Search Results for: "Mėnuo Juodaragis"
Devynioliktasis savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ šiemet vyks rugpjūčio 26-28 dienomis. Šventiškai pabaigti vasarą jis kvies įsikūręs naujoje erdvėje – Dūburio ežero saloje prie Antazavės, Zarasų rajone. Ilgametes tradicijas puoselėjantis nepriklausomas renginys atskleidžia gausios kultūrinės programos temą ir skelbia pirmuosius muzikos scenų dalyvius.
Paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 28–30 d., atsinaujinusi Didžioji Zaraso sala pakvies į jau aštuonioliktą kartą vyksiantį šiuolaikinės baltų kultūros ir nepriklausomos muzikos festivalį „Mėnuo Juodaragis“, kurio pagrindinė tema šįkart – bitės.
Rugpjūčio 22–24 dienomis vyksiantis septynioliktasis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ šiais metais keliasi į vidurio Lietuvą ir vyks naujoje vietoje – užburiančios augalijos parke Kėdainių rajone – Skinderiškyje. Šiemet festivalis kviečia į glaustąją šventės versiją, kuri rengiama kas 4 metus ir tampa savotiška festivalio perkrova, galimybe naujoms idėjoms, svajonėms, bei misterijoms.
Rugpjūčio 23-25 dienomis Zaraso ežero saloje vyksiantis festivalis „Mėnuo Juodaragis XVI“ šiemet akcentuoja latvių temą ir sukvietė kaip niekad gausų būrį kaimyninės šalies kūrėjų. Tačiau senas tradicijas puoselėjančiame tarptautiniame renginyje pasirodys ir keletas itin originalių, Lietuvoje dar nekoncetravusių kolektyvų iš tolimesnių kraštų – Didžiosios Britanijos, JAV ir Rytų Europos šalių.
Vasaros pabaigą tradiciškai žymintis festivalis “Mėnuo Juodaragis” jau pristatė žymiausius užsienio svečius, tačiau Lietuvos grupių pasirodymai šiemet taip pat žada ne vieną įspūdingą netikėtumą. Žinomi šalies kūrėjai ir atlikėjai rugpjūčio 24-26 dienomis Zarasų saloje surengs išskirtinius koncertus, kuriuose įvairiomis gaidomis atsispindės ir penkioliktojo festivalio tema – paukščiai.
Keturioliktas nepriklausomos muzikos ir šiuolaikinės baltiškos kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ praėjusį savaitgalį vėl grįžo į savo namus Zarasuose – į nuostabiąją ežero salą, kur ir atsisveikino su vasara.
Festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ tradiciškai netrūks įspūdžių smalsuoliams, kuriuos traukia juostos, puodai, žolelės ir žvangantys ginklai. Paskutinį vasaros savaitgalį – rugpjūčio 26-28 dienomis – Zaraso ežero saloje įsikursiančio festivalio žiūrovų lauks kaip niekad didelis ir spalvingas senųjų amatų kiemas, ne tik alsuojantis gyva istorija, skambantis dainomis, mirgantis autentiškais raštais, bet žavintis ir šiuolaikinėmis idėjomis.
„Kasmet stengiamės parodyti žiūrovams ką nors naujo, o šiemet dalyvių ir žiūrovų išradingumu turėtų nustebinti amatų kiemo programa – senovė, naujovės ir išbandymai“, – teigia festivalio organizatoriai. „Dar viena staigmena – visą dieną užpildanti programa labiausiai nenustygstantiems žiūrovams – vaikams: nuo spektaklių, žaidimų, dirbtuvėlių iki filmukų ir pasakėlių, kurios neprailgs net mažuosius ganantiems tėveliams“.
Šiemet lietuviškoms sutartinėms paskirtas festivalis neįsivaizduojamas be šioms daugiabalsėms dainoms taip artimo audimo, pynimo. Amatų kiemo viduryje, po magišku ratu, ant kurio suksis ir lyg žalčiai vysis juostos, įsikurs audėjos. Šia ypatinga proga bus audžiamas ir bendras visų festivalio svečių bei dalyvių kilimas, tad kiekvienas atvykęs galės palikti bent mažą savo pėdsaką festivalio istorijoje, įausti laiko giją, prisiminimų siūlą, marškos gabalėlį – dalį savo pasaulio.
Šalia audinių puoduose kunkuliuos vaivorykštės spalvos – bus demonstruojama ir mokoma batikos bei tapymo ant drobės meno. Norintys dažyti, tapyti raginami nepamiršti įsidėti drabužių ar medžiagų, o išsiblaškę visko galės įsigyti vietoje ir susikrauti tikrą „Mėnesio Juodaragio“ lobyną.
Kiek tolėliau nuo moteriškų drobių velniškas žiežirbas skels kalvis. Per kelias festivalio dienas žiūrovų akyse „Tarailos kalvės“ meistras nukaldins tikrą senovinį kalaviją, pasakodamas ir rodydamas kiekvieną šio ypatingo ginklo virsmo etapą.
Ginklų tvirtumą ir vyrų miklumą bus proga įvertinti ir čia pat įsikūriusių senovės karybos klubų „Karionys“ ir „Varingis“ žaidimuose bei susirėmimuose. Rankos taiklumą kvies išmėginti lankininkų klubas „Strėlė“, pristatysiantis įvairias lankų rūšis – nuo archainių iki dabartinių.
Pailsusius žiūrovus magiškais antpilais ir patarimais vaišins žolininkės, senosios medicinos žinovės. Kvapais vilios ir gydys natūralūs lietuviškų žolelių smilkalai, o prie ežero, paklausius pasakojimo apie baltišką pirtį, bus proga čia pat pajusti ne vieną amžių puoselėtų pirties procedūrų galią.
Amatų kiemo šurmulyje taip pat bus galima pamatyti odinių dirbinių gamybos procesą, titnago, rago ir kaulo apdorojimą, o senovės ornamentų ir simbolių reikšmes atskleis nagingiausi juvelyrai. O kad „Mėnesio Juodaragio“ lobių kraitė būtų pilna, bus galima nusikaldinti ir proginę festivalio monetą.
“Kiekvienas festivalio žiūrovas taps dalyviu ir iš gausos užsiėmimų pats kurs savo programą, skirtą išgirsti, paliesti ir patirti senąją mūsų kultūrą, įvairiose gyvenimo kertėse, kūryboje ir širdyse gyvą iki pat šių dienų”, – teigia organizatoriai.
Tris dienas saloje vyks įvairių muzikos žanrų koncertai – čia viešės net 50 kolektyvų iš daugiau nei 10 šalių. Kvies linksmos vakaronės, senosios apeigos, įdomios kultūros ir istorijos paskaitos, meninių, dokumentinių ir animacinių filmų seansai. Po atviru dangumi veiks meno parodos, vaidinimai, ekologinės akcijos, pažintiniai žygiai po apylinkes, tautinio sporto – ripkos – varžybos bei žaidimai. Ąžuolų ir pušų paunksmėje liepsnos aukuras ir laužai, įsikurs palapinių miestelis bei nuošalesnis tylesnių stovyklautojų kaimelis – „Ramučiai“.
Keturioliktasis baltų kultūros ir muzikos festivalis „Mėnuo Juodaragis“ svarbią progamos dalį šiemet vėl skirs turtingo mūsų krašto paveldo pažinimui. Rugpjūčio 26-28 dienomis, Zaraso ežero saloje vyksiančio festivalio Kino ir paskaitų palapinėje dėmesį trauks net keturiolika paskaitų, kurių metu žymiausi įvairių Lietuvos kultūros sričių tyrinėtojai atskleis įdomiausius savo atradimus.
Pagrindinė festivalio „Mėnuo Juodaragis“ tema šiemet skirta unikalioms lietuviškoms sutartinėms, kurias ne tik bus galima išgirsti ir išmokti giedoti, groti bei šokti, bet ir pažinti gilesnius jų prasmių klodus. Vokalines sutartines pristatys sutartuvininkių grupės „Trys keturiose“ vadovė etnomuzikologė prof. dr. Daiva Vyčinienė.
„Ne vienas, pats giedodamas sutartines arba klausydamas jų giedojimo, yra pajutęs ypatingą garsų poveikį, nevalingą įtraukimą į magišką muzikos ir garsažodžių pasaulį, savotišką transo būseną. Savo estetika ir tam tikrais muzikiniais bruožais lietuvių sutartinės daug artimesnės Rytų, nei Vakarų tradicinės muzikos sampratai, – teigia D.Vyčinienė. – Manoma, kad minėtos ypatybės senosiose kultūrose buvo susijusios su kultiniais ir maginiais tikslais – tam tikras ritmo ir melodinių struktūrų kartojimas atlikėjams suteikdavęs hipnotizuojančių galių.“
Šokamąsias ir žaidžiamąsias sutartines nušvies jų tyrinėtoja dr. Dalia Urbonavičienė, o instrumentines – dr. Gaila Kirdienė. Etnomuzikologės apibūdins skirtingus sutartinių žanrus, jų kilmę bei prasmę, o festivalio žiūrovai mokysis šių kūrinių atlikimo „Sutartinių mokykloje“.
Kita svarbi teminė festivalio gija yra skirta neatrastiems mūsų kalbos lobynams ir žmonėms, atgaivinusiems lietuvių kalbą. Pasivaikščioti po užmirštus linksmus ir „nepadorius“ Didžiojo lietuvių kalbos žodyno užkaborius kvies lituanistas, buvęs „Vyturio“ redakcijos vyriausiasis redaktorius, laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas, o painius baltų kalbų istorijos vingius apžvelgs dr. Vytautas Rinkevičius. Apie kitokią kalbos galią – užkalbėjimus ir su jais susijusią lietuvių dvasinę tradiciją kalbės dr. Daiva Vaitkevičienė.
Dar viena tema, jau tapusi festivalio tradicija – duoklė Lietuvos Laisvės kovos atminimui. Visiems, besidominantiems partizaninėmis kovomis, savo atliktus itin modernius ir iškalbingus Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo bunkerių tyrinėjimus pristatys jungtinis tyrinėtojų kolektyvas – dr. Vykintas Vaitkevičius, Gediminas Petrauskas, Ernestas Kuckailis ir Aistė Čepulytė.
Smalsių festivalio lankytojų laukia ir kitos intriguojančios temos. Mitologijos tyrinėtojas dr. Dainius Razauskas į lietuvių tradiciją pažvelgs netikėtu požiūriu ir aptars reinkarnacijos suvokimą bei simbolinę prasmę. Archeologas ir baltų šventviečių tyrinėtojas dr. Vykintas Vaitkevičius nušvies, kokius atradimus leidžia aptikti nauji, disciplinų ribas peržengiantys tyrinėjimai. Pasak jo, „Nuotakos kalnais, Mergos akmenimis, Marčežeriais, Veseilės kapeliais ir kitais panašiais vardais vadinamos senosios šventvietės iki šiol buvo nesuprastos, trūko duomenų apie jų kilmę ir prasmę. Tačiau pastaraisiais metais surinkti duomenys byloja, kad šie kalnai ir akmenys yra tiesiogiai susiję su senaisiais vestuvių papročiais ir apeigomis.“
Etnologas dr. Vytautas Tumėnas, toli nenutoldamas nuo vestuvių magiško šurmulio, atskleis erotinius audimo technologijų ir tekstilės ornamento aspektus lietuvių tradicinėje kultūroje, o juk melodijos ir žodžių audimas, pynimas ir persiklojimas būdingas ir mūsų sutartinėms. Tokiu būdu iš pažiūros skirtingos lektorių paskaitos ir tolimos temos netikėtai susilies viena su kita ir leis naujai pažvelgti į gyvą mūsų kultūros palikimą. Ne veltui Jonas Vaiškūnas papasakos apie sutarimą ir darną kaip apie pamatinę baltų religijos sąvoką.
Apie gydomąsias lietuvių liaudies dainų jėgas papasakos etnologas Rolandas Petkevičius. Gydomųjų galių mūsų krašte turėjo ir tebeturi ne tik dainos – apie nuo seno išlikusią ir tebegyvuojančią senovės lietuvių tradiciją smilkyti vaistingais augalais pasakos Tibeto medicinos žinovė Mija Džeinara Ubartienė. Tuo tarpu Martynas Vingrys, remdamasis lietuvių etiologinėmis sakmėmis, pristatys visiškai kitokios reputacijos augalo – tabako – kontraversiškus kilmės aiškinimus.
„Kasmet festivalio paskaitos sulaukia vis gausesnio susidomėjimo, net statysime didesnį paviljoną – teigia renginio organizatoriai. – Toks populiarumas džiugina ir mus, ir kultūros tyrinėtojus, kurie gali pasidalinti savo įžvalgomis gyvoje, neakademinėje aplinkoje”.
Tradiciškai daugiasluoksniame festivalyje tai pat vyks įvairių muzikos žanrų koncertai – čia viešės net 50 kolektyvų iš daugiau nei 10 šalių. Kartu kvies linksmos vakaronės, senosios apeigos, meninių, dokumentinių ir animacinių filmų seansai, meno parodos, vaidinimai, ekologinės akcijos, pažintiniai žygiai po apylinkes, tautinio sporto – ripkos – varžybos bei žaidimai. Ąžuolų ir pušų paunksmėje liepsnos aukuras ir laužai, įsikurs palapinių miestelis ir gausus tradicinių amatų kiemas su mokomaisiais būreliais. Turtingoje festivalio programoje kiekvienas žiūrovas galės tapti dalyviu ir čia pat išgirsti, paliesti ir patirti gyvą senąją mūsų kultūrą.
Keturioliktasis nepriklausomos muzikos ir šiuolaikinės baltiškos kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ šiemet vėl grįžta į savo namus Zarasuose – į nuostabiąją ežero salą, kur palydės paskutinį vasaros savaitgalį – rugpjūčio 26-28 d. Šis, vienas seniausių Baltijos šalyse organizuojamų festivalių po atviru dangumi ir didžiausias prigimtinės kultūros bei alternatyvios muzikos renginys Lietuvoje vėl kviečia nužvelgti žilą senovę, dabartį ir ateitį plačiais muzikos, meno, amatų akiračiais.
Gausi ir originali festivalio programa šįmet skirs ypatingą dėmesį lietuviškoms sutartinėms, kviesdama geriausios šio unikalaus paveldo tyrinėtojus, mokytojus ir atlikėjų kolektyvus. Kiekvienas šventės dalyvis galės ne tik daug sužinoti, bet ir pats pamėginti sutartines giedoti, groti ar šokti. O iš viso net trejose festivalio scenose pasirodys per 50 originalių užsienio kolektyvų ir Lietuvos grupių, grojančių post-folklorą, roką, alternatyvią, elektroninę ir pasaulio muziką. Tarp jų – Aistė Smilgevičiūtė ir „Skylė“, „BIX“, „Atalyja“, „Pievos“, „Donis“, „Golden Parazyth“, „Vilkduja“, „Kūlgrinda“ ir kiti įdomūs lietuvių kolektyvai, taip pat temperamentingi svečiai iš Portugalijos – „Dazkarieh“, ugningi ispanai „Arnica“, legendiniai „Blood Axis“ iš JAV, neofolk veteranai „Sonne Hagal“ iš Vokietijos, elektroninės muzikos magas britas „Rapoon“, jausmingi ukrainiečiai „Taruta“, alaus mėgėjai metalistai „Troll Bends Fir“ iš Rusijos bei kiti atlikėjai iš daugiau nei 10 užsienio šalių.
Tradiciškai daugiasluoksniame festivalyje be įvairių muzikos žanrų koncertų vyks ir kultūros, istorijos, mitologijos paskaitos, vakaronės, senosios apeigos, meninių, dokumentinių ir animacinių filmų seansai, meno parodos, vaidinimai, ekologinės akcijos, pažintiniai žygiai po apylinkes, tautinio sporto – ripkos – varžybos bei žaidimai. Ąžuolų ir pušų paunksmėje liepsnos aukuras ir laužai, įsikurs palapinių miestelis ir gausus tradicinių amatų kiemas su mokomaisiais būreliais. Ypatinga programa numatyta ir mažiesiems festivalio lankytojams, kurių su tėveliais į festivalį kasmet atkeliauja vis daugiau.
Magiško sutartinių skambesio apgaubtas, keturioliktasis MJR į margą juostą pins skirtingus pasaulius ir laiko tėkmę – palydėti spalvingą vasarą čia kviečiamos visos gentys!
Festivalio svetainė: www.mjr.lt
Į Zaraso salą palydėti vasarą sugrįžtantis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ rugpjūčio 26–28 dienomis žada kaip niekad turtingą programą, kurios muzikinę dalį trejose scenose šiemet išpildys beveik 50 kolektyvų ir meno projektų, tarp kurių – svečiai net iš dešimties užsienio kraštų. Festivalio rengėjai pristato žymiausius renginio svečius.
Festivalyje pasirodysianti Portugalijos grupė DAZKARIEH yra bene labiausiai pripažintas šių metų programos kolektyvas, kuris nustebins Lietuvos žiūrovus veržlia tradicinių portugalų melodijų ir šiuolaikinės muzikos srove. Dvyliką metų grojanti grupė greitai tapo kultine savo tėvynėje, o dabar dažniau koncertuoja dideliuose užsienio festivaliuose, nei pačioje Portugalijoje. Šešetas įspūdingų albumų ir gausybė gyvų pasirodymų atskleidė DAZKARIEH unikalumą – tai sodrus ir poetiškas vokalistės Joana Negrão balsas, įtaigus senovinių akustinių instrumentų subtilumas ir elektrinių gitarų šėlsmas, peržengiantis įprastas „world“ muzikos ribas. Atsispirdama nuo folkloro šaknų, keturių taletingų muzikantų grupė kuria dabarties ir ateities tradicijas, visa tai betarpiškai perduodama audringų koncertų žiūrovams.
BLOOD AXIS iš Jungtinių Amerikos Valstijų yra vienas pačių svarbiausių vardų visoje „neo-folk“ scenoje. Projekto įkūrėjas Michael Moynihan garsus ne tik kaip muzikantas, bet ir žurnalistas, itin spalvinga asmenybė: ikikrikščioniškų tradicijų almanacho „TYR“ redaktorius, legendinės knygos apie „black metal“ subkultūrą „Lords of Chaos“ ir daugybės kitų publikacijų autorius. Dėl savo veiklos ir ryšių su žymiausiais pogrindžio veikėjais, tokiais kaip Boyd Rise ar Charles Manson, M. Moynihan’as net buvo apkaltintas įvairiais būtais ir nebūtais politiniais sąmokslais, sekamas JAV saugumo struktūrų, įtariant pasikėsinimu į prezidentą Dž. Bušą…
Tačiau festivalyje svarbiausia – Michael Moynihan muzikinė veikla, pradėta dar devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Prie M.Moynihan vėliau prisijungė talentinga muzikantė Annabel Lee, kuri ne tik praturtino BLOOD AXIS muziką akustiniu tradicinių instrumentų skambesiu, bet ir tapo Michael’o žmona. BLOOD AXIS bendradarbiavo ir grojo kartu su neo-folk scenos klasikais Tony Wakeford, Douglas P. ir Rose McDowall, o koncertiniai BLOOD AXIS pasirodymai visad buvo itin reti ir mistifikuoti.
Pernai, po kiek užsitęsusios tylos, grupės gerbėjus lyg perkūnas trenkė žinia apie naują albumą „Born Again”, nustebinusį pakitusiu kultinės grupės skambesiu – elektroninius „semplus“ ir industrinius eksperimentus pakeitė sofistikuotos melodingos kompozicijos, kuriose išryškėjo įvairiausi tradiciniai styginiai instrumentai. Netikėtam šio atgimimo turui prie Michael’o ir Annabel Lee prisijungė kiti žinomi muzikantai, o „Mėnuo Juodaragis“ organizatorius maloniai apstulbino žinia, kad šis festivalis yra pagrindinis BLOOD AXIS kelionės į Europą tikslas! Festivalio scenoje BLOOD AXIS gros šešiese ir kartu pristatys išleistą didžiulę savo singlų ir retenybių kolekciją, tad žiūrovų laukia kaip niekad ypatingas įvykis.
Elektroninės muzikos gerbėjus turėtų sudominti žymaus britų projekto RAPOON pasirodymas. Jo autorius Robin Storey yra žinomas, kaip vienas garsiųjų „industrial“ muzikos pionierių ZOVIET FRANCE įkūrėjų 1979 m. ir neabejotinai gali būti vadinamas scenos veteranu. Nuo 1992-ųjų jis įkūrė savarankišką projektą RAPOON, žymų transcendentiniais „ambient“ ir „noise“ garsyno eksperimentais bei etninės, dažnai indiškos perkusijos kilpomis. Per 30 muzikavimo metų Robin Storey įrašė per 40 pilnų albumų ir dalyvavo daugybėje kolaboracijų. RAPOON muziką leido pačios žymiausios avangardinės kompanijos, tokios kaip „Staalplaat“ ir „Soleilmoon“. Robin Storey taip pat pelnė pripažinimą kaip multimedia menininkas ir animatorius – tad penktadienio naktį festivalio žiūrovų kelionę Zaraso saloje lydės ir siurrealistinės vaizdo projekcijos.
Iš Rusijos į festivalį atvyks senosios Europos ir Skandinavijos mitologinį folklorą su tiršta alaus puta sumaišę metalistai TROLL BENDS FIR, savo tėvynėje labiau žinomi, kaip „Trol’ Gnet Jel’“ (Trolis lenkia eglę – liet.). Prieš dvylika metų šią grupę sukūrė vikingų metalo gerbėjai, nutarę gąsdinančiai niūrią minėto stiliaus tematiką pakeisti gyvenimo džiaugsmo kupinomis dainomis apie alų. Šmaikštuoliai greit surado bendražygių, tradicinį sunkiojo roko skambesį papildė airiška fleita ir smuikas – šią muziką, kritikų įvardijamą kaip „folk-rock-humppa-metal“, patys muzikantai vadina tiesiog „beer metal“. Nors prieš dešimtmetį kolektyvas veikiau panašėjo į pokštą, šiandien egles lankstantys įkaušę troliai pažįstami kone visų Rusijos folkloro ir roko festivalių lankytojams ir vis dažniau triukšmauja užsienyje. Sakoma, kad jiems grojant, abejingų nelieka ir kojos kilnojasi pačios, juolab šiemet „Mėnuo Juodaragis“ festivalyje bus ragaujamas tik gyvas ir naminis alus..!
Slėpiningame Zaraso salos prieglobstyje skambės dar vienos kultinės „neofolk“ grupės – SONNE HAGAL kūryba. Rytų Vokietijos scena visad pasižymėjo labai savitomis alternatyvios muzikos tradicijomis, daug gausesnėmis nei, tarkim, vakarinėje šalies dalyje. Iš Brandenburgo atkeliaujantys SONNE HAGAL yra vienas ryškiausių muzikinės magijos kolektyvų – kvarteto kūryboje persipina senųjų runų įvaizdžiai, gamtos grožio, chaoso ir atgimimo harmonija. Užburiančiai subtilios ir „nevokiškai“ švelnios akustinės melodijos persmelks klausytojus kitos, gamtiškos realybės pojūčiu.
Unikalią savo krašto kultūrą „Mėnuo Juodaragis“ žiūrovams pristatys Pirėnų folkloro kolektyvas iš Katalonijos (Ispanija) – ARNICA. Savo kūrybos ARNICA semiasi iš gimtojo krašto kultūros ir įkvepiančios kalnų gamtos, o muziką praturtina ne tik tradiciniais instrumentais, bet ir įvairiais keistais skambalais. Kartu su ARNICA pasirodys ir festivalio žiūrovams gerai pažįstamas austrų grupės ALLERSEELEN įkūrėjas Gerhard Petak.
Šiemet festivalyje nuskambės ilgai laukti ukrainiečių tradicinių dainų atlikėjų balsai – plačiai žinomas folk-roko kolektyvas TARUTA. Ši pavydėtinos energijos ir entuziazmo kupina grupė gan gerai žinoma Lietuvos publikai, mūsų šalyje surengę ne vieną koncertą, o pernai festivalyje „Skamba skamba kankliai” palydėti gausiomis ovacijomis. Šįkart TARUTA pasiryžę pademonstruoti visą savo jėgą, – scenoje išvysime pilną grupės sudėtį, net 9 muzikantus, kurie sugros dvi programas – galingo roko lydimus ukrainiečių sukilėlių (pokario partizanų) himnus ir tradicines folklorines balades.
Originalus kolektyvas POLUDNICA iš kaimyninės Lenkijos į festivalį žada atvežti nemenką avangardinį šurmulį. Nenuspėjamu „alternative powerpop“ žanru apipūdinama grupė itin profesionaliai valdo tradicinius ir šiuolaikinius instrumentus, nevaržomai improvizuoja su roko bei elektronine muzika ir, be kita ko, turi puikų humoro jausmą.
Muzikinę festivalio programą taip pat praturtins grupės iš Baltarusijos ir Latvijos. O gimtosios Lietuvos kultūrą atstovaus gausūs tradicinės ir moderniosios muzikos atlikėjai, tarp kurių žymios grupės ATALYJA, BIX, Aistė Smilgevičiūtė ir SKYLĖ, GOLDEN PARAZYTH, TRYS KETURIOSE, PIEVOS, KŪLGRINDA ir daugelis kitų.
„Keturioliktojo festivalio programą lydės atradimo pojūtis, – teigia organizatoriai. – Džiaugiamės, kad šis renginys, turintis savitą ir aiškiai apibrėžiamą idėją, tuo pačiu tapo neapribotas muzikinių žanrų. Galime pakviesti praktiškai bet kurio stiliaus grupę, jeigu tik jos kūryba gili ir originali, turinti sąsajų su etnika – ko gero tai plačiausią muzikinį spektrą turintis festivalis Lietuvoje!“