Search Results for: "Lietuvos muzikos ir teatro akademija"
Apie žiemos pabaigą šiais metais skelbia ne tik ištirpęs sniegas ir vis garsiau burkuojantys balandžiai. Kovo 6-7 dienomis prie pavasario šauklių gretų ketvirtą kartą prisijungia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentų rengiamas „Šoblės kino festivalis“. Kaip ir kasmet, festivalio organizatoriai pildo renginį nauju turiniu.
Naujo LMTA studijų miestelio Olandų gatvėje, Vilniuje, architektūriniam konkursui pateikti 28 projektai. Konkursą organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Lietuvos architektų sąjunga.
„Skalvijos“ kino akademijos studenčių Marijos Stonytės ir Marijos Kavtaradzės sėkmę lietuviško kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė’11“ šiemet tikisi pakartoti ir Džiugas Šėma. Jo trumpo metro diplominis filmas „Jo silikoninė siela“ pretenduoja tapti geriausiu metų studentišku darbu. Palaikyti jaunąjį režisierių „Skalvijos“ kino centras kviečia gegužės 13 d. nuo 21 val. Kino centre bus tiesiogiai retransliuojama (LTV) tiesioginė Lietuvos kino ir televizijos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė‘12“ceremonija.
Dėl „Sidabrinio kiaušinio“ su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentais besivaržantis Dž. Šėma tikina, kad filmo idėja nusileido tarsi „perkūnas iš giedro dangaus“. Pradedantyjį kino režisierių įkvėpė „Skalvijos“ kino akademijos dėstytojo Andriaus Paškevičiaus tinklaraščio užrašai.
Filmo „Jo silikoninė siela“ siužetas sukasi apie jauną studentą Andrių, kuris nieko nesiekia, neturi jokio gyvenimo tikslo. Dienas jis leidžia gerdamas alų ir aprašinėdamas savo nelaimes dienoraštyje. Kai vaikiną atstumia mergina, jis panyra į dar gilesnę duobę.
„Kai kurie mano draugai, pažįstami nuolat viskuo skundžiasi, tačiau nieko nedaro, kad pakeistų situaciją. Todėl ir užsibrėžiau sukurti filmą apie tokį vyruką. Man pačiam tuo metu buvo labai sunkūs metai, mano gyvenime absoliučiai nieko nevyko, o juk filmai dažnai kuriami apie tai, kas išgyvenama“, – kalba buvęs„Skalvijos“ kino akademijos studentas.
„Jo silikoninė siela“ yra pirmasis Dž. Šėmos filmas, kurį šis sukūrė su profesionaliais aktoriais. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje kino studijas tęsiantis režisierius tikina išmokęs bendrauti su aktoriais, tiksliau pasakyti, ko iš jų norintis, ir būti pasiruošęs įvairiems netikėtumams bei iššūkiams. Pernai „Skalvijos“ kino akademijos vaidybinio kino kursą baigęs Dž. Šėma visus ateities planus sieja su kinu ir džiaugiasi atsiveriančiomis galimybėmis.
„Man patinka tai, kad per Tim‘o Burton‘o filmo premjerą turiu galimybę pamatyti Džonį Depą gyvai ir priversti šiek tiek pavydėti kitus. Man patinka, kad filmavimų metu galiu netikėtai susipažinti su žmogumi, kuris dirba prie naujojo Džeimso Bondo filmo, arba tai, kad vienas iš universiteto dėstytojų yra dirbęs su garsiuoju S. Kubriku. Tada supranti, kad viskas yra tavo panosėje, tik reikia sugebėt tai pasiekti“, – su entuziazmu gyvenimo Didžiojoje Britanijoje įspūdžiais dalijasi Dž. Šėma.
2007 m. įkurtą Skalvijos kino akademiją baigė jau ne vienas jaunuolis, sėkmingai studijuojantis ne tik gimtojoje Vilniaus LMTA (Muzikos teatro ir kino akademija), bet ir Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Rusijoje. Akademijoje kviečiami mokytis mėgstantys kiną ir jį norintys kurti vyresnių klasių moksleiviai. Jie gali pasirinkti vieną iš trijų akademijoje dėstomų vaidybinio, dokumentinio, kino teorijos ir analizės kursų. Akademija taip pat rengia įvairias kūrybines kino dirbtuves ir stovyklas.
Filmą „Jo silikoninė siela“ galima pasižiūrėti http://vimeo.com/30265494
Į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) integravus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kauno fakultetą, steigiama VDU Muzikos akademija siekiama išlaikyti ir aktyvinti Kauno muzikos mokymo tradiciją, ugdyti muzikos talentus, garsinančius ne tik Kauno, bet ir Lietuvos vardą visame pasaulyje.
Birželis dar visai neseniai tapo teisėtu teatro sezono pabaigos mėnesiu – daugelis teatrų vis dar linkę paskutinius sezono spektaklius pristatyti gegužę.
Rugsėjo 22 dieną, pirmadienį, 19 valandą Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje įvyks jaunos režisierės Kamilės Gudmonaitės debiutinis spektaklis „Sapnas“, pagal garsaus švedų dramaturgo Augusto Strindbergo to paties pavadinimo pjesę, parašytą 1902 metais. Spektaklyje vaidina Aurimas Bačinskas, Balys Ivanauskas, Danas Kamarauskas, Gytis Laskovas, Gražvydas Staigvilas, Mantas Zemleckas, kostiumų dailininkė – Liucija Kvašytė. Šis darbas įgyvendinamas bendradarbiaujant trims institucijoms – teatrui „Utopija“, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijai.
Rugsėjo 6 dieną, šeštadienį, 19 valandą Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje – intriguojanti premjera. Žiūrovai turės galimybę išvysti jauno režisieriaus Povilo Makausko, Gintaro Varno mokinio, debiutinį spektaklį „Yolo“ (You only live once / Gyveni tik vieną kartą). Šis darbas įgyvendinamas bendradarbiaujant trims institucijoms – teatrui „Utopija“, Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijai.
Menų spaustuvės diskusijų klubas, lapkričio 14 d. 18 val. prie taikaus arbatos puodelio kvies pasikeisti nuomonėmis apie teatro alma mater, visų teatralų šaltinį–Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Ramią šio ketvirtadienio arbatos gėrimo procedūrą gali sutrikdyti tik tema, kuri nepalieka abejingų buvusių, esamų ir būsimų studentų – „Kokį teatrą žada studijos LMTA?“
Eidama 74-uosius metus mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė.
Tris kūrybingiausius savo gyvenimo dešimtmečius vienai garsiausių Lietuvos aktorių R. Staliliūnaitė vaidino Kauno dramos teatro scenoje. Čia sukūrė ir legendinę Barborą Radvilaitę režisieriaus Jono Jurašo to paties pavadinimo spektaklyje pagal Juozo Grušo pjesę ir Noros vaidmenį Henriko Ibseno „Noroje”.
Prieš 18 metų netikėtai savo noru palikusi didžiąją sceną, R. Staliliūnaitė savo talento gerbėjams pasirodydavo poezijos ir prozos skaitymų vakaruose, dalyvavo literatūros ir muzikos projektuose, Pažaislio muzikos festivalyje, o 2006 m. V. Valašino kvietimu Kauno menininkų namų spektaklyje „Paskutinis kavalierius” sukūrė senutės Adėlaidės vaidmenį.
R. Staliliūnaitė gimė 1938 m. sausio 21 dieną Šiauliuose. Mokėsi Kėdainių rajono Krakių vidurinėje mokykloje, Kauno J.Gruodžio muzikos mokykloje, 1959-1963 studijavo aktorinį meistriškumą tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1963-1993 m. buvo Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorė.
R. Staliliūnaitės kūrybinėje biografijoje – apie pusę šimto vaidmenų, daugelis jų – pagrindiniai, tapę ryškiais Lietuvos teatro istorijoje. Iki garsiausių savo vaidmenų – Barboros Radvilaitės ir Noros 1972 metais – aktorė sukūrė dvi dešimtis vaidmenų Henriko Vancevičiaus, J. Jurašo ir kitų režisierių spektakliuose. Vėliau Kaune dirbusių režisierių Jono Vaitkaus ir Gyčio Padegimo spektakliuose R. Staliliūnaitė irgi tapo viena iš pagrindinių aktorių.
R. Staliliūnaitė yra vaidinusi ir kine bei televizijoje. Aktorė sukūrė įsimintinus personažus kino filmuose „Mažoji išpažintis”, „Nesėtų rugių žydėjimas”, „Amerikoniškoji tragedija”, populiariuose televizijos serialuose „Turtuolis vargšas…”, „Čia mūsų namai” ir kt.
Už iškiliausius vaidmenis teatre sovietmečiu pelniusi Nusipelniusios artistės vardą ir Valstybinę premiją, 1998 m. R. Staliliūnaitė apdovanota teatro „Kristoforo” prizu, Vyriausybės meno premija, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, 2001 m. R. Staliliūnaitei suteiktas Kauno „Metų menininkės” vardas, o 2004 m. aktorė tapo Kauno miesto garbės piliete.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus tyrimą, kurio metu buvo analizuojama aukštųjų mokyklų infrastruktūra, jos panaudojimas bei įvertinti turimi ištekliai, paaiškėjo, jog daugumoje aukštųjų mokyklų nėra tinkamai paskirstyti studentų srautai – dažnai į auditorijas nukreipiama daugiau studentų nei jose yra realių darbo vietų. Buvo pastebėta, jog dažniausiai darbo vietų trūksta laboratorijose – Alytaus kolegijoje darbo vietų laboratorijose trūkumą nurodė 17 proc. respondentų, Kauno technologijų universitete – 13 proc., Kauno kolegijoje – net 19 proc.
Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, jog daugumos aukštųjų mokyklų studentai susiduria su galimybių ne paskaitų metu dirbti laboratorijose trūkumu – studentams dažniausiai nėra leidžiama naudotis laboratorijomis, net jeigu jose ir yra atsakingas tvarką prižiūrintis asmuo.
„Tyrimo rezultatai rodo, jog studentų srautai auditorijose nėra paskirstomi adekvačiai – dėl šios priežasties neretai gali nukentėti studijų kokybė. Kai kuriose aukštosiose mokyklose pastebėjome, jog daugiau nei 80 procentų apklaustų studentų nežino net apie teorines galimybes naudotis patalpomis ne paskaitų metu, todėl raginame aukštąsias mokyklas ne tik tokias galimybes sudaryti, bet ir informuoti apie jas savo studentus“, – sako LSAS prezidentas Arūnas Mark.
Projekto metu buvo įvertintos ir aštuonių aukštųjų mokyklų panaudotos ir reikalingos investicijos infrastruktūros atnaujinimui. Nustatyta, jog daugiausia papildomų investicijų į infrastruktūrą reikalauja Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Nepaisant to, jog per pastaruosius trejus metus infrastruktūrai atnaujinti akademijai buvo skirta daugiau nei 5 milijonai litų, realus investicinių lėšų poreikis siekia 110 milijonų litų. Studentai, dalyvavę apklausoje, ypatingai pabrėžė teatro ir kino fakulteto kritinę būklę, o bendras bibliotekų, skaityklų, auditorijų, tualetų bei koridorių būklės įvertinimas svyruoja tarp 2,2 ir 3,3 balų iš 6 galimų.
„Šiandieninė situacija rodo, jog turimi finansiniai ištekliai neatitinka realių aukštųjų mokyklų poreikių infrastruktūros atnaujinimui, todėl būtina ne tik skirti papildomas lėšas, bet ir ieškoti būdų, kaip efektyviau paskirstyti esamus finansinius išteklius. Ekspertinė aukštųjų mokyklų patalpų analizė galėtų būti viena iš priemonių, padedančių identifikuoti problemas bei tikslingai paskirstyti lėšas aukštosioms mokykloms. Taip pat būtina visapusiškai išanalizuoti infrastruktūros renovacijos efektyvumą – kai kuriais atvejais vietoje investavimo į senų pastatų renovaciją būtų tikslingiau lėšas skirti naujų, aukštosios mokyklos ir visuomenės poreikius atitinkančių pastatų statybai“, – teigia A. Mark.
Tyrime buvo remiamasi aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis apie studijoms naudojamas patalpas, studentų skaičių bei jų tvarkaraščius. Taip pat, remiantis studentų apklausos duomenimis, kurioje dalyvavo 5475 studentų iš 16 aukštųjų mokyklų, buvo vertinama aukštųjų mokyklų infrastruktūros būklė ir jos atitikimas studentų poreikiams.