Search Results for: "Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena"
Grupė „Deeper Upper“ internete paskelbė ilgai lauktų naujienų. Klausytojus pasiekė dar niekur negirdėtas, šiemet debiutiniame grupės albume pasirodysiantis kūrinys „No Regrets“ ir režisieriaus Sauliaus Baradinsko sukurtas vaizdo klipas jam.
Trečiadienį Lietuva paminėjo Valstybės atkūrimo dieną. Visuose šalies miestuose vyko renginiai, skirti pažymėti šiam svarbiam mūsų šalies istorijos ir nepriklausomybės momentui.
Lapkričio 23-iąją minime Lietuvos kariuomenės dieną. Šią dieną prieš devyniasdešimt dvejus metus tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos. 1918 m. lapkričio 23 d. laikoma oficialia Lietuvos kariuomenės atkūrimo diena.
Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Šia proga, Vilniuje ir Kaune vyks visai nemažai renginių, su kuriais ir siūlome susipažinti renginių gide.
Vilniuje
Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas LR Seime
Renginys nemokamas
12.00 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje
12.15 val. Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos karių iškilmingas žygiavimas Gedimino prospekte
12.30 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose, kur ne tik pasivaikščiosime, bet ir pasidarysime trispalves vėliavėles, didesni vaikai bus pamokyti nusipinti trispalves draugystės apyrankes; piešime ir rašysime linkėjimus Lietuvai!
Vėliavos pakėlimo ceremonija
12 val., S. Daukanto aikštė
Renginys nemokamas
Vėliavos pakėlimo ceremonijoje dalyvauja ne tik šiuolaikinėmis paradinėmis uniformomis, bet ir viduramžių šarvais vilkintys Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Kariai, dėvintys atkurtą 14-ojo amžiaus Algirdo epochos valdovų rūmų sargybinių uniformą, neša žinią apie tai, kad nūdienos Lietuvos kariuomenė yra garbingos savo šalies istorijos sargai, tūkstantmetės šalies istorijos dalis.
Populiariausia paroda pasaulyje „The Human Body Exhibition“
10-22 val., PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9
Kaina – 40-55 Lt
Sensaciją mokslo ir medicinos pasaulyje sukėlusi žmonių kūnų paroda „The Human Body Exhibition“ pirmą kartą bus rodoma Lietuvoje. Milijonus lankytojų sutraukianti paroda „The Human Body Exhibition“ mūsų šalyje bus atidaryta vasario 17 d. Beveik 200 eksponatų ir svarbiausias anatomines žmogaus kūno dalis pristatysianti paroda pateiks unikalų trimatį žvilgsnį į žmogaus kūną ir tai, kas iš tikrųjų slypi po mūsų oda. „The Human Body Exhibition“ paroda veiks pekybos centro „Panorama“ antrame aukšte, parodos laikas ir lankytojų skaičius bus ribotas.
Muzikinis spektaklis vaikams „Geltonų plytų kelias“
12-14 val., „Keistuolių teatras“, Laisvės pr. 60
Kaina – 23 Lt
„Geltonų Plytų kelias“ – visiškai naujas daugeliui gerai žinomo Keistuolių teatro spektaklio „Smaragdo miesto burtininkas“ pastatymas. 11 metų scenoje gyvavęs spektaklis po penkerių metų pertraukos atgimė prieš žiūrovus visiškai naujomis spalvomis, su visai kitais aktoriais, su kitu pavadinimu, bet su nepamirštamomis dainelėmis ir nenuginčijamomis tiesomis, nes kaip kartoja ne vienas Keistuolis, „Svarbiausia – įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose!“
Apsilankymas Deimantų Muziejuje
10-19 val., „Deimantų muziejus“, Vokiečių g. 11
Kaina – 15 Lt
Deimantų muziejus – pirmasis tokio tipo muziejus Rytų Europoje – tai unikalus brangakmenių pasaulis pačioje Vilniaus miesto širdyje.
Muziejuje naudojama garsinė ir vaizdinė medžiaga pravers deimantų paslapties šydą, pradedant neapdirbtais brangakmeniais ir baigiant briliantais paruoštais prekybai.
M.Mikutavičiaus akustinis koncertas
18 val., „Kongresų rūmai“, Vilniaus g. 6/16
Kaina – 53-93 Lt
Yra atlikėjų, kurie atrodo per švelnūs ir ramūs didelėms salėms ir triukšmingiems koncertams. Ir yra tokių, kurie atrodo pernelyg audringi, kad galėtų koncertuoti tyliai. Marijonas priklauso pastariesiems. Išgarsėjęs visuotinai dainuojamomis dainomis “Trys milijonai”, “Pasveikinkit vieni kitus” jis, rodos, sukurtas masinėms šventėms ir svaigulingoms fiestoms. Tačiau geriau su atlikėjo kūryba susipažinę klausytojai žino jo dainas, kurias galima tiesiog šnabždėti, nebijant sudrumsti ramybės.
Kovo 11-osios minėjims Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse
10 val., Tuskulėnų ritmies parko memorialinis kompleksas,
Renginys nemokamas
Dienos metu Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse lankytojai galės aplankyti koplyčią-kolumbariumą, nemokamai apžiūrėti muziejinę ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“, konferencijų salėje eksponuojamą Lietuvos Respublikos Seimo parodą „Laisvės sparnai“ bei Tuskulėnų dvaro rūmuose eksponuojamą Genocido aukų muziejaus kilnojamą parodą „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 m.“. Nuo 14 val. Memorialinio komplekso Konferencijų salėje bus demonstruojami dokumentiniai filmai: 14 val. – „Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje“ (rež. K. Gumbert, 2009 m., 55 min.), 16 val. – „Sovietų pasaka“ (rež. E. Šnorė, 2008 m., 85 min.).
Mes – pasaulis
13 val., „New York“, Kalvarijų g. 85
Kaina – 10 Lt
Įspūdingose muzikinėse teatralizuotose programose šeimai dalyvaus žinomi populiariosios muzikos atlikėjai, taip pat vaikų ir jaunimo muzikos bei šokių grupės iš visos Lietuvos.
Programos metu, kartu su visa savo šeima sudalyvauk ir išbandyk save be proto linksmose ir skaniose sūrio plėšymo varžybose, bei žaidimų ir užduočių maratone. Atsiskleisk kovose arba tiesiog ateik ir išsirink savo favoritus.
Sekmadienio muzika
14 val., Arkikatedra bazilika, Katedros a. 1
Renginys nemokamas
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai
Lietuvos žemės ūkio ministerijos mišrus choras DOBILAS
Meno vadovė ir dirigentė GRAZINA VAISNORAITE
AUSRA LIUTKUTE (sopranas)
GEDIMINAS KVIKLYS (vargonai)
Projekto „Misija Sibiras‘11“ fotografijų paroda
13-16 val., Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos parodų salė, Šv. Jono g. 11
Renginys nemokamas
Vasarą Tadžikistano Respublikoje ir Tomsko srityje lankęsi ekspedicijų dalyviai patys įamžino akimirkas, atspindinčias jų pastatytą kryžių, paminklo atidengimą, darbą kapinėse, nuotaikas, išgyvenimus, sunkumus, įsimintinus susitikimus su tautiečiais.
Vilniaus savivaldybės renginiai
9.00 val. Gėlių padėjimo ceremonija prie Kovos 11-ajai skirto paminklo Nepriklausomybės aikštėje.
9.20 val. Fotografo Vytauto Daraškevičiaus parodos „Į Laisvę“ Seimo parodų galerijoje ir Tautinių bendrijų namų parodos Seimo I rūmų fojė atidarymas*
12.00 val. Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.
12.15 val. Lietuvos kariuomenės orkestro ir Garbės sargybos kuopos karių iškilmingas žygiavimas Gedimino prospekte.
12.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
12.30–16.00 val. Atvirų durų valandos Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose. Meno kolektyvų pasirodymai, parodų lankymas.
14.00 val. Šventinis koncertas Katedros aikštėje Vilniuje.
14.00 val. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimas Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Algirdo Mykolo Brazausko salėje*
17.30 val. pro atidarytus Muzikos ir teatro akademijos langus skambės muzika, bus šokama drauge su „DJ Mark Splinter”, „Tomu Boo”, „Swix”, „Vaiper Despotin”. Renginio baigiamasis akordas – drauge su maestro Vytautu Juozapaičiu bus giedama Tautinė giesmė.
Atvirų durų diena Genocido aukų muziejuje (Aukų g. 2A)
Nuo 10 iki 18 val. lankytojai turės galimybę nemokamai aplankyti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, muziejaus ekspozicijas, konferencijų salėje apžiūrėti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inicijuoto nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija” dalyvių piešinių parodą.
Kaune
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO DIENA
17 val., Kauno menininkų namai, V.Putvinskio g.56, Kaunas
Renginys nemokamas
Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56) kovo 11 d., sekmadienį, 17 val. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai – literatūrinė muzikinė programa „Yra tiktai Tėvynė” pagal Justino Marcinkevičiaus dramas, poemų fragmentus, eilėraščius, dainas Poeto tekstais. Dalyvaus: aktorius Petras Venslovas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Giedrė Juchnevičiūtė-Beinorienė, Kauno valstybinio choro koncertmeisterė Beata Vingraitė, klarnetininkas Valdas Andriuškevičius.
Chorinės muzikos koncertas „Laisvės varpas“
15 val., „Tautos namai“, Vytauto pr. 79/ Kęstučio g. 1
Renginys Nemokamas
Dalyvaus mišrūs chorai „Ainiai“ (vad. Mindaugas Šikšnius) ir „Gintaras“ (vad. Jovita Kulakauskienė), vyrų choras „Perkūnas“ (vad. Romaldas Misiukevičius).
Simfoninės muzikos koncertas
17 val., Kauno valstybinė filharmonija, L. Sapiegos g. 5
Kaina – 13-18 Lt
XV kompozitorių E. Griego (1843-1907) ir M.K. Čiurlionio (1875-1911)
muzikos festivalis. Baigiamasis koncertas. Programje – S.Prokofjevo, J.A.Greigo, E.Griego, M.K.Čiurlionio kūriniai.
Akustinis Jazzu ir Petro Geniušo koncertas
19 val., „Gargaras“, Raudondvario kelias 101
Kaina – 23 Lt
Nepriklausomybės dienos proga publiką sušildęs įstabiu atlikėjos Jurgos koncertu Kauno „Gargaras“ jau ruošiasi ir dar vienos ne mažiau Lietuvai svarbios datos paminėjimui. Kovo 11-osios vakarą įvairialypės kultūrinės erdvės scenoje susitiks du skirtingų kartų ir muzikinių polių atstovai – pianistas Petras Geniušas ir dainininkė Justė „Jazzu“ Arlauskaitė.
Kaip prisipažįsta šiuo metu Švedijoje solinį albumą įrašinėjanti Jazzu, Nacionalinės premijos ir daugybės kitų svarių apdovanojimų laureatas Petras Geniušas – sena jos muzikinė meilė. „Kai vaikystėje pati mokiausi skambinti fortepijonu, nuolat lankydavausi jo koncertuose“, – prisimena vokalistė ir dainų autorė.
Kauno savivaldybės renginiai
10.30 val. Šv. Mišios Kauno arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).
10 val. Šv. Mišios Kauno Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje (Nepriklausomybės a. 14A).
11.40 val. Varpų muzikos koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Varpais skambins
J. Vilnonis.
12 val. Iškilmingas minėjimas, Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija, gėlių padėjimas prie paminklų Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
12.40 val. Akcija „Laisvės žiedai” ir pėsčiųjų žygio pradžia Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
13 val. Šventinis koncertas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Dalyvaus Kristina Siurbytė, Egidijus Bavikinas, Simona Milinytė, grupės „UPS”, „Štai”, „Kvinta”, „Rebelheart”.
13 val. Kovo 11-osios Akto signatarų kapų lankymas Petrašiūnų ir Žemutinių Kaniūkų kapinėse.
13 val. Renginys „Mūsų gatvėj šiandien šventė!” „Girstučio” kultūros ir sporto centre (Kovo 11-osios g. 26). Dalyvaus šokio teatrai „Tūta”, „Gijelė”, solistai Rita Preikšaitė ir Tomas Ladiga, pianistė Šviesė Čepliauskaitė, aktorius Petras Venslovas.
13-17 val. 400 m2 Lietuvos trispalvės skraidinimo aitvarais akcija Nemuno saloje (esant tinkamam orui).
14 val. Chorinės muzikos koncertas „Dainuoju Lietuvai” Kauno įgulos karininkų ramovėje
(A. Mickevičiaus g. 19). Dalyvaus chorai „Indraja”, „Varpas”.
15 val. Chorinės muzikos koncertas „Laisvės varpas” Kauno kultūros centre „Tautos namai” (Vytauto pr. 79). Dalyvaus mišrūs chorai „Gintaras”, „Ainiai”, vyrų choras „Perkūnas”.
15 val. Kino filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją” seansas kino teatre „Romuva” (Laisvės al. 54). Įėjimas nemokamas.
16 val. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos nuleidimo ceremonija Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.
17 val. Kompozitorių E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalio baigiamasis koncertas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5). Dalyvaus Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistė Marina Kan. Įėjimas senjorams su pakvietimais, išduodamais Kauno valstybinės filharmonijos kasoje.
17 val. Literatūrinė-muzikinė programa „Yra tiktai tėvynė”, skirta Justinui Marcinkevičiui, Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56). Dalyvaus aktorius Petras Venslovas, solistė Giedrė Juknevičiūtė-Beinarienė, koncertmeisterė Beata Vingraitė, klarnetininkas Valdas Andriuškevičius.
Kai šventėme Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, Japonijos žmones ištiko tokia didžiulė nelaimė, apie kokią jie net negalėjo pagalvoti. Nei mes, nei jie… Gyvenimą salų šalyje visiškai pakeitė didžiulė griaunamoji cunamio ir žemės drebėjimo jėga.
Daugybė laivų, automobilių, namų nuolaužų, tai kas liko po didžiulės cunamio bangos. Iš 17 nelaimės rajone buvusių gyventojų, maždaug 9,5tūkst. tebėra dingę, o gelbėjimo darbus trukdo sniegas ir atvėsęs oras. 100 tūkstančių vis dar be pastogės, jiems trūksta vaistų ir maisto.
Šiandien visi švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kurios metu vyks gausybė renginių ne tik dieną, bet ir vakare. Tad siūlome išsamią šios dienos renginių programą, kurioje ką veikti ras tiek jaunimas, tiek jų tėvai ir seneliai.
Į Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos (PLKSMA) organizuotą ekspediciją „Antarktida 2011“ kovo 3 dieną iš Lietuvos išvyksta 25 dalyviai (iš viso ekspedicijoje dalyvaus 28 žmonės). Ekspedicijos dalyviai aplankys tolimiausią, atšiauriausią ir sunkiausiai pasiekiamą Žemės vietą – Antarktidą, kur planuojama pirmą kartą istorijoje surengti kalnų slidinėjimo varžybas.
Kalnų slidinėjimo varžybos Antarktidoje
„Pagrindinis šios ekspedicijos tikslas yra pirmą kartą istorijoje surengti kalnų slidinėjimo varžybas Antarktidos kontinento kalnuose. Iki šaltojo kontinento tolima kelionė, ji užims nemažą dalį ekspedicijos laiko, pačioje Antarktidoje praleisime 6 dienas. Ekspedicijos dalyvių gali laukti nenumatytos kliūtys: bangavimas, vėjas, rūkas, pūgos, dėl to sudėtinga numatyti tikslią varžybų dieną ir vietą“, – kalbėjo šios idėjos autorius – Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacijos prezidentas Algimantas Kepežėnas.
Ši ekspedicija, tai PLKSMA slidinėjimo programos „Slidinėk visų pasaulio kontinentų kalnuose“ vienas iš etapų. Prie ekspedicijos prisijungs dalyviai iš Australijos ir Ispanijos, tad ekspedicija įgyja pasaulio lietuvių ekspedicijos vardą.
Ekspedicija garsins Lietuvos vardą
Ekspedicija garsins Lietuvos vardą pasaulyje, jos metu bus garbingai pažymėta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – kovo 11-oji.
Lietuviai lankysis poliarinėse stotyse, susitiks su mokslininkais išklausys paskaitas apie Antarktidos gamtą, mokslinius tyrimus, žmogaus poveikį aplinkai. Antarktidos žemyne bus palikti Lietuvos simboliai. Prie poliarinėse stotyse esančių rodyklių prisidės dar kelios – su nuorodomis ir atstumu iki Lietuvos.
Taip pat planuojama užfiksuoti savotišką rekordą – didžiausią vienu metu išsilaipinusių lietuvių skaičių Antarktidos žemyne.
Kelionės metu gali laukti netikėtumai
Ekspedicijos metu audringomis jūromis ir vandenynais ledlaužiu bus įveikta apie 3000 km. Dalyviai savo akimis išvys Antarktidos šelfinį ledyną, aisbergus ir ledo laukus, išsilaipins salose ir žemyne.
Ekspedicijos organizatorius PLKSMA atsakingasis sekretorius Algirdas Valantiejus tikisi į salas ir žemyną išsilaipinti kiekvieną dieną bent po vieną ar net du kartus. Detali kiekvienos dienos programa bus skelbiama laive, nes maršrutas ir išsilaipinimai į krantą priklausys nuo meteorologinių sąlygų: vėjo, bangavimo, ledo laukų ir ledkalnių.
Ypatinga ekspedicija reikalauja ypatingo pasirengimo
Šaltis – taip galvojame, kai kas nors pamini Antarktidą… Nuo šalčio ir vėjų ekspedicijos dalyvius saugos sporto aprangos gamintojo „Audimas“ drabužiai. Tai apatinis trikotažas iš ypatingai šiltos ir lengvos merino vilnos bei Lietuvos simboliais ir ekspedicijos emblema papuošta žalios spalvos slidinėjimo apranga.
Būtinosios medicinos pagalbos draudimu ir draudimu nuo nelaimingų atsitikimų neeilinės ekspedicijos laikotarpiui lietuvius apdraudė viena iš kelionių draudimo lyderių Lietuvoje – draudimo bendrovė BTA.
Mobiliu palydoviniu ryšiu ekspediciją aprūpina UAB „Dicto Citius“, viena labiausiai patyrusių palydovinio ryšio paslaugų tiekėjų Lietuvoje. Nemokamai suteiktos įrangos dėka ekspedicija turės nuolatinį ryšį su Lietuva.
Apie ekspedicijos eigą Antarktidoje informuos laikraštis „15 min“ ir internetinis portalas 15min.lt. Šiame portale specialią rubriką „Antarktida 2011“ rasite adresu www.15min.lt/antarktida.
Antarktidos ekspedicijai sukurtoje svetainėje http://www.antarktida.lt skaitytojai galės rasti ekspedicijos dienoraštį – „Ekspedicijos dienoraštis“ bei daugiau informacijos apie paslaptingiausią pasaulio žemyną.
Iš ledynų į džiungles
Prieš ekspediciją dalyviai keletą dienų praleis Argentinos sostinėje Buenos Airėse, kur susitiks su Argentinoje gyvenančiais tautiečiais. Link Antarktidos ekspedicijos nariai išplauks iš pasaulio pakraščiu vadinamos Ugnies Žemės, Ushuaiajos uosto.
Pasibaigus ekspedicijai dauguma jos dalyvių išskris į tropines Argentinos ir Brazilijos džiungles pasilepinti šiluma bei pasigrožėti gražiausiais pasaulyje Iguazu kriokliais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios 2011 metų dienos mūsų šalies kalendoriuje yra šventinės, bei kuriomis darbo dienomis šiemet galėsime turėti papildomų poilsio dienų. Norintys daugiau laiko praleisti su šeima, ilsėtis, atostogauti Lietuvos kurortuose ar išvykti į užsienį, turėtų atkreipti dėmesį į taip vadinamų „ilgųjų savaitgalių“ datas. Šiemet taipogi bus 2 laisvi trečiadieniai, tačiau perkėlus poilsio dienas – bus ir 2 darbo šeštadieniai.
„Ilgieji savaitgaliai“ – nuo 3 iki 4 poilsio dienų
Šiemet planuojami 6 „ilgieji savaitgaliai“. Kiek ilgiau ilsėsimės kovo 11 d., minint Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo dieną (3 nedarbo dienos kovo 11-13 d., papildoma diena penktadienis). Lygiai tiek pat ilsėsimės ir balandžio 24-25 d., kai, kiek vėliau nei įprasta, bus švenčiamos Šv. Velykos (3 nedarbo dienos balandžio 23-25 d., papildoma diena pirmadienis).
Vieną gražiausių vasaros švenčių – Rasos ir Joninių dieną – birželio 24 d. taipogi turėsime papildomą laisvą dieną (3 nedarbo dienos birželio 24-26 d., papildoma diena penktadienis.). Papildomas laisvadienis taip pat numatomas ir vasaros pabaigoje – rugpjūčio 15 d. per Žolines (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną). Tai 3 nedarbo dienos rugpjūčio 13-15 d., papildoma diena pirmadienis.
Rudenį turėsime net 4 dienų „ilgąjį savaitgalį“ (4 nedarbo dienos spalio 29 – lapkričio 1 d., papildomos dienos pirmadienis ir antradienis) – minėsime Visų Šventųjų dieną.
Įvertinus tai, kad antroji Šv. Kalėdų diena yra pirmadienis, vėlgi turėsime papildomą laisvą dieną (3 nedarbo dienos gruodžio 24-26 d., papildoma diena pirmadienis).
Laisvos dienos bus ir savaitės viduryje
Primename, jog dar keletą nedarbo dienų šiemet nusimato ir savaitės viduryje. Jau kitą mėnesį minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl vasario 16 d. (trečiadienis) bus nedarbo diena. Taip pat laisva diena bus ir liepos 6 d. (trečiadienis), kuomet bus švenčiama Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
Perkėlus poilsio dienas – dirbsime 2 šeštadienius
Verta atkreipti dėmesį, kad 2011 metais yra ir 2 šeštadieniai, kurie bus darbo dienos. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl poilsio dienų perkėlimo 2011 metais, vasario 19 d. (šeštadienis) bus darbo diena (atidirbama už 2010 m. gruodžio 24 d.) bei lapkričio 5 d. (šeštadienį) taipogi bus dirbama (darbo diena perkelta iš š. m. spalio 31 d.).
Visa aukščiau išvardinta tvarka galioja žmonėms, kurie dirba 5 darbo dienas per savaitę.
2011 m. papildomų poilsio dienų planavimo atmintinė:
1) Vasario 16 d. (trečiadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena (nedarbo diena – trečiadienis);
2) Kovo 11 d. (penktadienis) – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena (trys poilsio dienos);
3) Balandžio 24-25 d. (sekmadienis ir pirmadienis) – Šv. Velykos (trys poilsio dienos);
4) Birželio 24 d. (penktadienis) – Rasos ir Joninių diena (trys poilsio dienos);
5) Liepos 6 d. (trečiadienis) – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena (nedarbo diena – trečiadienis);
6) Rugpjūčio 15 d. (pirmadienis) – Žolinės (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) (trys poilsio dienos);
7) Lapkričio 1 d. (antradienis) – Visų Šventųjų diena (keturios poilsio dienos);
8) Gruodžio 24-26 d. (šeštadienis – pirmadienis) – Kūčios ir Šv. Kalėdos (trys poilsio dienos).
Pasaulio lietuvių kalnų slidinėjimo mėgėjų asociacija (PLKSMA) organizuoja ekspediciją į Antarktidą – tolimiausią, atšiauriausią ir sunkiausiai pasiekiamą Žemės vietą, kur pirmą kartą istorijoje surengs kalnų slidinėjimo varžybas.
„Švietimo sistemai reikia reformos. Artėjant Lietuvos valstybingumo ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU, 1922) šimtmečiams turime unikalią progą siekti pokyčių. Be universiteto nebus nei asmenybių ugdymo, nei valstybės ateities“, – sako Prezidentas Valdas Adamkus ir pastebi, kad, deja, nei jam per 10 metų, nei dabartinei vyriausybei šioje srityje nepavyko pasiekti esminių pokyčių.