Search Results for: "Lietuvos olimpinė čempionė"
Olimpine čempione tapusią Rūtą Meilutytę pasveikinti nebuvo lengva net jos artimiausiems žmonėms. Rūtos broliui Margiriui tik ryte pavyko susisiekti su olimpinių žaidynių atradimu tapusia seserimi. Dvidešimtmetis teisės studentas, pasveikinęs Rūtą su istoriniu laimėjimu, vėl kibo į darbus – M. Meilutis vadovauja šį savaitgalį vyksiančio pramogų ir meno festivalio „Galapagai / Roko naktys 2012“ savanorių komandai, kurią sudaro per 100 asmenų.
Šiandien Lietuvos bėgikė Eglė Balčiūnaitė Lietuvos atletikos uždarų patalpų čempionate, vykusiame Klaipėdoje, apgynė 800 metrų distancijos čempionės titulą. Sportininkė pelnė dar vieną pergalę, aplenkusi kitas dalyves ir atstumą įveikusi per 2 min. 5,75 sek. (2:05,75).
„Savo rezultatus vertinu gerai. Esu itin patenkinta, nes varžovių lygis stipriai kyla, tad labai džiaugiuosi galėdama rungtyniauti su mūsų šalies stipriausiomis bėgikėmis“, – teigia E. Balčiūnaitė.
Pasak bėgikės, penktadienį ir šeštadienį vykęs Lietuvos čempionatas – puiki repeticija prieš Europos čempionatą, vyksiantį jau po kelių savaičių Prancūzijos sostinėje. Sportininkė per artimiausias savaites intensyviai rengsis šioms varžyboms.
Vakar Klaipėdoje vykstančiame čempionate 22-ejų metų šiaulietė 400 metrų bėgime irgi finišavo pirmoji.
22 metų jaunoji sportininkė yra laikoma viena perspektyviausių šalies bėgikių visame pasaulyje. Šiaulietė jau ne kartą pagerino šalies rekordus 800 metrų ir 400 metrų bėgimo distancijose, ji užima 8–11 vietas tarptautiniuose lengvosios atletikos reitinguose.
800 metrų nuotolis visuomet buvo olimpinių žaidynių rungtis, į žaidynės buvo įtraukas 1928 metų vasaros olimpinėse žaidynėse, bet vėliau išbrauktas ir atnaujintas tik 1960 metų žaidynėse dėl moterų patirto išsekimo įveikiant distanciją.
Taivanyje vykstančiame 2015 metų Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) kongrese šiandien paskelbta, kad geriausia pasaulio metų penkiakovininke išrinkta Lietuvos olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Prieš kelias savaites Lietuvos kurčiųjų vyrų rinktinė, treniruojama Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojo Algimanto Šato, tapo pasaulio čempione, planetos pirmenybėse Taivane iškovojo auksą. Lukas Laurinaitis, vienas jauniausių komandos žaidėjų, teigia, kad po pergalės praėjus net kelioms savaitėms vis dar tebesijaučia labai laimingas. „Tai buvo mano svajonė, kuri išsipildė. Pergalės skonis išties saldus, iškovoti medaliai yra išlieto prakaito, gautų traumų ir ilgų treniruočių rezultatas. Rinktinės žaidėjų vienybė, trenerio Algimanto Šato profesionalumas, motyvacija siekti ir kovoti iki pabaigos paskutinėmis sekundėmis lėmė pergalę prieš Ameriką. Euforiją pajutome iš karto, riedėjo džiaugsmo ašaros, o širdis, atrodė, išlips iš krūtinės. Tai atsiminsiu dar ilgai“, – jausmais po pergalės dalijasi lengvasis krašto puolėjas L. Laurinaitis.
Liepos 10-13 dienomis Visuomenės harmonizavimo parke vyksiančiame verslo, politikos, kultūros ir mokslo festivalyje tautiečus suburs ne tik aktualūs pranešimai, diskusijos, kontaktų užmezgimo veiklos, bet ir įvairios sporto varžybos. Po kiek daugiau nei dviejų savaičių prasidėsiančiame ir keturias dienas truksiančiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime viso pasaulio lietuviai kviečiami dalyvauti krepšinio, futbolo, tinklinio turnyruose, pasaulio lietuvių bėgime.
„Auksine mergaite“ vadinama plaukikė Rūta Meilutytė ketvirtadienį dar kartą pateisino šį savo vardą ir perrašė mūsų šalies sporto istoriją – XI-ajame pasaulio plaukimo trumpame (25 metrų) baseine čempionate 15-metė moterų 50 m plaukimo krūtine finale nuotolį įveikė per 29,44 sek. ir laimėjo auksą.
Ledo ritulys – artima Lietuviškam klimatui, tačiau tik populiarėjanti komandinio sporto šaka. Greičiausiai, dėl nepalankiai susiklosčiusios istorijos, Lietuva gerokai atsilieka nuo kaimynės Latvijos, tačiau pastaruoju metu situacija gerėja.
Tarpukario laikotarpiu pasiektos lietuvių pergalės tarptautiniu mastu neatrodo didelės. Dukart krepšinio čempionais tapo vyrai, vienąkart vicečempionėmis – moterys. Būta ir dar kelių pasiekimų. Galėjo jų būti ir dar daugiau…
„Šaudyme olimpiniais pistoletais pasaulio čempionate lietuviai dukart tapo vicečempionais. 1937 m. debiutavę pasaulio čempionate Helsinkyje (Suomija), kur Lietuvos komanda iškovojo sidabro medalius. 1939 m. tai pakartota Liucernoje (Šveicarija). Tais metais pasisekė ir stalo tenisininkams. Kaire (Egiptas) vykusiame čempionate Lietuvos vyrų komanda iškovojo IV vietą“, – teigė Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė.
Pergalių skonį apkartino Antrasis pasaulinis karas, kaip ir visi, užklupęs nelaiku. Penkis dešimtmečius trukusi okupacija neleido iškelti Lietuvos tautinės vėliavos pergalių metu, tačiau džiaugsmo akimirkų neatėmė.
Mes dar galėjom
Europos moterų krepšinio pirmenybėse Romoje lietuvaičių rinktinė nugalėjo ne tik varžybų šeimininkę Italiją (23 – 21), bet ir Šveicariją (28 – 10) bei Prancūziją (20 – 14), tačiau pajėgumu nusileido tik Lenkijos atstovėms (24 – 21). Laimėjo čempionato šeimininkės.
„1940 m Lietuvoje turėjo vykti Moterų krepšinio čempionatas. 1938 m Romoje mūsų šalies rinktinė tapo vicečempionėmis. Prizus tuomet gaudavo komandos už pirmas keturias vietas. Mūsų moterų laimėtas prizas – „Romos vilkė“. 1940 m. spauda rašė, kad viskas jau birželį vyksiančioms pirmenybėms paruošta, tačiau prasidėjo karas ir nei viena komandą į Lietuvą neatvyko“, – teigė J. Minelgaitė.
Žadėtas čempionatas įvyko tik 1950 m. Budapešte, Vengrijoje. Jame dalyvavo jau ne 5, o 12 komandų. Nugalėtoja tapusi Sovietų Sąjunga Maskvoje 1952 m. surengė III Europos moterų krepšinio pirmenybes.
„1940 m. Lietuvai galėjo būti sėkmingi olimpinėse žaidynėse. Tačiau 1939 m. įvyko Rusijos invazija ir viskas susimaišė. Tuomet Tokijuje turėjusi vykti Olimpiada buvo perkelta į Europą – Suomijos sostinę Helsinkį. Lietuviai džiaugėsi, kad nereikės toli vykti, nes nebuvo nei lėktuvų, nei laivų. Jau buvo sukomplektuota didelė delegacija. Buvo numatyta, kokių sporto šakų atstovai važiuos“, – teigė ILRP kultūros renginių organizatorė-koordinatorė, parodos „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“ kuratorė dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė.
Tarpukariu galimybės rengti vasaros olimpines žaidynes dėl politinių priežasčių buvo netekusios dviejų šalių sostinės – Tokijas ir Berlynas.
„Pastarajam sukliudė karinis konfliktas su Kinija. Vietoj Tokijo pasirinktas Helsinkis 1940-aisiais tapo ne ką saugesne žaidynėms zona. Prieš pat žaidynes Europoje prasidėjo karinis konfliktas, užimta Suomija“, – aiškino V. Akmenytė-Ruzgienė.
1941 m. Lietuvoje turėjo įvykti IV Europos vyrų krepšinio pirmenybės? Vargu. Pagal to meto „rotaciją“ antrąkart nugalėjusi komanda šią teisę perleisdavo dar pirmenybių nerengusiai šaliai – vicečempionei, trečiosios arba ketvirtosios vietos laimėtojai. Taigi, kitais čempionato šeimininkais galėjo tapti ne vicečempionė Latvija, bet III vietą pelniusi Lenkija, tačiau karas pirmenybes nukėlė į 1946 m.
Tais metais Ženevoje vykusiame IV Europos krepšinio čempionate Sovietų Sąjungos rinktinė dar nepasirodė, tačiau į Prahą 1947 m. jau atvyko ir nugalėjo. Tarp pirmosios vietos laimėtojų būta ir 4 lietuvių – tai Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulikauskas. Nors SSRS ir laimėjo, tačiau kito čempionato nerengė, o 1949 m. pirmenybėse net ir nedalyvavo. Tik vėl po 2 metų įveikusi visus varžovus, 1953 m. surengė jau VIII Europos pirmenybes Maskvoje. Ir vėl laimėta, ir vėl su lietuviais – S. Butautu, Kazimieru Petkevičiumi, J. Lagunavičiumi, Algirdu Lauritėnu. Vicečempionai vengrai tapo kito čempionato šeimininkais.
Sportas Lietuvoje nepamirštas ir Antrojo pasaulinio karo metais. „1944 m. vasarą, prieš pat Antrąją sovietų okupaciją, vyko 10-ties Lietuvos miestų krepšinio turnyras, kuriame „Krepšininko“ taure buvo apdovanota Kauno teniso klubo komanda. Minėtoje rinktinėje ir ėmė augti nauja krepšininkų karta“, – pasakojo muziejininkė J. Minelgaitė.
„Tarpukariu visi sportininkai buvo universalūs, mėgėjai, o nuo 1952 m. vasaros olimpinių žaidynių į Lietuvos sporto areną žengia jau profesionalai. Net ir jie buvo įdarbinti gamyklose. Gaudavo 120 rublių šaltkalvio algą. Klubas „Žalgiris“ sportininkams dar sumokėdavo 300 rublių. Ir iki 1991-ųjų jie buvo profesionalai, tačiau taip vadinti imti tik po Nepriklausomybės atkūrimo“, – pasakojo A. Jakštas, pridurdamas, kad steigti sporto muziejų svarstyta 1934 m., tačiau jis įkurtas tik 1991 m.
Emigravo arba buvo ištremti
Nuo 1940-ųjų Lietuvai pergales nešusių sportininkų keliai išsiskyrė, mažai kas iš senųjų pergalių nešėjų liko Lietuvoje. Vieni buvo ištremti, kiti grįžo į „antrąsias“ tėvynes.
„Trėmė ne sportininkus. Tai nebuvo tikslinė grupė, kaip kad inteligentai, mokytojai ar daktarai. Kadangi mūsų sportininkai nebuvo profesionalai, vadinasi turėjo darbus – buvo valstybės tarnautojai, klubų ir organizacijų nariai. Naujajai valdžiai tokie asmenys pirmiausia „pasirodydavo“ neaiškūs“, – teigė parodos kuratorė V. Akmenytė-Ruzgienė.
Leonas Baltrūnas išvažiavo į Australiją, Pranas Lubinas grįžo į JAV. Grafikas ir tarpukario sporto prizų autorius Jonas Juozas Burba buvo ištremtas į Sibirą. Stasys Šačkus suimtas 1945 m. ir dešimčiai metų ištremtas į Sibirą, vėliau grįžo į Lietuvą.
„Net ir tremtyje lietuviai žaidė krepšinį. Jakutijos krepšinio čempionais 1953 metais tapo Jakutsko „Stroitelio“ vyrų komanda, kurioje žaidė vienas rusas ir lietuviai. Deja komandos narių pavardės nežinomos“, – pasakojo Lietuvos sporto muziejaus skyriaus vedėjas Arvydas Jakštas.
Nerijus Drochneris
Šis straipsnis – tai ciklo apie tarpukario sportą antra dalis. Taip pat rašėme:
Tarpukario sportas: pirmieji žingsniai aikštelėse (I dalis)
Tarpukario sportas: žaidimai „karaliai ir karalienės“ (II dalis)
Tarpukario sportas: sirgaliai tribūnose ir už jų (III dalis)
Tarpukario sportas: iškovoti prizai ir dovanėlės (IV dalis)
Tarpukario sportas: už idealus, už tautą, už universalumą (V dalis)
Tarpukario sportas: su Prezidento „palaiminimu“ (VI dalis)
Tarpukario sportas: slidūs reikalai (VII dalis)
Su tarpvalstybiniais tarpukario laikotarpiu iškovotais lietuvių sportininkų prizais lankytojai kviečiami susipažinti Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune eksponuojamoje parodoje „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“, kuri užima visą pirmą aukštą – keturias sales. Paroda veikia 2011 m. rugpjūčio 30 – gruodžio 31 dienomis.
Paroda Lietuvos sporto muziejuje Kaune veikia nuolat.
Viena perspektyviausių šalies bėgikių Eglė Balčiūnaitė šį savaitgalį debiutuos Paryžiuje vyksiančiame Europos čempionate, kuriame labai norėtų papulti į šešetuką tarp geriausių Europos bėgikių. Anot sportininkės trenerio Aleksandro Kitanovo, Paryžiuje vyksiančiame Europos čempionate uždarose patalpose Eglė varžysis pirmą kartą savo karjeroje.
„Tai bus visapusiškai naujas startas bei puiki proga išbandyti galimybes tokiame čempionate. Iki šiol Eglei dar neteko varžytis su pajėgiausiomis sportininkėmis uždarose patalpose Europos čempionate, tad tvirai tikiu, kad šios varžybos bus labai naudingos, stipriai kylančiai mūsų bėgikei“, – sako jos treneris Aleksandras Kitanovas.
Anot pačios Eglės Balčiūnaitės, priešingai nei atviruose stadionuose, bėgimas uždarose patalpose yra kur kas sudėtingesnis dėl dangos, posūkių ir trasos įsisavinimo varžybų metu.
„Jei pavyktų patekt tarp šešių pajėgiausių Europos sportininkių Paryžiuje, būtų neapsakomai gerai. Tad dėsiu visas pastangas, kad šis uždavinys būtų įgyvendintas, nes būtent toks ir yra mano asmeninis tikslas šiame čempionate“, – sako ji.
Pasak trenerio Aleksandro Kitanovo, į Paryžių susirinks pajėgiausios visos Europos bėgikės, su kuriomis Lietuvos bėgikė varžysis 800 m distancijoje. Europos čempionatas Prancūzijos sostinėje prasidės kitą penktadienį, kovo 4 d. ir truks iki sekmadienio. Pirmąją dieną Eglė Balčiūnaitė dalyvaus kvalifikacinėse varžybose, kuriose kovos dėl teisės dalyvauti šeštadienio pusfinalio bėgime, kuriame gerai pasirodžiusi turės šansus papulti į finalinį bėgimą, vyksiantį sekmadienį.
Sportininkės trenerio teigimu, pagrindinės varžovės bus itin stiprios bei pastaruoju metu rodo labai aukštus pasirengimo rezultatus.
„Rusijos, Anglijos bei Prancūzijos bėgikių rezultatai yra labai aukšti. Tad Eglei tai bus vienos įdomiausių rungtynių, nes teks atiduot labai daug jėgų, varžantis su pajėgiausiomis 800 metrų distancijos bėgikėmis“, – sako Aleksandras Kitanovas.
22 metų Eglė Balčiūnaitė yra laikoma viena perspektyviausių šalies bėgikių visame pasaulyje. Šį mėnesį ji apgynė Lietuvos 800 ir 400 m distancijų bėgimo čempionės vardą, iškovodama pirmąsias vietas Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, vykusiame Klaipėdoje. Ji jau ne kartą pagerino šalies rekordus, 800 m ir 400 m bėgimo distancijose ir užima 8 – 11 vietas tarptautiniuose lengvosios atletikos reitinguose, o praeitas metais pasaulio čempionate Dohoje laimėjo iškovojo 5 – ą vietą.
Šiemet, Vokietijoje prasidėjusiose šeštosiose tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose „PSD Bank Meeting Duesseldorf 2011“ uždarose patalpose ji iškovojo pirmą vietą ir pagerino Lietuvos rekordą. 800 metrų bėgimo varžybų finale 22-ejų metų šiaulietė distanciją įveikė per 2 min. 01,23 sek.
800 m bėgimo nuotolis visuomet buvo olimpinių žaidynių rungtis, į žaidynės buvo įtraukas 1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse, bet vėliau išbrauktas ir atnaujintas tik 1960 m. žaidynėse, dėl moterų patirto išsekimo įveikiant distanciją.
Iš Kinijoje vykusio trečiojo dviračių treko pasaulio taurės etapo į Lietuvą grįžusi pasaulio čempionė ir rekordininkė Simona Krupeckaitė teigia, kad atmosfera dviračių treke kaip niekad darosi karšta. Pasak sportininkės, artėjant olimpinėms žaidynėms, varžovių taktikos tampa dar aršesnės, didėja intrigos, atsiranda vis daugiau netikėtumų.
Geriausios Lietuvos sportininkės teigimu, dviračių treko lygis per metus gerokai ūgtelėjo, o atsivėrus olimpinių taškų skaičiavimui, treke įsivyrauja žūtbūtinės kovos atmosfera.
„Varžybos darosi vis labiau ir labiau įdomesnės. Kiekvienas startas yra savotiškas išbandymas, nes varžovės naudojasi naujomis taktikomis, netikėtais sprendimais. Šis sportas kuo toliau, tuo labiau tampa intelektualesnis nei, kad buvo iki šiol. Komandos atvažiuoja ne tik turėdamos moderniausius dviračius, bet ir įrangą, leidžiančią išstudijuoti kiekvieną varžovų judesį“, – sako sportininkė.
Anot jos, tokia tendencija dar kartą pasitvirtino Kinijoje, kur susirinko stipriausios elito atstovės.
„Šiame treke užvirė žūtbūtinė kova, nes važiavo pajėgiausios pasaulio sportininkės, rodydomos išties aukštą pasiruošimo lygį, ne tik fizinį, taktinį, bet ir komandinį. Tad geriausių sportininkių įveikimą vertinu itin aukštai, nes man tai yra vienas didesnių pasiekimų, kelyje į pasiruošimą olimpiadai“ , – sako S. Krupeckaitė.
Sportininkės teigimu, Kinijoje vykusios rungtynės buvo itin sudėtingos: 200 metrų kvalifikaciniame važiavime buvo pasiekti itin aukšti rezultatai, o keirino rungties finaliniame važiavime sportininkės finišavo beveik vienodai. Tai, pasak S. Krupeckaitės, rodo aukščiausio lygio kovas, kurios, artėjant olimpinėms, žada būti tik dar įdomesnės.
„Šiose pasaulio taurės varžybose išryškėjo daugmaž panašūs varžovių pajėgumai, todėl artėjant Olimpiadai, kiekviena mūsų stengiasi išsiskirti, atrasti stipriausias savo puses, kurias galėtų panaudoti būsimoje kovoje. Kartais jaučiuosi, kad varžausi ne su dviratininkėmis, bet su itin gerai remiama organizuota visa komanda, kurioje eilė trenerių, padėjėjų dirba dėl vieno tikslo“,– teigia čempionė.
Iš Kinijoje vykusios pasaulio taurės S. Krupeckaitė parsivežė du medalius – sidabro ir bronzos.
Penktadienį, pirmąją varžybų dieną, Lietuvos komanda, kurią sudaro S. Krupeckaitė kartu su G. Gaivenyte, komandinio sprinto rungtyje įveikė Ukrainos dviratininkes ir iškovojo bronzos medalius. Šeštadienį iki finalo nesustabdoma buvusi S. Krupeckaitė ypatingai įtemptoje kovoje dėl aukso medalio nusileido Ukrainos dviratininkei Lyubov Šulika ir asmeninėje sprinto rungtyje pelnė sidabro medalį.
Artimiausios varžybos, kuriose dalyvaus S. Krupeckaitė bus vasario 18 – 20 dienomis Mančesteryje vyksiantis paskutinis pasaulio taurės etapas.
Sportininkės pergales remia įgaliotoji „Fiat“ ir „Alfa Romeo“ atstovė Baltijos šalyse UAB „Autobrava“ bei „Daumantų“ padažų ir pagardų gamintoja UAB „Vesiga“.