymai dažnai siejami su Ščedrino 1972 m. sukurtu baletu. Pagal Ščedrino muzika baletas “Ana Karenina” buvo sukurtas ir vis dar yra rodomas ir Lietuvoje.
Režisierė itin palankiai atsiliepie apie pagrindinius vaidmenis spektaklyje atliekančius Beatą Molytę (Klaipėdos muzikinio teatro baleto solistę) ir Gintarą Visockį ( Kauno muzikinio teatro solistą). „Šis duetas – tai 100 procentinis mano pataikymas” – džiaugėsi Cholina. Per spaudos konferenciją Andželika Cholina pasakojo, kad Beatą pirmą kartą išvydo dar tada, kai mergina mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje ir jau tada mergina palikusi ryškuį įspūdį.
„Aš radau Aną” – neabejodama kalbėjo Cholina, prisipažinusi, kad Anos vaidmuo sukurtas specialiai Beatai. Su Gintaru Visocku Cholina dirbo Kaune, statydama spektaklį “Madam Pompadur”. “Iš jo faktūros bei akių supratau, kad jis vertas didelio vaidmens. Man svarbu grožis, todėl ne tik kostiumai ir scenografija, bet ir žmonės turi būti gražūs savo vidumi.” – šiltai apie pasirinktus solistus kalbėjo režisierė.
Jau penktą kartą A.Cholinos spektakliui kostiumus kūrė Juozas Statkevičius, o scenografiją – Marijus Jacovskis. „Kostiumai bus epochiniai, bet moderniai išpildyti. O scenografijoje nebus geležinkelio ir traukinio motyvų“, – išdavė spektaklio kūrėja.
„Būtent atsisakyti motyvų su geležinkeliu ir buvo sunkiausia“, – šypsojosi M.Jacovskis. (pastaba: Ana Karenina romane žūva po traukinio ratais)
Pirmiausia spektaklis bus pristatytas Kauno žiūrovams (Rugsėjo 18d. 19val. Girstučio kultūros centras), kiek vėliau ir vilniečiams (Rugsėjo 20d, 21 d. 19val. Ūkio banko teatro arena). Spektaklis turėtų patikti tiems, kurie pasiilgo estetikos ir gražaus reginio. Pasitelkdama paprastas priemones ir skirtingų atlikimo žanrų sinteze Andželika Cholina žada žiūrovams jausmingą ir įvairiapusį kaip gyvenimas “Anos Kareninos” pastatymą. Susidomėjusiems belieka tik įvertinti, ar tai iš tiesų bus geriausias Andželikos Cholinos spektaklis.
Spektaklio kūrėjai:
Choreografė – Anželika Cholina
Kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius
Scenografas – Marijus Jacovskis
Spektaklyje dalyvauja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų solistai bei Vilniaus Mažojo teatro dramos aktoriai.
Ana Karenina – Beata Molytė
Kareninas – Mantas Vaitiekūnas
Vronskis – Gintaras Visockis
Vienintelis profesionalus improvizacijos teatras Lietuvoje „Kitas Kampas“ negali apsieiti be iššūkių ir kasmet sau kelia kartelę. Šįkart teatro aktoriai 7-ąjį sezoną pabaigs ne tik kūrybiškai, bet ir fiziškai bei emociškai nelengvu iššūkiu – 7 valandų trukmės improvizacijų maratonu, kuris vyks birželio 4 d. Vilniaus mažajame teatre.
Pirmąjį 2016-ųjų savaitgalį nauja lietuviška komedija „Tarp mūsų, berniukų…“ visoje Lietuvoje startavo su griausmu. Pagal premjerinio savaitgalio pajamas iš pirmosios vietos ji išstūmė net dvejus metus šioje pozicijoje karaliavusią komediją „Redirected / Už Lietuvą!“.
Vyrai irgi pavargsta. Pavargsta taip, kad nuo mylimos šeimos ir verkiančių vaikų jiems patiems norisi verkti. Norisi trenkti durimis ir nuo gausybės nesibaigiančių darbų, atsakomybės, erzinančių klientų ir net… meilužių. O kur dar žmona su niekada nesibaigiančių užduočių sąrašu!
Šiemet lietuviško kino mylėtojų laukia mažiausiai dvi intriguojančios naujienos. Pats puikiai juokingus vaidmenis kuriantis teatro, kino ir televizijos aktorius Ramūnas Cicėnas šiuo metu dirba su nauja lietuviška komedija „0 sveikų. Filmas“. Aktoriaus režisuojamas, iki ašarų juoktis priversiantis filmas šalies kino teatrus pasieks jau šį rudenį.
Vilniaus mažasis teatras ruošiasi dar vienai premjerai. Režisieriaus iš Vengrijos Peterio Galamboso dėmesio centre – moters likimas. Kaip suderinti darbą ir šeimą, pašaukimą ir buitį? Spektaklyje „Trio“ – apie kūrybą, meilę, išdavystę ir mirtį pasakojama per garsių muzikų Roberto Šumano, Klaros Šuman ir Johaneso Bramso gyvenimo istorijas.
Kaip ir kiekvienais metais, knygų mylėtojai vėl renkasi į Vilniaus knygų mugę, kuri startuoja jau šiandien ir visiems žada daug gerų renginių. O mes siūlome pasižvalgyti po mugės programą ir išsirinkti sau tinkamus renginius.
Tyčia ar netyčia, bet kitą savaitę įvyksiančias Menų spaustuvės jaunųjų menininkų programos „Atvira erdvė“ premjeras lydi sutapimai ir sąskambiai: maža to, kad jos seka viena kitą laike, bet „rimuojasi“ ir naujai išleidžiamų spektaklių pavadinimai. Lapkričio 19 ir 20 dienomis pirmą sykį pasirodo „Mono sapiens“, lapkričio 21 ir 27 dienomis – „Mono tyla“.
Todėl kitą savaitę Menų spaustuvė „oficialiai“ keičia pavadinimą į Monų spaustuvę ir siūlo žiūrovams „šviežiai spaustų“ monų.
Be abejo, spektaklių forma, turinys ir net gi žanrai skiriasi. „Mono sapiens“ – keturių mono spektaklių ir vieno mono miuziklo junginys, kurį „Atvirai erdvei“ kuria režisierius Vaidas Kublinskas ir aktoriai Tuomas Tulikorpi, Šarūnas Banevičius, Mantas Stonkus, Aistė Lasytė ir Dominykas Vaitiekūnas (kitaip tariant – „Trupės liūdi“ žmonės).
„Mono tyla“ – šokio ir muzikos dialogas, kurį premjerai ruošia kūrybinis dviejų menininkių duetas: choreografė ir šokėja Giedrė Ubartaitė bei kompozitorė ir atlikėja Eglė Sirvydytė.
Tiesa, darbinis „Mono sapiens“ pavadinimas buvo „5 monai“. Pasak spektaklio režisieriaus Vaido Kublinsko, berepetuojant kompanija nusprendė, kad žodis „monas“ (šmėkla, vaiduoklis, burtas, melas, akių dūmimas, fokusas) netinka spektaklio reprezentacijai. „Monas – apgavystė. O mes nusprendėme žmonėms nemeluoti“, – tvirtina spektaklio režisierius. Dėl to Vaidas Kublinskas su bendražygiais sugrįžo prie nesulietuvinto žodžio „mono“, kuris neklaidindamas kreipia į vieno aktoriaus vaidinimo žanrą.
Žodžių junginys „Mono sapiens“ reiškia vienas žmogus, tam tikra prasme – monologinis žmogus. Pilną spektaklio koncepcijos „išlukštenimą“ paliksime premjeros žiūrovams. Užsiminsime tik tiek, kad penkis skirtingų žanrų ir intonacijų mono spektaklius vienija mintis apie tam tikrą žmogaus vienatvę, neišsipildančias svajones, savo kelio ieškojimus.
Giedrės Ubartaitės ir Eglės Sirvydytės judesio spektaklis „Mono Tyla“ taip pat imasi subtilaus žaidimo paradoksais. Nors pavadinime yra žodis „mono“, visas spektaklio kūrimo procesas buvo paremtas dueto principu: šokis kuriamas kartu su muzika, muzika – išvien su šokiu. Spektaklio metu šokėja Giedrė Ubartaitė vizualiai bus viena scenoje, tačiau – apsupta Eglės Sirvydytės muzikos. Dar vienas paradoksas – nekalbant, kalbėti apie… tylą.
Šiuolaikinio šokio atlikėja ir kūrėja Giedrė Ubartaitė (šoko Airos Naginevičiūtės, Vyčio Jankausko, Aistės Kriukelytės ir kt. spektakliuose) ir muzikantė, kompozitorė, autorinės dainos kūrėja Eglė Sirvydytė susipažino psichologijos studijose. Galbūt neatsitiktinai pirmajame savo bendrame spektaklyje jos imasi netipiškos ir pakankamai sudėtingos užduoties – judesio ir muzikos kalba perteikti tam tikras psichikos būsenas: mono tylą, stereo triukšmą, mono triukšmą, stereo tylą ir t.t.
„Spektaklyje nagrinėjama žmogaus vidinio garso ir judesio fizika, tylos tvermės dėsniai. Keliame prielaidą, kad vidinė pusiausvyra yra įmanoma tik tada, kai sugebame priartėti prie savojo triukšmo anatomijos, išnagrinėti jos atskiras linijas, jungtis ir kapiliarus, sugebėti pakelti tylą, susikoncentruoti ties savimi“, – teigia spektaklio kūrėjos.
Du scenos menų „monus“ lydės spaustuvės fojė pristatomas dviejų scenografių – Simonos Finkelšteinaitės ir Šarūnės Pečiukonytės – taip pat „Atvirai erdvei“ sukurtas video darbas „Ne(su)(si)(šne)kėjimai“.
Dėmesio, akcija: „Monų“ savaitę (lapkričio 15-21 d.) į spektaklius „Mono sapiens“ ir „Mono Tyla“ einame su vienu bilietu! Akcijos bilietus galima nusipirkti valandą prieš spektaklį Menų spaustuvėje, jų skaičius – ribotas.
Rytoj, penktadienį, prekybos ir pramogų centre „Ozas“ prasidėsiančios mokyklinės mugės metu organizuojama labdaros akcija, kurios tikslas – surinkti būtiniausių mokyklinių prekių daugiavaikėms šeimoms.